Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

V. Blinkevičiūtė: „valstiečiai“ pasiekė dugną

V. Blinkevičiūtė: „valstiečiai“ pasiekė dugną

Chaosą dėl kitų metų biudžeto sukėlusi valdančioji dauguma demonstruoja žemą politinę kultūrą ir taip rodo nepagarbą Lietuvos žmonėms, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė. Apie tai politikė kalbėjo šeštadienį vykusiame LSDP tarybos posėdyje. „Tokios žemos politinės kultūros man dar neteko matyti. Vyrauja chaosas: Vyriausybė pateikė vieną biudžetą, o valdančioji dauguma pasako: „Ne, jis mums netinka“. O Vyriausybė juk „valstiečių“, profesionalų. Mokesčių pasiūlymuose – sumaištis, o liko mėnuo iki jų įsigaliojimo. Tai yra nepagarba visiems žmonėms“, – vertino V. Blinkevičiūtė. Tokios žemos politinės kultūros man dar neteko matyti. Europos Parlamento narė pabrėžė, kad civilizuotoje valstybėje, kuri jau 15 metų yra Europos Sąjungoje, to negali būti. „Tai rodo, kad „valstiečiai“ pasiekė dugną. Jų partijoje ...

Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Visi. Pirmiausia tie, kurių pajamos – didžiulės. Toks yra arba turėtų būti tikrasis, o ne paradinis patriotizmas. Jei kalbame apie valstybę. Jei išties norime gyventi valstybėje, kurioje gyventi gera daugumai. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia milijonus, o mokesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar eilinį valstybės tarnautoją. Atleiskite, bet nuo milijoninių pajamų sumokėti vos procentą (ar net dar mažiau) mokesčių, žvelgiant plačiau – valstybės ir jos piliečių išdavystė. Tai – apie kitų metų Lietuvos biudžetą, dėl kurio užvirė aštrios diskusijos. Kai girdžiu, kad nėra pakankamai pinigų Lietuvos mokytojų atlyginimams didinti, tų keliasdešimties milijonų, o stambiojo verslo asociacijos prašo valstybėje nieko nekeisti, apima nesaugumo jausmas. Šis jausmas tik stiprėja, kai išgirsti, kad Lietuvoje blogiausiai gyvena ne pensininkai, neįgalieji ar vieniši ...

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi: ir Europos Sąjunga, ir Lietuva vis dar per mažai investuoja į vaikus. Europarlamentarė teigia, kad vaikai turi tapti pirmuoju valstybės investicijų pasirinkimu, ir klausia: „Ką renkamės: investicijas į vaikus ar vaikiškus bilietus į skurdą?“ Gerbiama Vilija, kaip vertinate siūlymą jau kitais metais Lietuvoje tiekti nemokamus pietus ir ikimokyklinukams, ir pirmokams? Žinoma, pritariu. Aš – už investicijas į vaikus. Į garantuotą vaikystę. Labai gerai, kad savivaldybėms ir mokykloms siūloma leisti pačioms nutarti, koks maitinimo būdas (švediškas stalas ar maistas porcijomis) priimtinas ir mokiniams, ir jų tėvams. Ir teigiu, kad toks nemokamas maitinimas būtų pakeliama našta valstybei. Juk 2008 metais ...

EP narys J. Olekas: gyvi organizmai negali būti patentuojami

EP narys J. Olekas: gyvi organizmai negali būti patentuojami

Europos Parlamentas (EP) Strasbūre balsavo dėl rezoliucijos, kuria EP išreiškia nepalaikymą augalų ir klasikiniais metodais sukurtų biologinių procesų patentavimui. Socialdemokratas J. Olekas pritardamas rezoliucijai plenarinėje sesijoje teigė, jog veislių dalims – genams nebūtų galimybių suteikti patentus. EP parengtoje ir patvirtintoje rezoliucijoje teigia, kad jokios augalų ir gyvūnų rūšys, įskaitant ir jų dalis, neturėtų būti patentuojami. Parlamentaras J. Olekas diskusijoje apie biologinių procesų patentavimą pabrėžė, kad šie natūralūs ištekliai negali tapti korporacijų nuosavybė ir būti monopolizuojami, o augalų ar jų veislių dalių patentavimas sukeltų grėsmę saugaus maisto gamybai bei klimato pokyčių valdymui. „Patentuota augalo medžiaga galbūt teikia pranašumo saugaus maisto gamybai, bet patento savininkas gali nesuteikti licencijos tokios medžiagos ...

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europos Komisija (EK) su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) Briuselyje organizavo Pasaulinį susitikimą dėl skiepijimo. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į sėkmingiausią sveikatos apsaugos sistemos priemonę – skiepus ­– kurie pasaulyje gelbsti milijonus gyvybių. Konferencijoje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje prastėjant epidemiologinei situacijai profilaktiniai skiepai vaikams turėtų tapti privalomais, o atsakomybę už tai prisiimti turėtų valstybė. Skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. „Siekiant mažinti išvengiamų ligų riziką, skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. Ypač – kai kalbama apie privalomuosius profilaktinius skiepus vaikams, kurie turi prigimtinę teisę į gyvybę. Profilaktinė apsauga skiepijant yra pagrįsta moksliniu požiūriu ir šalyse, kuriose savanoriško skiepijimo rodikliai gan auk ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Close