Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Kaip atpažinti žmogų ar partiją šiek tiek jaučiančius simpatiją fašizmui? O gi iš noro visiems - per prievartą -  pripiršti „sveiką“ vegetaro  A. Hitlerio (Kepenio, Verygos, Širinskienės, Karbauskio) gyvenimo būdą ir karštas kalbas apie kovą su korupcija. Bet, pirma,  sveikas per prievartą nebūsi, o  aukščiausios kokybės  maistas mokyklose pradinių klasių mokiniams tik už 1.3 eurų mokiniui (!) neįmanomas,  kaip ir  pigiausios  tabletės nuo rimtos ligos negydo. Antra,  būdamas oligarchu, tampriai milijoniniu verslu susietu  su „dvasinga“  Rusija, su korupcija nepakovosi. Tai tiesiog prieštarauja fizikos dėsniams. O kaip atpažinti komunistuojančius žmones arba politikus? Paprastai: per didžiulę nuoširdžią neapykantą kitaip manantiems, buvusių draugų, net fiziškai neįgalių, persekiojimą. Maža? Pridėkime kategorišką atsisakymą tikrinti savo pačių korupciją ir, tikrai n ...

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Šiauliai yra senas miestas. Senesnis negu Vilnius visu šimtu metų. Šiauliai taip pat yra labai įdomus miestas. Turime labai įdomų ir kitokį merą, turime labai keistą skardinę lapę, nukopijuotus nuo Kauno „Mes tvarkomės“ plakatus ir išraustas gatves bei nuolatines tapatumo diskusijas – miestas Šiauliai ar ne. Nuo šių metų turime ir administracijos direktoriaus sprendimą, kad Šiauliai bus vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame negalima savivaldybės skelbiamuose projektose numatyti maisto prekių ir maitinimo paslaugų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentas kalba, kad „neturiu informacijos, kad kuri nors kita savavivaldybė projektuose skirtuose skatinti NVO veiklą draudžia pirkti maisto ar maitinimo paslaugas. Jaunimo organizacijos ir apskirtai NVO sektorius vykdo nemažai mokymų, renginių ir susitikimų, kuriems būtinas maitinimas. Šių susitikimų metu ...

Vytautas Plečkaitis. Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Vytautas Plečkaitis. Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Kaip pasakoja senovės graikų legenda, aprašyta Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, karžygys Odisėjas, 10 metų negalėdamas su savo kariauna paimti gerai įtvirtintos Trojos tvirtovės, sumanė ją nugalėti apgaulės būdu. Odisėjo paliepimu buvo pagamintas milžiniškas medinis arklys ir paliktas prie trojėnų tvirtovės vartų. Jame pasislėpė patys geriausi graikų kariai. Graikai su laivais išplaukė į jūrą, o jų pasiųstas šnipas (tarsi dabartinis dvigubas rusų-britų agentas S.Skripalis) įtikino trojėnus pasiimti medinį arklį kaip dovaną deivei siekiant taikos. Trojos gynėjai susigundė tariama „dovana“ ir įstūmė medžio arklį į tvirtovės vidų. Odisėjo laivai naktį grįžo prie Trojos tvirtovės sienų ir kartu su savo kariais mediniame arklyje įveikė Troją. VIII a. pr. Kristų sukurtoje poemoje paminėta legenda apie Trojos arklį nuolat prisimenama, kai apgaulės keliu siekiama savanau ...

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Kada baigsis rinkliavos valstybinėse mokyklose? Ir apskritai, ar tai įmanoma? Be krūvos kanceliarinių reikmenų, savo atžalą teks aprūpinti ir apranga, apavu, duoti ,,pinigėlių” į ,,klasės fondą”, kasdien skirti dienpinigių mokinuko pietums ir ,,pagalvoti, ką būtų galima padovanoti klasės auklėtojai Mokytojo dienos ar žiemos švenčių proga”. Manote, juokauju? Viena pažįstama pasidalino istorija: dar prieš rugsėjo 1-ąją tėvai iš mokyklos gavo laiškus su sąrašais, ko ir kiek reikia nupirkti mokiniui. Turiu pasakyti, kad likau apstulbęs - vadovėliai, ir tie, perkami. Argi ne mokyklos visuomet aprūpindavo, kad ir apdriskusiais vadovėliais? Toliau - pratybų sąsiuviniai. Nors, ekspertai senokai sutaria, jog pratybų sąsiuviniai nėra reikalingiausi mokymosi atributai, mokyklos vistiek noriai naudoja šias priemones. Pratybų sąsiuvinių visoms pamokoms kaina - 64 eurai. Vien už ...

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai Lietuvai reikia prezidento?

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai Lietuvai reikia prezidento?

Lietuva nori turėti prezidentą (-ę). Didelė jos dalis išrinktą prezidentą gerbia ir myli. Į jo rinkimus tauta renkasi mieliau ir gausiau nei į Seimo ar savivaldos rinkimus. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją, kurioje numatė prezidento institutą. Tiesa, ne su tokiomis galiomis, kokių siekė Aukščiausios Tarybos dešinieji, bet su gerokai nuosaikesnėmis, kurioms pritarė dauguma deputatų ir didžioji dauguma Lietuvos tautos referendumo keliu. Prezidento (-ės) reitingai per ketvirtį amžiaus prezidento institucijos gyvavimą visada buvo dideli. Ar tai buvo pirmasis prezidentas Algirdas Brazauskas, ar jį pakeitęs Valdas Adamkus, trumpai, vos keturiolika mėnesių, prezidentavęs Rolandas Paksas, ar dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nes prezidentai nebuvo ir nėra tie žmonės, kurie lemia valstybės socialinę ir ekonominę raidą. Ne prez ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...

Close