Apie partiją

PIRMININKAI

Iki susijungimo

LSDP pirmininkai

LDDP pirmininkai

Po susijungimo

Ankstyvoji istorija: viskas prasidėjo nuo kelių žmonių

Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje, kai Lietuva vis dar priklausė Rusijos imperijai. Tai buvo metas, kai formavosi lietuvių tautos sąmoningumas, būrėsi gana gausi inteligentija, lietuvių kalba plėtojama kultūra pasiekė aukštosios kultūros slenkstį, tačiau vis dar galiojo lietuvių spaudos draudimas lotyniškuoju raidynu.

Steigiamajame Lietuviškosios socialdemokratų partijos susirinkime dalyvavo 15-17 žmonių, iš kurių svarbiausi gydytojas Andrius Domaševičius ir ekonomistas Alfonsas Moravskis.

Susirinkimas įvyko A. Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų A. Domaševičiaus ir A. Moravskio įkurtų Vilniuje lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji metai. Vilniuje atsirado alternatyva lenkų, žydų, ir rusų socialdemokratams - lietuviškoji socialdemokratų partija su sava programa, siekiančia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais lenkais, gudais, latviais ir ukrainiečiais.

A. Moravskiui išvykus užsienin, o A. Domaševičių su kitais LSDP 1899 m. nariais suėmus, socialdemokratų vairą į savo rankas perėmė į Vilnių atvykę Vladas Sirutavičius, Steponas Kairys ir Augustinas Janulaitis.

1905 m. buvo itin neramūs: Rusijoje vyko masiniai streikai, demonstracijos, mitingai, Lietuvoje socialdemokratai ėmėsi agitacijos mažesniuose miesteliuose ir kaime. Rusijos caras Nikolajus II išsigando kylančios revoliucijos bangos, todėl išleido manifestą bei pažadėjo organizuoti Valstybės Dūmos rinkimus. Reaguodami į tai lietuvių veikėjai 1905 m. pabaigoje sumanė sušaukti lietuvių suvažiavimą, kuris pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu.

Socialdemokratai, būdami seniausia su lietuvių tautinio sąjūdžio idealais susisiejusi partija, rėmė Lietuvos nepriklausomybės idėją, pasisakė už socialines reformas, lietuvių ir lenkų kalbų lygybę. Didžiajame Vilniaus Seime S. Kairys tapo pagrindiniu J. Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu įvykių eigą Seime: pasiūlyta atkurti Lietuvos autonomiją su Seimu Vilniuje.

Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo

Iš Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimų

Naują impulsą nepriklausomybei davė Pirmasis pasaulinis karas, kai 1915 m. Lietuva pateko į Vokietijos okupaciją. Lietuvių atstovai nepriklausomybės klausimą ėmė kelti 1917 m. Rugsėjo mėnesį įvyko Lietuvių konferencija, buvo suformuota Lietuvos Taryba, o S. Kairys ir M. Biržiška buvo jos nariai.

Nors Vokietija spaudė Lietuvos Tarybą deklaruoti Lietuvos valstybę ir jos prisijungimą prie Vokietijos, tačiau socialdemokratų atstovai S. Kairys, M. Biržiška, taip pat kiti kairieji Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis protestuodami pasitraukė iš Lietuvos Tarybos.

Skandalas išėjo į naudą: likę Lietuvos Tarybos nariai ėmė ieškoti kompromiso su kairiaisiais ir 1918 m. vasario 16 d. paskelbė visišką Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniumi.

Steigiamajame Seime buvo 12 LSDP atstovų, jie sudarė socialdemokratų frakciją. Pirmajame Seime LSDP turėjo 10 vietų, antrajame - 8 mandatus. 1925 m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas organizacijas. Trečiajame  Seime buvo 15 LSDP atstovų, jie kartu su valstiečiais liaudininkais sudarė koalicinę vyriausybę.

Po 1926 m. perversmo valdžia teko Antanui Smetonai ir tautininkams, o socialdemokratų partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų (J. Plečkaitis, J. Paplauskas ir kiti) 1927 m. rugsėjo 9 d. organizavo pučą. LSDP prezidiumas neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį.

1936 m. vasario 6 d. partijos veikla buvo uždrausta, bet po uždarymo LSDP nariai dalyvavo kultūros veikloje, partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalai ir laikraščiai.

Hitlerinės okupacijos metu 1943 m. socialdemokratai buvo vieni iš VLIK-o įkūrimo iniciatorių (S. Kairys buvo pirmasis jo pirmininkas). Nuo 1945 m. LSDP lyderiai S. Kairys (slapyvardžiu J. Kaminskas), K. Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje.

LSDP dalyvavo VLIK-o veikloje, rengė Lietuvos ateities memorandumą. 1949 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo (atkurto 1951 m.) veikloje. 1967 m. rugsėjo 16-17 d. Niujorke įvykusiame LSDP suvažiavime išrinkti nauji vadovai (S. Kairiui ir K. Beliniui mirus), priimta nauja programa. Sovietų okupacijos metais LSDP veiklos centras emigracijoje buvo JAV.

Nepriklausomybės atkūrimo idėjos atgaivinimas

Sovietų okupacijos metu LSDP atkūrimo idėja gimė dviems nepriklausomoms grupėms. Pirmoji formavosi Maskvos lietuvių aspirantų disputuose (A. Bagdonas, D. Kirvelis, J. Šatas), antroji - V. Kutorgos Strazdelio laisvajame universitete.

1989 m. balandžio 27 d. Kaune šios abi grupės susirinkime priėmė sprendimą atkurti LSDP. Įsteigta iniciatyvinė atkūrimo grupė: A. Jakubėnas, K. Antanavičius, V.P. Andriukaitis, A. Bagdonas, G. Iešmantas, A. Januška, V. Katkus, D. Kirvelis, A. Sakalas, J. Šatas, K. Uoka, A. Vaitkevičius, A. Kripavičius, A. Lopeta, T. Mejeris, R. Tėvelis, V. Žemaitis. Grupė parengė  ir išplatino pareiškimą, o 1989 m. rugpjūčio 12 d.  Mokslų Akademijos salėje organizavo atkuriamąją konferenciją.

Atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. LSDP atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją, atlikdavo konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą, teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.

LSDP nuo 1989 iki 1991 metų LSDP vadovavo Kazimieras Antanavičius, nuo 1991 iki 1998 m. - Aloyzas Sakalas. Nuo 1998 m. - Vytenis Povilas Andriukaitis.  Po susijungimo su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP) socialdemokratų vairą 2001 m. perėmė Algirdas Brazauskas.

A. Brazauskas tapo pirmuoju tiesiogiai išrinktu prezidentu

Su socialdemokratais susijungusi LDDP buvo įkurta 1990 m. gruodžio mėnesį. Svarbiausia šios politinės jėgos įsikūrimo priežastis buvo Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos komunistų. Tai sudarė palankias sąlygas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir atsverti dešiniąsias politines jėgas.

1991 m. balandžio mėnesį LDDP frakcija Aukščiausioje Taryboje pasiskelbė opozicija daugumą turėjusiems dešiniesiems. 1992 metais gegužės mėnesį surengtame referendume dėl padidintų prezidento įgaliojimų, kurių siekė tuometinis Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, LDDP pasisakė prieš. Dešiniųjų pralaimėjimas paskatino Lietuvos Konstitucijos priėmimą ir paankstino parlamento rinkimus, kuriuose LDDP gavo daugumą ir suformavo Vyriausybę.

Pirmuoju LDDP pirmininku buvo A. Brazauskas, bet 1993 m. tiesioginiuose rinkimuose politikas buvo išrinktas Lietuvos prezidentu ir pagal Konstituciją turėjo stabdyti narystę partijoje. Už A. Brazauską prezidento rinkimuose balsavo apie 1,2 mln. Lietuvos rinkėjų. Tai didžiausias gautas balsų kiekis prezidento rinkimuose.

Algirdas Brazauskas

Po A. Brazausko priesaikos LDDP pirmininku buvo išrinktas Adolfas Šleževičius. Bet 1996 m. A. Šleževičius atsistatydino iš premjero ir partijos pirmininko pareigų, naujuoju lyderiu tapo Česlovas Juršėnas, kuris ėjo Seimo pirmininko pareigas.

Per ketverius vadovavimo metus Lietuvoje įveiktas socialinis ir ekonominis netikrumas, padėti pagrindai socialinėms reformoms, įvesta nacionalinė valiuta - litas. Jau 1994 m. buvo sustabdytas ūkio nuosmukis ir šalies ekonomika ėmė augti. Iš esmės buvo sustiprinta demokratija - sumažėjo žmonių priešprieša, įsitvirtino žmogaus teisės bei laisvės ir konstitucinė valdžių sąveika. Mūsų valstybėje nebeliko svetimos kariuomenės. Lietuva tapo realiai nepriklausoma ir tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe.

Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą, pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pareiškė norą stoti į NATO. Tačiau LDDP, būdama valdžioje, neišsprendė visų problemų, neišvengė ir klaidų. Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, itin stipriai pagerinti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmo bei korupcijos. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų.

Dviejų partijų vienijimasis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo apsispręsta dėl mišrios rinkimų sistemos, formavosi daugiapartinė sistema, tačiau kairiosios politinės partijos suvokė vienijimosi svarbą.  Per 2000 m. parlamento rinkimus A. Brazausko socialdemokratinė koalicija sujungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjungą ir Naująją demokratiją. Tai lėmė, kad kairieji gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, bet liko opozicijoje, nes dešiniosios partijos sudarė valdančiąją koaliciją Seime. Bet neilgam.

2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko A.Brazausko.

2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje „Už darbą Lietuvai". Po Seimo rinkimų socialdemokratai  sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, socialliberalais bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių liaudininkų sąjunga).

Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP suformavo tris Lietuvos vyriausybes. Dviems iš jų vadovavo A. Brazauskas, trečiajai - Gediminas Kirkilas.

2008 m. LSDP Seimo rinkimuose dalyvavo savarankiškai. Laimėję 25 parlamentarų mandatus, socialdemokratų Seimo nariai sudarė didžiausią Seimo opozicinę frakciją.

2009 m. partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius. 2012 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose pelnė daugiausia mandatų parlamente ir suformavo valdančiąją koaliciją su Darbo partija, „Tvarka ir teisingumu" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - pastaroji vėliau pasitraukė iš koalicijos. Socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius tapo ministru pirmininku.

2016 m. parlamento rinkimai socialdemokratams nebuvo sėkmingi: partija iškovojo 17 mandatų, bet ryžosi derėtis dėl valdančiosios koalicijos su rinkimus triuškinančia persvara laimėjusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Deryboms buvo suformuota šešių žmonių grupė iš partijos pirmininko A. Butkevičiaus, parlamentarų Irenos Šiaulienės, Algirdo Syso, Juliaus Sabatausko, Andriaus Palionio bei Vilniaus vicemero Gintauto Palucko. Derybų metu sutarta dėl koalicijos sąlygų, bet keturi šios grupės nariai A. Sysas, J. Sabatauskas, A. Palionis ir G. Paluckas išplatino atskirąją nuomonę dėl nepatenkinamų rezultatų. Nepaisant atskirosios nuomonės, valdančioji koalicija buvo sudaryta.

Pirmieji tiesioginiai pirmininko rinkimai

Dėl nesėkmingų Seimo rinkimų A. Butkevičius paskelbė nebesieksiąs pirmininko pareigų, todėl partija ėmė rengtis lyderio rinkimams. Pirmą kartą apsispręsta surengti tiesioginius rinkimus, kuriuose balsuotų visi nariai.

Tiesioginiuose rinkimuose pirmininku tapo G. Paluckas, kuris pareigas pradėjo eiti 2017 m. gegužės 6 d.

Gintautas Paluckas

Naujasis pirmininkas deklaravo norą demokratizuoti partiją, todėl 2017 m. liepos mėnesį iškėlė klausimą dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga efektyvumo bei prasmės. Nerimą kėlė tai, kad dalis koalicijos partnerių veiksmų nebuvo derinama su socialdemokratais, prieštaravo partijos siekiams bei vertybėms. Skyrių balsavimas ir partijos tarybos sprendimas lėmė, kad socialdemokratai 2017 m. rugsėjo 23 d. nusprendė nutraukti koalicijos sutartį.

Tačiau šis sprendimas nebuvo priimtinas daliai Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seimo narių: A. Butkevičius, I. Šiaulienė, A. Palionis, G. Kirkilas, Linas Linkevičius, Juozas Bernatonis, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Rimantas Sinkevičius ir Antanas Vinkus nusprendė nepaisyti partijos sprendimo, todėl pasitraukė iš socialdemokratų gretų arba buvo pašalinti.

Partijos sprendimą įgyvendinusi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime pasiskelbė opozicine.

 

LSDP himnas

Esame socialdemokratai
Ateitį kurt pasiruošę
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę

Savo širdy užsirašom
Santarvę, meilę, grožį
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę

PRIEDAINIS:
Bičiuli duok ranką,
Kai rankoj ranka,
Turėsi pajusti,
Kad esam jėga
Širdy lai išlieka
Tiesa ir taika
Po vieną mes niekas,
Būry mes jėga

Buvo kalėjimai, tremtys
Metai tolyn vis skubėjo!
Liko mums brangios ir šventos
Stepono Kairio idėjos.

Savo širdy užsirašom
Santarvę, meilę, grožį
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę

PRIEDAINIS:
Bičiuli duok ranką,
Kai rankoj ranka,
Turėsi pajusti,
Kad esam jėga
Širdy lai išlieka
Tiesa ir taika
Po vieną mes niekas,
Būry mes jėga

Muzika ir žodžiai Nijolės Tallat-Kelpšaitės

Close