Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams skubant įsisavinti europines lėšas, opoziciniai socialdemokratai įspėja: vadovautis vien „buhalteriniais sumetimais“ planuojant pertvarkas yra pragaištinga. Ypač – pertvarkas sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Seime penktadienį spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą. „Pati Švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto „tūkstantmečio mokyklų“. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteli ...

Diskusija „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“

Diskusija „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“

Tarptautinėms organizacijoms koreguojant infliacijos augimo prognozes ir teigiant, jog ji gali augti labiau nei manyta anksčiau, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) organizuoja diskusiją „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“, kurioje aptars kainų augimą, energetinį skurdą bei dabartinių ekonomikos procesų galimas pasekmes ateityje. Sausio mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, jog vienam iš aštuonių gyventojų trūko pinigų maistui, o vienam iš penkių – mokesčiams ar būsto nuomai. Tuo tarpu, praėjusių metų pabaigos duomenimis, 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose apie 42 tūkst. centralizuoto šildymo paslaugas teikiančių bendrovių klientų buvo įsiskolinę, o žemiau skurdo ribos 2020 m. gyveno beveik 600 tūkst. gyventojų. Ar po rekordinių kainų žiemos galima tikėtis padaugėsiant žmoni ...

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

Vilniaus rajono gyventojai jau apsiprato su mintimi, kad už šildymą jiems tenka mokėti brangiausiai Lietuvoje. Bet, tarsi to būtų negana, sausio mėnesį Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkai sumušė savo pačių rekordus. Dabar viena kilovatvalandė Vilniaus rajono gyventojams kainuos atitinkamai 15,53 ct. (Nemenčinės komunalininkas) ir 14,61 ct. (Nemėžio komunalininkas). Vidutinė komunalininkų Lietuvoje teikiamos šilumos kaina yra 8,68 ct. Šiuo metu aplink sostinę gyvenantys už šilumą moka tris kartus daugiau nei Tauragės ar Utenos gyventojai. Tokia skandalinga situacija sukėlė pagrįstą gyventojų pyktį gavus šildymo sąskaitas už gruodį, kai net nebuvo labai šalta. Keli pikantiški pavyzdžiai iš gyvenviečių „Facebook“ grupių: Pagiriai, 66 kvadratinių metrų butas, 204 eurai; Pagiriai, 34 kvadratinių metrų butas, 116 eurų; Skaidiškės, 63 kvadratinių metrų butas, 225 eura ...

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Lietuvos užsienio politika tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Tai yra puiku ta prasme, kad galime pasitikrinti argumentus, pagrindžiančius nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, vykdytą pastaruosius 20 metų, jos sėkmes ir nesėkmes, sukalibruoti ją naujiems laikams. Visgi, vienas dalykas mūsų diskusijose tiesiog rėžia akį: visada kalbama taip, lyg kitos šalys tebūtų pasyvūs veikėjai ar net dekoracijos mūsų užsienio politikos žaidime. Tai savotiškas mūsų didžiosios kunigaikštystės palikimas, išsiveržiantis keistu apverstu būdu, bet vis dar teigiantis mūsų ypatingumą. Skaitant diskusijas susidaro įspūdis, kad kitos šalys neturi savo interesų ir elgiasi tik taip, kaip jas išprovokuoja Lietuva. Lietuvos santykiai su bet kokia šalimi visada paaiškinami tik Lietuvos veiksmais: Lietuva susipyko, Lietuva susidraugavo, Lietuva nesuderino, Lietuva išsišoko. Daugybėje koment ...

Ruslanas Baranovas. „Vertybinės užsienio politikos“ pabaiga?

Ruslanas Baranovas. „Vertybinės užsienio politikos“ pabaiga?

Iš karto pasakysiu, kad rašydamas „vertybinė užsienio politika“ turiu omenyje „brando“, prekės ženklo, krizę. Kitaip tariant, visų pirma, kalbėsime ne apie pačią šalies užsienio politiką, su kuria asmeniškai didele dalimi sutinku, bet tai, kaip ji pristatoma ir aiškinama. Pradėkime nuo to, kad Lietuvos užsienio politika kelis pastaruosius dešimtmečius yra stebėtinai stabili. Taip yra ne tik dėl sutarimo svarbiausiais užsienio politikos klausimais, bet ir dėl objektyvių aplink vykstančių procesų, kurių Lietuva savo jėgomis pakeisti negali. Kodėl tai svarbu prisiminti? Nes Lietuvos užsienio politika visada turėjo aiškų vertybinį horizontą ir vakarietišką orientaciją. Tam, kad tai pastebėtume geriau, būtų galima palyginti mūsų stabilumą su Ukrainos amerikietiškais kalneliais ar net su Lenkijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykiais. Šiame stabilumo kontekste kon ...

Ruslanas Baranovas. Sudie, niuansai!

Ruslanas Baranovas. Sudie, niuansai!

Mūsų gyvenimuose įsigalėjus socialiniams tinklams, o žiniasklaidai tapus verslu, paspaudimų kiekis tapo informacijos naudingumo matu. Kuo daugiau paspaudimų, tuo daugiau pinigų. Tokia padėtis lėmė tai, kad niuansuotam, abejojančiam ir išlygas darančiam mąstymui tapo sunku sulaukti daug visuomenės dėmesio. Bet po daug metų paruošiamojo darbo, Lietuvoje įsiplieskus kultūriniams karams, su niuansais ir abejonėmis viešoje erdvėje buvo apskritai atsisveikinta. Tau neramu dėl potencialių žmogaus teisių suvaržymų, kuriuos atneša galimybių pasas, bet suprasdamas, kad jis skatina vakcinaciją ir yra būdas pandemijos sąlygomis grįžti prie normalesnio gyvenimo, palaikai galimybių paso įvedimą. Bet tu manai, kad jis negali apriboti būtiniausių paslaugų, pavyzdžiui, negalima uždrausti be jo važiuoti autobusais. Jei esate žinomas žmogus ir jūsų nuomonė yra panaši į čia aprašytą ...

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Atėjus rugsėjui žmonės sugrįžo iš atostogų, o mokiniai sugužėjo į klases. Keliuose vėl išaugo kamščiai, stipriai išaugo ir apkrova viešajam transportui. Žinoma, visai tai vyksta kiekvienais metais, yra nuspėjama ir tam galima pasiruošti. Bet Vilniaus rajone žmonės autobusų stotelėse laukia gerokai vėluojančių autobusų, stebisi iš vakaro skelbiamais tvarkaraščių pakeitimais, žiūri į per karantiną praretėjusius autobusų grafikus bei tamsiomis šalikelėmis mina namo, nes į jų miestelį autobusas neatvažiuoja. Vilniaus rajono viešajame transporte – liūdnas ruduo. Štai, pavyzdžiui, UAB „Kautra“ iš Vilniaus rajono autobusų parko (VRAP) perėmus dalį maršrutų, Nemenčinės ir apylinkių gyventojai skundžiasi, kad nuo pirmų dienų stringa susisiekimo paslaugos. Žmonės autobusų numatytu laiku tiesiog nesulaukia. Kadangi Vilniaus rajono savivaldybėje viskas, išskyrus valdančiųjų ...

Close