Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Mes sergame sovietiniu recidyvu, tai yra baime. Baime praeičiai, baime nešvariai istorijai liepiančiai matyti savo išsigandusį atspindį veidrodyje. Sergame baime atsakomybei.  Kai bijo valdžios neturintys yra viena, bet kai bijo valdžią turintys - visai kita. Gitanas Nausėda, lyg iškritęs iš dangaus, siūlo kurti Kultūros forumą kuris spręstų istorinės atminties reikalus. Pone prezidente, turime dvi ekspertų institucijas, kurios jau 20 metų su tuo dirba. Problema tik, kad viena institucija - LGGRTC (Genocido centras) - nemato reikalo remtis Lietuvos pasirašyta Tarptautine konvencija, apibrėžiančia genocido nusikaltimus. Antraip J. Noreika ir K. Škirpa jau būtų nuvainikuoti. Tereikia remtis Konvencija ir šimtais dokumentų. Faktas tas, kad Genocido centras  yra dešiniųjų valioje, todėl ir tokie politizuoti sprendimai. Kas sudarys naują forumą? Ar vėl dešinieji naciona ...

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Valdžios ir verslo žmonės mėgsta žodį „konkurencingumas“, vartodami jį lyg burtažodį, neva pateisinantį dabartinę šalies socialinę ekonominę politiką. Tačiau konkurencingumų yra daug, ir mūsuose įsivyravusi konkurencingumo ideologija stabdo Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Metas šią ideologiją permąstyti. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Klausimas apie santykinį šalių konkurencingumą yra kaip klausimas apie santykinį grožį. Kas gražiau: saulėlydis prie jūros ar Mona Lizos šypsena? Sakytume — nepalyginami dalykai. Kaip ir šalių konkurencingumas. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Reikia rinktis kokiu pagrindu norime būti konkurencingi. Lietuvos valdžios ir verslo elitas konkurencingumo pagrindu mums yra parinkęs pigų viešąjį sektorių ir mažus ...

Darius Razmislevičius. Kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje?

Darius Razmislevičius. Kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje?

„Mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“, – numato mūsų šalies Konstitucijos 41 straipsnis. Tačiau tas „nemokamas mokymasis“, pasirodo, yra labai sąlyginė sąvoka – pabandykite išleisti vaiką į mokyklą, neišleidę nei vieno euro cento. Nuo ko gi čia pradėjus skaičiuoti? Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tinkama mityba mokykloje laikoma dalimi ugdymo proceso ir tėvams papildomai tai nekainuoja. Didieji prekybos centrai, vienas paskui kitą leidžia reklaminius straipsnius apie tai, kiek neva „nedaug“ kainuoja pasiruošimas mokyklai, jeigu pirksite pas juos. Savo analizę pateikė ir vienas šalies bankas, nurodydamas, kad neva šiais metais viskas pigiau, tik uniformų kainos keliais procentais paaugo. Įvertinus įvairius viešojoje erdvėje pasirodžiusius skaičiavimus, galima išvesti vidurkį: minim ...

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Rugsėjo mėnesį kelis tūkstančius šeimų turėtų pasiekti vadinamosios Šeimos kortelės. Pasak valdančiųjų, jos prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje. Pasiklausius valdininkų pranešimų, prieš akis iškyla vaizdelis, kaip gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos pasineria į pramogų, kultūros bei sporto renginių ir įvairiausių lengvatų, nuolaidų bei privilegijų miražą. Būtent. Miražą. Nes jeigu nors truputėlį pasigilintume, darosi nemalonu. Šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, pajamos yra trečdaliu mažesnės nei tų šeimų, kuriose vaikus augina abu tėvai. Visų pirma, kyla klausimas dėl atrankos kriterijų. Kodėl pasirinktos 3 ir daugiau atžalų turinčios bei neįgalų vaiką auginančios šeimos, tačiau pamirštos tos šeimos, kuriose vaikus augina viena mama ar tėtis. Statistikos departamento duomenimis, kas antra tokia šeima gyvena žemi ...

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-uosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-uosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Šis prof. Dobilo Kirvelio straipsnis pirmą kartą publikuotas 2004 m. 1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keletas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių gi ...

G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Nauja darbdavių idėja – dirbančių pensininkų atleidimas nuo Sodros mokesčio. Tiesa, ją išsakė premjeras, bet neabejoju, kad tą „jauką“ jam galėjo pakišti tik darbdaviai (arba privačių pensinių fondų atstovai), o būdamas dar toli nuo pensinio amžiaus, premjeras lengvabūdiškai „ant jo užkibo“. Paklausykite, kaip paradoksaliai skamba ši idėja: „Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis“*. Toliau cituojamas pats premjeras: „šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje“. Tai ką reikia skatinti? Darbdavius ar pensininkus? Reiktų suprasti: (darbdaviams) trūksta darbo jėgos, todėl reikia skatinti pensininkus, kad jie kuo ilgiau išl ...

Jubiliejus: prieš 30 metų atkurta Lietuvos socialdemokratų partija

Jubiliejus: prieš 30 metų atkurta Lietuvos socialdemokratų partija

Šiandien sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje buvo atkurta Socialdemokratų partijos veikla! Lietuvos socialdemokratų partijai – jau 123 metai, tačiau persekiojimai, karai ir okupacijos kai kada versdavo veikti pogrindyje ar užsienyje. 1989 metų gegužės mėnesį susibūrusi LSDP veiklos atkūrimo iniciatyvinė grupė (A.Jakubėnas, K.Antanavičius, V.Andriukaitis, G.Iešmantas, A.Januška, D.Kirvelis, A. Sakalas ir kiti) išsirinko organizacinį komitetą, kuris turėjo atlikti visus reikalingus darbus atkuriamajam LSDP suvažiavimui. Komitetą sudarė: Alfonsas Jakubėnas (LSDP narys nuo 1926 m.), Kazimieras Antanavičius, Albinas Bagdonas, Aaronas Gutmanas, Dobilas Kirvelis, Antanas Matijošaitis, Gintautas Iešmantas, Albinas Januška, Valdas Katkus, Zita Šličytė, Kazimieras Uoka. Ačiū jiems! 1989 metų rugpjūčio 12 dieną Mokslų akademijos salėje buvo atk ...

Close