Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų. Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti ...

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

Lietuvoje kalbėdami apie saugumą dažnai galvojame vien apie Rusiją, tačiau pavojai kitose Europos vietose yra pavojai ir Lietuvoje, sako Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Apie tai jis kalbėjo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Quo vadis, Europa? Artėjantys rinkimai, hibridinės grėsmės ir vizija ateičiai“. „Europos Sąjungos (ES) projektas yra ir saugumo projektas. Lietuvoje dažnai mąstoma tik apie Rusiją, bet pažiūrėkite į Islamo valstybę, pažiūrėkite, kas darosi pietiniame ES pakrašty. Didžiulės spekuliacijos, migracija, prekiautojai žmonėmis ir srautai į Europą taip pat yra saugumo problema. Manoma, kad tai yra toli, tai ne mūsų bėdos. Bet tai yra saugumo bėdos. Saugumas turi būti matomas universaliai“, - tvirtino V. Andriukaitis. Paprašius pakomentuoti Europos kariuomenės idėją, eurokomisaras teigė, jog dabar tai yra utopija, tačiau ateityje turėsime ...

Keturi didieji socialdemokratijos principai (II)

Keturi didieji socialdemokratijos principai (II)

Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, LSDP garbės pirmininkas, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako: „Jei tik lūpomis, o ne širdimi kartojate apie ištikimybę keturiems principams – laisvei, lygybei, brolybei ir teisingumui, nesivadinkite socialdemokratais“. Apie socialdemokratijos idėją ir jos didžiuosius principus, tikrųjų vertybių paieškas, šiandienos Lietuvos ir pasaulio politines aktualijas, istorines patirtis ir išgyvenimus interviu su eurokomisaru V. P. Andriukaičiu. 1990-1992 m. buvote Konstitucijos rengimo darbo grupės narys. Su kokiais iššūkiais ir problemomis buvo susidurta, rengiant Konstitucijos projektą. Dėl ko daugiausiai kilo diskusijų? Dar prieš Konstitucijos rengimą susidūriau su svarbių valstybei dokumentų tvarkymo reikalais. Dalyvavau 1990 m. Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grup ...

V. Andriukaitis: gana apvaginėti Lietuvos žmones

V. Andriukaitis: gana apvaginėti Lietuvos žmones

Daugelio žmonių gyvenimas per kelis dešimtmečius nepagerėjo, nes Lietuva nevykdė ir nevykdo socialiai teisingos mokesčių politikos. Mažas pajamų perskirstymas per šalies biudžetą – viena didžiausių šalies bėdų, sako Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis. Pasak jo, daugelis Lietuvos žmonių yra nusivylę, nes nesulaukia socialinio teisingumo. Kylančios kainos, netolygiai augantys atlyginimai, sveikatos paslaugų prieinamumas – tai baimės, kurias šalies piliečiai vardija dažniausiai. „Žmonės sako paprastai: „Nėra teisybės“. Neteisybė žeidžia labai giliai. Ir ypač tuos, kurie per eilę metų taip ir liko toje pačioje situacijoje. (...) Taip, Lietuvos biudžetas padidėjo surenkant netiesioginį mokestį – akcizą. Po to padidinami atlyginimai. Tačiau ir vėl padidėja kainos. Perkamoji galia nepasikeičia“, - LSDP tarybos posėdyje kalbėjo V. Andriukaitis. Anot eu ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Angela Merkel pirmadienį paskelbė, jog ji po 2021 metų (arba po ankstesnių pirmalaikių) rinkimų nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere. Tai – moteris matoma kaip Europos lyderė. Su jos pasitraukimu gali ateiti dar didesnės sumaišties laikotarpis Europoje. Šis A. Merkel sprendimas jokiu būdu negali būti vadinamas netikėtu. Kalbos apie jos pasitraukimą buvo girdimos jau po pernai vykusių nacionalinių rinkimų, kai jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi daugiausiai balsų, de facto patyrė pralaimėjimą. Tradicinių partijų balsų dalis drastiškai smuko, o Alternatyvos Vokietijai, krašutinių dešiniųjų partijos, raumenys užaugo. CDU lyderės kolegos ir ji pati suprato, jog lemtingas 2015 metų sprendimas atverti sienas daugiau nei milijonui pabėgėlių atneš ir politines pasėkmes. Nesvarbu, kad nemaža dalis visuomenės laiko save krikščionimis ir at ...

Close