Europos Sąjunga Archives

Vytenis Andriukaitis. Svarbiausios Ukrainos pergalės, arba kaip „rašistus“ pažemino drąsi tauta

Dveji metai arba 730 dienų nuo tos klaikios V. Putino ir jo šovinistinės klikos įsiveržimo į Ukrainą valandos. 730 dienų herojiškos ukrainiečių kovos už savo tėvynės laisvę, teritorinį integralumą ir pamatinių tarptautine ir universalia teise pagrįstų taikos principų sugrąžinimą į tarpvalstybinius santykius. Taip, V. Putino rašistai pralaimėjo šį karą nuo pat pirmųjų jų ginkluotų grobikų gaujų įsiveržimo akimirkų. 141 Jungtinių Tautų valstybė įvardijo V. Putino Rusiją šalimi agresore. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Rusijos karinių nusikaltimų tyrimui išdavė orderį suimti V. Putiną. Rusijos diplomatija patyrė didžiausią pralaimėjimą šalies naujųjų laikų istorijoje, atsidūrusi vienoje gretoje tik su Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija, Eritrėja, Nikaragva ir Maliu. Kinija, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika BRICS bloke tvirtai laikosi sienų nel ...

Tadas Vinokuras: NATO, metas veikti – ištieskite ranką Ukrainai

It Prometėjas, Ukraina mus apdovanojo pačia tauriausia dovana – saugumu, tačiau atsidėkoti tuo pačiu, deja, nesugebame. Vakarai vis dar su stebinančia ramybe stebi, kaip Putino vanagai kasdien atskrenda kapoti aukos kepenų. O kol Ukrainos kraujas liejasi, didieji NATO protai toliau ieško būdų, kaip neerzinti žudiko. Nors jis, darydamas baisiausius nusikaltimus ir nuolat grasindamas atominiu ginklu, kelia grėsmę visai žemės civilizacijai. Tad kreipiuosi į NATO lyderius: ištraukite Ukrainą iš pražūtingos pilkosios zonos – metas grąžinti šiai šaliai skolą ir parodyti Putinui aštrius dantis. Kalbu apie skolą Ukrainai todėl, kad ši šalis kaunasi ir už mus. Kruvina kova už laisvę tęsiasi pernelyg ilgai ir dar galo nematyti. Būdama Rusijos įtakos zonoje, ši šalis turėjo taikstytis su nuodinga priklausomybe, kuri galiausiai ją privedė prie karo tragedijos. O ju ...

Socialdemokratai peikia paramos norintiems įsigyti būstą schemą: sistemą reikia keisti iš esmės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus, kad bendra subsidijų suma, skirta jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, mažės tris kartus – nuo 25 mln. iki 8 mln. eurų, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) perspėja, kad dabartinė paramos skyrimo tvarka yra ydinga ir nesprendžia problemos iš esmės, ypač atsižvelgiant į būsto kainų didėjimą miestuose. Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojančios pagalbos norintiems įsigyti būstą priemonės yra labai neefektyvios, jomis negali pasinaudoti dauguma asmenų, kuriems tokios pagalbos iš tikrųjų reikia. „Socialinio būsto laukiančiųjų eilės nemažėja ir nemažės, kadangi dalis asmenų negali atsisakyti gauto būsto, nes nuosavo įsigyti neišgali, o kiti eilėje laukia 10 ir daugiau metų. Tuo tarpu kitokios formos paramos gali kreiptis tik tie, kurių p ...

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Juozas Olekas ir Algis Vaičeliūnas. Europos Sąjungos gynybos stiprinimo klausimais stovime vietoje

Kovą bendra Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų taryba patvirtino ES strateginį kompasą − strategines ES gaires saugumo ir gynybos srityje ateinantiems 5 – 10 metų. Ir nors Strateginis kompasas yra laikomas reikšmingu poslinkiu ES kolektyvinėse karinėse ambicijose, kurios istoriškai buvo menkos, Lietuvoje šis įvykis dėmesio nesusilaukė. Galbūt dėl to, kad nelabai tikimasi realių saugumo pokyčių Lietuvai ir regionui? Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, ES pagaliau parodė, kad gali būti pajėgi ir ryžtinga užsienio politikos veikėja. Pirmą kartą ES valstybės paskelbė bendrą grėsmės vertinimą, bendrą viziją ir išsamius ES saugumo ir gynybos tikslus. Strateginiame kompase galime įžvelgti keletą teigiamų aspektų – pavyzdžiui, ES valstybių narių įsipareigojimą iš esmės padidinti savo išlaidas gynybai. Taip pat planuojama stiprinti vals ...

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Jau praėjo mėnuo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo V. Putino rašistams, „Z“ svastika paženklintais tankais ir šarvuočiais įsiveržusiems į rytines ir pietines jos teritorijas. Mėnuo didvyriško Černigovo, Sumų, Charkovo, Mariupolio gynimo, mėnuo gausybės rašistų įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainą ir prieš jos civilius gyventojus. V. Putino „blitzkrieg“ planas žlugo jau pirmosiomis šio karo dienomis. V. Zelenskis nepaliko Kyjivo, Ukrainos armija nuo pat pirmųjų minučių pademonstravo savo ryžtą ir kovinę dvasią, kuri palaužė ir demoralizavo rusų karinius dalinius. Milžiniškas Ukrainos visuomenės susitelkimas pademonstravo pasauliui, kad Ukraina šį karą laiko tikru Tėvynės karu prieš okupantą. Čia nebereikia jau nieko pasauliui įrodinėti apie neva nesusiformavusią Ukrainos tautą. Atsakymą pasaulis mato. Pasaulis ...

V. Blinkevičiūtė: ES pagaliau aktyviai gina savo demokratiją

„Šalin ašaras. Reikia sprendimų. Skubių sprendimų, kaip padėti Ukrainos žmonėms ir apsaugoti Europą nuo tolimesnės Putino Rusijos agresijos. Ir prisipažinsiu: balsuoju už Ukrainą, o mintyse – Lietuva“, - teigia Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė. Pokalbis su V. Blinkevičiūte – apie Europos Parlamento ir kitų Europos Sąjungos institucijų sprendimus dėl karo Ukrainoje. Ar, prasidėjus karui Ukrainoje, klausėte savęs: o kas, jeigu...? Ko gero, vienaip ar kitaip visi to paklausėme savęs. Mano klausimas buvo toks: kas būtų, jei Lietuva nebūtų ES ir NATO narė? Ir tikiu, kad visi turime vieną, vienintelį atsakymą. Pagaliau aiškų atsakymą turi ir ES. Įvyko istoriniai lūžiai dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo priimami sprendimai: dar kartą didinama parama Ukrainai, griežtinamos sankcijos Kremliui ir ...