Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Arūnas Dudėnas. Draugiškasis Vilnius nedraugiškas smulkiesiems prekybininkams

Arūnas Dudėnas. Draugiškasis Vilnius nedraugiškas smulkiesiems prekybininkams

Vyriausybės ruoštos vaučerių sistemos, skirtos skatinti smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius žemės ūkio gamintojų produkcija, burbulas subliuško kaip ir ketinimas Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus perkelti į Kauną. Skambiai pristatytos ambicingos programos patyrė visišką fiasko. Vaučerių sistemos projektai gulė į teisės aktus, tačiau dienos šviesos taip ir neišvydo. Pritrūko ne tik supratimo, kaip gerą norą paversti realybe, tačiau ir politinės valios. Nepaisant valstiečių norų, panašu, kad teisės aktai Seime nesulauktų pritarimo net ir iš savų. Lygiai kaip ir Žemės ūkio ministerijos perkėlimas. Neabejotinai, tai viena iš daugelio šios valdančiosios daugumos nesėkmių, puikiai iliustruojančių, kad nei profesionalų, nei politikų vyriausybės negeba tvarkytis su kasdieniais darbais. Populiariausios miesto vietos, kur ūkininkai prekiauja savo produkcija, yra t ...

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso. O jums?

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso. O jums?

Žaliasis kursas, akcentuojantis ekologiją ir aplinkosaugą visose srityse jau tampa ne tik Europos, bet ir Lietuvos aktualija. Tam reikėjo dviejų ekologinių nelaimių - vieno gaisro, kuris 10 dienų degusiomis padangomis apnuodijo ne tik gyventojus, dirvožemį, visą gamtą, bet ir galimai sutrumpino gyvenimą ugniagesiams bei kartu su jais dirbusiam merui. Reikėjo ir 14 metrų vamzdžio, kuris, pasirodo, puikiai apjungė naują modernaus verslo eco-friendly koncepciją su senu smirdančiu „pelnas svarbiau nei jūsų sveikata ar gamta“ principu. Galime kapstytis ir tušuoti mūsų sistemos trūkumus arba pasinaudoti galimybe pakeisti savo ateitį visam laikui. Lietuva žaliosios ekonomikos lyderė ar tai dar vienas traukinys, į kurį bandysime įšokti jam jau nuvažiavus? Tuomet ir paaiškėjo, kad smirda ne tik Klaipėdoje ar Alytuje, tačiau ir visoje aplinkosaugos sistemoje. Niekas čia n ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokia turi būti minimali alga, kad užtikrintų padorų gyvenimą?

Vilija Blinkevičiūtė. Kokia turi būti minimali alga, kad užtikrintų padorų gyvenimą?

Lietuvoje vėl pradedamas sukti baubų malūnas. Šįkart dėl Europos Komisijos siūlymo tartis dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo pagal vienodą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. Iš jų siekiama gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Iš tiesų Europos Komisija nesiūlo (bent jau kol kas) jokių konkrečių sprendimų. Labiau panašu į norą išgirsti įvairiausias nuomones ir surasti atsakymą į klausimą: būtina imtis veiksmų bendrai visoje ES ar palikti MMA klausimus spręsti nacionaliniame lygmenyje, kaip ir yra dabar? Taigi koks turi būti tas MMA, kad jis būtų teisingas ir užtikrintų padorų gyvenimą, apie kurį kalba Europos Komisija? Riba: MMA – 60 procentų vidutinio darbo užmo ...

Raminta Jakelaitienė. Kada sulauksime pažangos ir proveržio regionuose?

Raminta Jakelaitienė. Kada sulauksime pažangos ir proveržio regionuose?

Deja, Baltosios knygos regionams ir žemės ūkiui gaivinti taip ir liko su gražiais tikslais stalčiuose gulėti. Tačiau visa tai tikrai įmanoma! Būtinas visų dalyvių susitarimas dėl krypties, veiksmų plano ir nuoseklaus plano priemonių įgyvendinimo. Būtinos struktūrinės pertvarkos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat būtina principingai keisti mokestinę politiką. Tai sudarytų prielaidas regionams augti: šiuo metu jie stokoja galimybių sukurti žmonėms patrauklią aplinką, teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, pasiūlyti verslo subjektams paskatas, kad investuotų į plėtrą, eksportą ir kt. Žemės ir maisto ūkyje mūsų galimybės taip pat yra neišnaudotos. Čia, pirmiausiai, matau, smulkių ir vidutinių ūkių proveržio poreikį. Lietuvoje neišnaudojame didelio potencialo, atvirkščiai, politikai, neišmanydami sektoriaus problematikos, nematydami galimybių, daro didelę ...

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Diskusijos apie švietimą Lietuvoje dažniausiai apsiriboja švietimo tinklo optimizavimo klausimu. Visgi net ir „suoptimizavus“ tinklą ir žymiai pakėlus švietimiečių algas, netrukus atsimuštume į kitus apribojimus. Todėl verta pradėti diskusiją apie tai, kokius tikslus reikia išsikelti ir pertvarkas daryti (apart algų kėlimo), kad ateityje turėtume kokybišką vidurinį ugdymą mūsų mokyklose. Toliau pateikiu mano siūlomas penkias gaires kairiajai švietimo politikai: 1. Mokytojai yra švietimo sistemos dalis – jais reikia rūpintis, o ne tik mėginti „išspausti“ iš jų kuo daugiau kokybės. Viešąsias paslaugas teikia piliečiai (jų gerovę turi užtikrinti valstybė), o ne ateiviai ar robotai, iš kurių reiktų išspausti paskutinius syvus. Tad svarbiausias tikslas, kurio, manau, turėtų būti siekiama kairiąja vidurinio ugdymo pertvarka – traktuoti mokytojus ne tik kaip švietimo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Close