Vilija Blinkevičiūtė. Ukrainos vaikai – mūsų vaikai

Vilija Blinkevičiūtė. Ukrainos vaikai – mūsų vaikai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente paskelbta informacija, kad 2 tūkst. nuo karo pabėgusių Ukrainos vaikų yra dingę Europoje. Ši informacija paremta Belgijos fondo „Child Focus“ (Europos dingusių, pagrobtų ir seksualiai išnaudojamų vaikų centro) duomenimis. Vienas už kitą bjauresni karo veidai. Nelydimi mažamečiai, našlaičiai, nepilnamečiai patiria didelę prievartos ir išnaudojimo riziką, pradedant  prekyba žmonėmis, kontrabanda ir baigiant neteisėtu įvaikinimu. Ketvirtadienį Europos Parlamentas paragino ES institucijas, nacionalines vyriausybes stiprinti nuo karo bėgančių vaikų apsaugą ir suteikti jiems galimybę mokytis, nes šiandien Ukrainos vaikai – jau ir mūsų vaikai. Nė vienas Ukrainos vaikas negali pradingti 2,5 mln. skaudžių, dažnai sukrečiančių istorijų. Tiek nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko vaikų. Iš jų apie 2 mln. –  į Europos Sąjungą. Dab ...

Juozas Olekas. Konflikte su Kinija – ES pagalba, bet ne „greitoji“

Juozas Olekas. Konflikte su Kinija – ES pagalba, bet ne „greitoji“

Mūsų nekoordinuota užsienio politika Kinijos atžvilgiu Lietuvai privirė nemažai košės. Tik pajutusi pirmas savo sprendimų pasekmes, LR Užsienio reikalų ministerija problemos sprendimą permetė Europos Sąjungos struktūroms, tikėdamasi paramos ir užnugario iš ES partnerių. Dirbdamas Europos Parlamente ir stebėdamas kitų šalių kolegų reakcijas į mūsų vykdomą užsienio politiką, galiu pasakyti, kad tikėtis rimtos pagalbos iš Europos Sąjungos galima, bet tai paprastai užtrunka. Štai pirmininkauti ES Tarybai pradėjusi Prancūzija, iš kurios tikimės didelės paramos sprendžiant konfliktą su Kinija, deja, neįvardijo šio klausimo tarp prioritetinių. Europos Parlamente kalbėjęs Prancūzijos vadovas E. Macronas savo įžanginėje kalboje nieko apie šį klausimą nepaminėjo. Tai leidžia spręsti apie tam tikrą požiūrį į mūsų sukeltą problemą. Dirbdamas europarlamente matau, kad tikr ...

Socialdemokratai reiškia užuojautą dėl EP pirmininko D. Sassoli mirties

Socialdemokratai reiškia užuojautą dėl EP pirmininko D. Sassoli mirties

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) reiškia užuojautą pirmadienį paskelbus apie Europos Parlamento pirmininko David Sassoli mirtį. Politikas į ligoninę buvo paguldytas gruodžio 26 dieną dėl rimtų imuninės sistemos problemų. D. Sassoli visą gyvenimą skyrė objektyvumui, tiesos paieškoms bei demokratijos stiprėjimui - iš pradžių kaip žurnalistas, tapęs vienu populiariausiu Italijos žinių pranešėjų, o vėliau ir kaip politikas, 2009 metais išrinktas į Europos Parlamentą, o 2019 m. - šios institucijos pirmininku. D. Sassoli priklausė Italijos Demokratų partijai, kuri yra Europos socialistų partijos narė, ir Europos Parlamente priklausė Socialistų ir Demokratų frakcijai. Europos Parlamento pirmininkas renkamas 2.5 metų kadencijai. D. Sassoli, pareigas ėjęs nuo 2019 m. liepos, anksčiau buvo paskelbęs, jog perrinkimo nebesieks. Pirmasis balsavimas E ...

Juozas Olekas. Kaip dirba žmonių pasitikėjimą praradusi Vyriausybė

Juozas Olekas. Kaip dirba žmonių pasitikėjimą praradusi Vyriausybė

Sociologiniai tyrimai rodo, kad visuomenės pasitikėjimas šiandien veikiančia Vyriausybe krito į istorines žemumas. Blogiau buvo vertinamas tik Andriaus Kubiliaus valdymas ekonominės krizės laikotarpiu 2008–2012 m. kadencijoje. Šiandien galime kalbėti apie tam tikrą konservatoriams būdingą valdymo stilių. Pats konservatorių valdymas sukelia valstybei ne ką mažesnę krizę nei tarptautinė aplinka ar objektyvios aplinkybės. Išskirčiau keletą šiai Vyriausybei būdingų bruožų, kurie lemia krentantį visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia. Pirmiausia, labai skiriasi šios valdžios žodžiai ir darbai. Buvo išdalinta daug pažadų ir išsakyta daug melo. Net nebesinori prisiminti to garsiojo 130 punktų COVID-19 pandemijos įveikimo plano, kurio niekas nematė. Kova su epidemija, panašu, palikta savieigai. Neištesėti liko finansiniai pažadai. Kažkur pradingo žadėta mokesčių r ...

Juozas Olekas. Dėl Lietuvos politikos belieka atsiprašyti užsienio partnerių

Juozas Olekas. Dėl Lietuvos politikos belieka atsiprašyti užsienio partnerių

Istorija su „Lietuvos geležinkelių“ paimtu avansu iš „Belaruskalij“ rodo Lietuvos Vyriausybės dviveidiškumą, kuomet viena yra deklaruojama, o kita daroma. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos, dirbant Europos Parlamente, jau teko sulaukti kolegų europarlamentarų skambučių su klausimu, kaip susiklostė tokia situacija. Mums, europarlamentarams, belieka tik atsiprašinėti. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo teigimu, ir Užsienio reikalų ministerija, ir Susisiekimo ministerija buvo informuotos apie susitarimus su „Belaruskalij“. Tačiau abi ministerijos teigia nieko nežinojusios apie valstybės valdomos įmonės veiksmus. Lietuvos valstybinės politikos nepaiso valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, reformuota tų pačių valdančiųjų dešiniųjų iniciatyva. Reformuojant valstybinių įmonių valdymą, iš valstybės valdomų įmonių valdybų eliminuoti ministerijų atstovai, ta ...

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Šiemet Tarptautinę žmonių su negalia dieną pasitikome su viltinga proga negalią turintiems žmonėms. Netrukus, gruodžio 13-ąją, minėsime 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Lietuva yra šią konvenciją ratifikavusi ir pasižadėjusi vykdyti. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti žmonių su negalia teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant jų orumą ir užtikrinti jiems lygias teises. Tai reikalauja atitinkamų politinių sprendimų ir veiksmų, kuriant ir užtikrinant asmenų su negalia teisių realizavimo ir apsaugos mechanizmus. Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Konvencijos nuostatas? Reikia pripažinti, kad kai kuriuos žingsnius, įgyvendinant ...

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Skaitmeninių žaliųjų sertifikatų taikymo besimptome COVID-19 sirgusiems žmonėms

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Skaitmeninių žaliųjų sertifikatų taikymo besimptome COVID-19 sirgusiems žmonėms

Vakar Europos Parlamentui diskutuojant ir balsuojant dėl Europos Komisijos Skaitmeninio žaliojo sertifikato pasiūlymo, europarlamentaras Juozas Olekas kreipėsi į Komisiją, siekdamas išsiaiškinti, ar šie sertifikatai bus išduodami ir piliečiams, kurie sirgo besimptome COVID-19 liga ir turi tam tikrą antikūnių skaičių. Vakar Europos Parlamento (EP) nariai aptarė neseniai Europos Komisijos pateiktą skaitmeninio žaliojo sertifikato pasiūlymą, kurio tikslas - palengvinti laisvą judėjimą Europos Sąjungoje pandemijos metu. Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas taps skaitmeniniu įrodymu, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19, yra persirgęs COVID-19 arba jo tyrimo rezultatas yra neigiamas. Tiesa, Europos Komisijos pasiūlyme trūksta tikslumo dėl antrosios sąlygos. Dėl to europarlamentaras J. Olekas raštu kreipėsi į Komisiją prašydamas detaliau išaiškinti ar asmenys, kurie ...

Close