J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

Europos Parlamento narys Juozas Olekas vis dar aiškiai prisimena 1991-ųjų sausio įvykius. Pradedant tomis akimirkomis, kuomet dar turėjo vilties, jog smurto pavyks išvengti ir baigiant žingsniais ligoninėje lankant pirmuosius sužeistuosius. Praėjus 30 metų J. Olekas dar kartą papasakoja, kokie jausmai tomis dienomis buvo užvaldę visus. Ką prisimenate iš 1991-ųjų sausio 13-osios? Dar keletą dienų prieš sausio 13-ąją jautėsi įtampa, Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užimtas Krašto apsaugos departamentas, Spaudos rūmai. Naktį iš sausio 11-osios į sausio 12-ąją praleidau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje, o sausio 12-ąją jautėsi net menkas palengvėjimas. Mus pasiekė žinia, kad iš Maskvos į Lietuvą skrenda Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos delegacija, tad nusprendėme, kad Vyriausybėje ar ministerijose nebenakvosime, bet grįšime į namus. Grį ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kai darbotvarkę diktuoja korona

Vilija Blinkevičiūtė. Kai darbotvarkę diktuoja korona

Nemaža dalis Europos Parlamento (EP) sprendimų praėjusiais metais skirti gyvybėms ir darbo vietoms saugoti. Tokia realybė ir būtinybė. Šie metai, neabejoju, taip pat bus pažymėti koronaviruso ženklu. Vis dėlto 2021-ieji – visų vilties pagaliau įveikti pandemiją metai. Ir dėl pernai priimtų sprendimų, ir dėl didesnio vakcinos nuo COVID-19 taikymo. Yra tik vienas jeigu. Jeigu nestrigs tų sprendimų įgyvendinimas. Svarbiausi sprendimai kovojant su pandemija Jau nuo praėjusių metų kovo EP dirba ir priima sprendimus nuotoliniu būdu. Žinoma, dirbti nuotoliniu būdu sudėtingiau, tačiau taip dirbti jau įpratau. Linkiu ir mūsų Seimui kuo greičiau įvaldyti nuotolinio darbo galimybes. Džiaugiuosi bendra Europos Parlamento nuostata atsisakyti pražūtingo taupymo, investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Apžvelgiant praėjusius metus pirmiausia džiaugiuosi b ...

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl stipresnio ir atsparesnio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl stipresnio ir atsparesnio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

Vakar Europos Parlamentas (EP) susitarė su Europos Sąjungos Taryba dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo per ateinančius septynerius metus. EGF, kurio metinė finansinė viršutinė riba yra 186 mln. eurų, padės darbuotojams netekusiems darbo dėl įmonės ar ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimo. Po derybų pabaigos EP narė, socialistų ir demokratų (S&D) frakcijos ir Europos Parlamento derybininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog susitarimas yra itin svarbus daugybei žmonių. „Šis politinis susitarimas yra didelė bendra S&D frakcijos sėkmė. Naujasis EGF galės teikti paramą žymiai didesniam skaičiui atleistų darbuotojų Europoje nei anksčiau. Fondo intervencinės priemonės nebėra susijusios vien tik su globalizacija, bet gali apimti bet kokį įmonės, sektoriaus ar regiono restruktūrizavimą, kuris paveikia daugiau kai ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Europos Parlamento socialdemokratai reikalauja ambicingos ES sveikatos programos

Europos Parlamento socialdemokratai reikalauja ambicingos ES sveikatos programos

Europai kovojant su antrąja COVID-19 pandemijos banga, Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas šią savaitę balsavo už ambicingą ir savarankišką sveikatos programą 2021–2027 ES biudžete. Vadinamąją „EU4Health“ programą sudarytų 9,4 mlrd. eur. Socialistams ir demokratams (S&D) tai yra didelis žingsnis link Europos sveikatos sąjungos, kurią jie pasiūlė dar gegužę atsakydami į „COVID-19“ sukeltas grėsmes. Turėdama 9,4 mlrd. eur biudžetą, remiamą EP narių, „EU4Health“ programa padidintų ES pasirengimą didelėms tarpvalstybinėms sveikatos grėsmėms, sustiprintų sveikatos sistemas kovojant su epidemijomis, taip pat padėtų spręsti ilgalaikius sveikatos apsaugos sistemų iššūkius. Programa taip pat padėtų sumažinti nelygybę sveikatos srityje ir užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą. Europos Vadovų taryba, ...

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų - COVID-19 vis dar čia

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų – COVID-19 vis dar čia

Kaip ilgametis medicinos bendruomenės narys, pernai pradėjęs dirbti Europos Parlamente, iškart įsitraukiau į su sveikata susijusius klausimus. Tiesą sakant, pirmasis seminaras, kurį organizavau, būdamas Europos Parlamento nariu, buvo apie „Sveikesnę gerovės visuomenę“, kuriame aptarėme daugiasektorinį požiūrį ir į žmones orientuotas sveikatos paslaugas, susijusias su ŽIV, tuberkulioze ir lytiniu keliu plintančiomis užkrečiamomis ligomis. Nuo seminaro prabėgo vieneri metai, o sveikatos sektoriuje daug kas pasikeitė. Deja, šie pokyčiai sukėlė tik dar didesnius iššūkius kovoje su retomis, lėtinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis. Pacientams teikiamų paslaugų kokybė taip pat pablogėjo, prieinamumas tapo sunkesnis, o kai kuriose ES valstybėse narėse ar regionuose sveikatos paslaugos tapo beveik nepasiekiamos tūkstančiams žmonių, kuriems jų labiausiai reikia. Lietuvoje ...

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Close