Darius Razmislevičius. Socialdemokratija – populiariausia politinė kryptis. Misija įmanoma?

Kaip manote, ar daug Lietuvos piliečių žino, kas išties yra socialdemokratija ir socialdemokratų partija? Štai, pavyzdžiui, partija skaičiuoja jau 120 gyvavimo metus, o pati idėja remiasi trimis pamatinėmis vertybėmis: laisvės, lygybės ir solidarumo. Lygybė, beje, yra didžiausia siekiamybė darbo santykiuose, ji labai svarbi, kai kalbame apie lytiškumą. Socialinės apklausos aiškiai parodo, kad mūsų, socialdemokratų, elektoratas – vyresni, pusę amžiaus perkopę žmonės. Žinoma, tai didelė vertybė, nes šie žmonės už partiją balsuoja metai iš metų, yra jai lojalūs ir tiki jos ateitimi. Klausimas – kiek iš balsuojančiųjų tikrai žino socialdemokartijos ideologiją ir gali ją paaiškinti savo palikuonims? Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje susiformavusi fenomenali situacija, kai vaikai balsuoja taip, kaip balsuoja tėvai, o tėvai – taip, kaip seneliai, nes tiki, kad jei elgsis vyre ...

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra reikšmingai prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokiama, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji. Tačiau vargu, ar pagerinsime mūsų šalies valdymą ir demokratiją, jei deramai neįvertinsime šios esminės modernių laikų Lietuvos istorijos pamokos. Tam, kad tinkamai suvoktume kairiųjų indėlį į šalies nepriklausomybę, būtina atsižvelgti į tai, kad XIX a. pabaigoje pradėjęs formuotis kairiųjų judėjimas Lietuvoje buvo nevienalytis. Nors daugumą kairiųjų vienijo socialinio teisingumo, pažangios visuomenės, demokratiškai sutvarkytos respublikos tikslai, būta ir išimčių. Rimčiausia takoskyra tarp kairiųjų išsivystė, reaguojant į revoliucines permainas Rusijoje. Vienoje pusėje atsidūrė už Lietuvos valstybingumą pasisakantys socialdemokratai ir kitos nepriklausomybę palaikančios kairiosios ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Sausio mėnesį atšvenčiau antrą savo gimimo dieną. Prieš metus vienoje Vilniaus operacinėje tiesiog ėmė ir pratęsė gyvenimą. Čia ne padėkų ir linkėjimų koncertas, jokių pavardžių nebus, jų ir nereikia, nes kiekvienas gydytojas mintinai moka visas savo klaidas ir sėkmes. Prieš daug metų viena garbi medikė pasakė tokią frazę: „Mokytojų, teisininkų, žurnalistų klaidos vaikšto žeme, o gydytojų klaidos – guli po žeme“. Kiek suabsoliutinta, bet šiaip jau tiesa. Pamąstykime mintyse apie gydytoją. Pašaukimas. Net košmare nesapnuotas mokslas nei fizikui, nei aktoriui, nei IT studentui ar bet kam kitam. Atsakomybė. Ir tokia, kad aš pati tai nusišaučiau po savaitės. Gebėjimas per sekundės dalį sukaupti visą save, kažkokiu būdu matyti visą situaciją ir ją akimirksniu įvertinti. Nuolatinis, kasdieninis savo įgūdžių tobulinimas, šlifavimas. Mokymasis net ir tu ...

Giedrius Bielskus. Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Giedrius Bielskus. Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Istoriškai susiklostė, kad Kaunas laikomas lietuvybės bei tautiškumo bastionu. Tikriausiai jis tokiu liks ir ateityje. Kelis dešimtmečius po nepriklausomybės atgavimo kauniečiai jautė poreikį apsaugoti šias vertybes ir jų gynybą patikėdavo dešiniesiems, kurie asocijavosi su Sąjūdžiu. Tačiau dabar atėjo laikas kurti gerovės valstybę. Socialinės gerovės visiems valstybę, saugią, solidarią ir laimingą visuomenę. Didžiausia visuomenės vertybe mes, socialdemokratai, laikome žmogų – jo laisvę, saugumą, gyvenimo kokybę, sveikatą ir išsilavinimą. Šiandien Kaune matome daug teigiamų pokyčių. Po ilgo laiko miestas pradėjo investuoti į gatves ir parkus. Ūkiškai tvarkosi su miestiečių pinigais. Tarptautinio lygio architektai braižo mokslo, koncertų sales. Dygsta biurų pastatai ir po truputį nyksta vaiduokliai. Auga užsienio investicijos. Komerciniai projektai reikal ...

Raminta Popovienė. Ligonio slauga – tik artimųjų rūpestis?

Raminta Popovienė. Ligonio slauga – tik artimųjų rūpestis?

Pusę metų ar daugiau ligoninėse praleidęs žmogus, nebesikeliantis iš lovos, sergantis 4-5 lėtinėmis ligomis, negali gauti nuolatinės slaugos, nes dar sugeba pakelti ranką arba ištarti žodį. O tai reiškia – neatitinka specialaus indekso, pagal kurį apibrėžiamas žmogaus savarankiškumas. Tuomet toks ligonis kompleksinės pagalbos namuose nevertas. Ir tik artimieji žino, kokia baisi yra realybė, kurioje nuolatinė profesionalų pagalba – tiesiog būtina. Ką turėtume keisti valstybėje, kad ligonio slauga netaptų nepakeliama našta? Mūsų visuomenė gana sparčiai sensta ir, turbūt, nerasime žmogaus, kurio aplinkoje nėra asmenų, kuriuos reikia slaugyti. O turintys ar kažkada turėję namuose sunkiai sergantį asmenį tikrai žino: jų slauga ir priežiūra – labai nelengvas uždavinys. Tuomet profesionalių specialistų pagalba tiesiog būtina. Nuolatos. Ne tik sergančiajam, bet ir jo art ...

Vytenis Andriukaitis. Tikiuosi, Virginijus nesupyks

Vytenis Andriukaitis. Tikiuosi, Virginijus nesupyks

2018 sausio 30d. Virginijus Savukynas paragino mus gražiai akcijai – Vasario 16 d. aplankyti mūsų miestuose ir miesteliuose savanorių kapus ir uždegti žvakutę. „Uždegdami žvakutę mes įsirašome į ilgą ilgą protėvių, kurie kovojo ir kūrė Lietuvą, eilę... Degdamas žvakutę ant savanorio kapo, degi ugnį savo širdyje, pasiryždamas svarbiems darbams“. Iniciatyva tikrai puiki, esu įsitikinęs, kad ją išgirdo daug žmonių. Bet kaip visuomet, graži iniciatyva įkvepia ir naujų minčių, kurios gal irgi prisidės prie platesnio siūlomos akcijos horizonto. Juk minime ne tik  praėjusių istorinių įvykių apvalią datą – 1918 vasario 16-osios Lietuvos šimtmetį. Švenčiame šiandieninės Lietuvos šimtmetį. Švenčiame mūsų dabarties brandą. Ir tą mūsų politinę dabartį išreiškiame pirmuoju Konstitucijos straipsniu: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Taigi, šiandien ...

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Signalai iš akcijų biržų sukėlė nerimo ir mūsų žmonėms - ar neištiks nauja finansų krizė. Juk daugybė žmonių Lietuvoje dar jaučia sunkmečio pasekmes-priversti suktis už algas, kurios per praeitą krizę buvo nukarpytos, o dabar jas dabar drastiškai ryja kylančios kainos. Kas mūsų laukia šiais metais? Apžvelgiant pasipylusius ekspertų vertinimus apie akcijų biržų svyravimus - ekonominės krizės ženklų nesimato. Vis dėlto Lietuva tebėra mažų algų spąstuose. Daugelį tai jaudina ir spaudžia ne ką mažiau kaip naujų krizių baimė. Lietuviai labiausiai  iš visos ES gyventojų nerimauja dėl kainų augimo. Eurobarometro apklausa rodo, kad dėl to nerimauja net 65 procentai mūsų šalies gyventojų. Kiti du dažniausiai lietuvių paminėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas. Ir nors, pasak Lietuvos Statistikos departamento, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) t ...

Close