Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai – paminklas A. Sniečkui

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai – paminklas A. Sniečkui

Skaitant Vidmanto Valiušaičio naujausią straipsnį, ginantį J. Noreiką, nejučia viskas susidėliojo į savo vietas. Mat straipsnio autorius naudoja kolaboravimo pateisinimo modelį, kuris teigia, kad kolaboravimas su naciais „vardan Lietuvos“ yra pateisinamas. Remiantis tuo pačiu modeliu, siūlau Lietuvos šimtmečio proga raudonojo okupanto kolaborantui Antanui „Šeimininkui“ Sniečkui pastatyti paminklą už… Trakų pilies atstatymą. Be to, A. Sniečkus savo rankomis taip pat nei vieno tremtinio ar partizano nenužudė. Jis „tik“ pasirašinėjo dokumentus. Pasižiūrėkime iš šalies, taip sakant. Anot šio modelio, diskutuojamas N pusantrų metų dirbo tik nacių dokumentėlių perrašytoju ir pasirašinėtoju (iš viso trys tūkstančiai dokumentų, iš kurių apie šimtas skirtas žydų reikalams). Dėl to kaltas ne jis, o rudasis okupantas, su kuriuo pastarasis N buvo priverstas, įtrauktas, įkalb ...

Arūnas Dudėnas. Kodėl valdantieji savivaldos rinkimuose įvedė turto cenzą?

Arūnas Dudėnas. Kodėl valdantieji savivaldos rinkimuose įvedė turto cenzą?

Kainos viena aktualiausių pastarųjų dienų temų. Matome, kaip jos kyla, matome bandymus su jomis kovoti. Mažinti kainų nesiseka, bet pakelti tai vieni juokai. Šioje Seimo sesijoje valdantieji patys pakėlė kainas – bandymo dalyvauti rinkimuose kainą. Trumpai sakant, jei, mielas savivaldybės tarnautojau, norėsi pabandyti dalyvauti savivaldos rinkimuose, pirma turėsi susimokėti 10 VMDU, t.y. daugiau nei 9000 Eur ,,starto’’ mokestį. O tai dažnu atveju daugiau nei metinė žmogaus alga. Seimas, prieš pat rinkimus, priėmė savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios tiesiogine prasme apribojo piliečių galimybes net pabandyti kandidatuoti į savivaldybės tarybą:jei eini pareigas, nesuderinamas su savivaldybėstarybos nario pareigomis, prieš kandidatuodamas, turi susimokėti rinkimų užstatą. Tokia tvarka numatyta neva dėl to, kad nebūtų apgaudinėjami rinkėjai.Kitaip s ...

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašy ...

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vyresni, pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos žmonės pagaliau vis dažniau atsiduria dėmesio centre. Vis dažniau jiems darbdaviai siūlo dar arba vėl padirbėti. Šalies demografinėms problemoms spręsti Vyriausybė parengė strategiją, kurioje numatyta skatinti pensinio amžiaus sulaukusius žmones likti darbo rinkoje. Pasigirsta siūlymų ilginti pensinį amžių, nors šios kalbos ir ketinimai tuoj pat paneiginėjami. Fone skamba darbdavių raginimai kuo skubiau ir laisviau įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kurios Lietuvos darbo rinkoje dažniausiai siejamos su Ukraina ir Baltarusija. Kitaip tariant, tas valdžios ir darbdavių dėmesys senjorams – ne iš gero gyvenimo. Apmaudu, kad vis dar prasprūsta požiūris į mūsų vyresniuosius, tik kaip į darbo rinkos vienetus, kaip į „Sodros“ klientus-vartotojus, o ne į garbingo amžiaus žmones, kurių dauguma sunkiai suduria galą su galu ir ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

Pasaulis pagal Bronislovą Genzelį arba sveiko proto versija

Pasaulis pagal Bronislovą Genzelį arba sveiko proto versija

Bronislovas Genzelis – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais didesniu ar mažesniu laipsniu prisidėjęs prie šalies pažangos. Dar okupacijos metais profesorius B. Genzelis ėmėsi plėtoti filosofinį švietimą Lietuvoje, kartu su bendražygiais išleisdamas profesionaliai paruoštų Filosofijos istorijos chrestomatijų seriją, kas buvo negirdėtas neregėtas dalykas visoje sovietijoje. Vėliau, su Sąjūdžio banga, tapo pirmo ryškumo politine figūra, dalyvavo išsivaduojamojo judėjimo iniciatyvinės grupės veikloje, yra vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų, kūrusių Lietuvos valstybingumą pirmaisiais dešimtmečiais po Nepriklausomybės paskelbimo. Visada principingai besilaikantis savo pozicijos, nepailstančiai kovojantis už švietėjiškus idealus ir kultūros potencialo iššsaugojimą, socialinį te ...

Close