Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

R. Duchnevič, R. Baranovas. Ar gali švietimas Vilniaus rajone pakilti iš pelenų?

R. Duchnevič, R. Baranovas. Ar gali švietimas Vilniaus rajone pakilti iš pelenų?

Mokiniai, mokytojai ir jų tėvai neramiai laukia valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Su ypač dideliu nerimu jų laukti turėtų Vilniaus rajono gyventojai, nes, kaip parodė neseniai pasirodę mokyklų reitingai, Vilniaus rajono ugdymo įstaigos yra trečios nuo galo visoje Lietuvoje. Tėvai, kurių vaikai lanko Vilniaus rajono mokyklas, dažnai klausia: „Mano vaikas gaudavo dešimtukus, o paskui dvyliktoje klasėje man pasakė, kad jis gali visai neišlaikyti egzaminų. Kaip taip gali būti?“ Lieka tik pyktis ir nusivylimas – vaikas puikiai mokėsi 12 metų, o egzaminus vos išlaikė. Tad ką rodo žurnalo „Reitingai“ pateikti duomenys? Kartu paėmus Vilniaus rajono mokyklos užėmė 58 vietą tarp 60 savivaldybių. Vilniaus rajono moksleiviai fiksuoja vienus blogiausių valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatų - tik 4,8% šį egzaminą laikiusių mokinių gauna labai gerus įvertin ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai?  Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams skubant įsisavinti europines lėšas, opoziciniai socialdemokratai įspėja: vadovautis vien „buhalteriniais sumetimais“ planuojant pertvarkas yra pragaištinga. Ypač – pertvarkas sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Seime penktadienį spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą. „Pati Švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto „tūkstantmečio mokyklų“. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteli ...

Diskusija „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“

Diskusija „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“

Tarptautinėms organizacijoms koreguojant infliacijos augimo prognozes ir teigiant, jog ji gali augti labiau nei manyta anksčiau, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) organizuoja diskusiją „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“, kurioje aptars kainų augimą, energetinį skurdą bei dabartinių ekonomikos procesų galimas pasekmes ateityje. Sausio mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, jog vienam iš aštuonių gyventojų trūko pinigų maistui, o vienam iš penkių – mokesčiams ar būsto nuomai. Tuo tarpu, praėjusių metų pabaigos duomenimis, 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose apie 42 tūkst. centralizuoto šildymo paslaugas teikiančių bendrovių klientų buvo įsiskolinę, o žemiau skurdo ribos 2020 m. gyveno beveik 600 tūkst. gyventojų. Ar po rekordinių kainų žiemos galima tikėtis padaugėsiant žmoni ...

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

Vilniaus rajono gyventojai jau apsiprato su mintimi, kad už šildymą jiems tenka mokėti brangiausiai Lietuvoje. Bet, tarsi to būtų negana, sausio mėnesį Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkai sumušė savo pačių rekordus. Dabar viena kilovatvalandė Vilniaus rajono gyventojams kainuos atitinkamai 15,53 ct. (Nemenčinės komunalininkas) ir 14,61 ct. (Nemėžio komunalininkas). Vidutinė komunalininkų Lietuvoje teikiamos šilumos kaina yra 8,68 ct. Šiuo metu aplink sostinę gyvenantys už šilumą moka tris kartus daugiau nei Tauragės ar Utenos gyventojai. Tokia skandalinga situacija sukėlė pagrįstą gyventojų pyktį gavus šildymo sąskaitas už gruodį, kai net nebuvo labai šalta. Keli pikantiški pavyzdžiai iš gyvenviečių „Facebook“ grupių: Pagiriai, 66 kvadratinių metrų butas, 204 eurai; Pagiriai, 34 kvadratinių metrų butas, 116 eurų; Skaidiškės, 63 kvadratinių metrų butas, 225 eura ...

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Lietuvos užsienio politika tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Tai yra puiku ta prasme, kad galime pasitikrinti argumentus, pagrindžiančius nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, vykdytą pastaruosius 20 metų, jos sėkmes ir nesėkmes, sukalibruoti ją naujiems laikams. Visgi, vienas dalykas mūsų diskusijose tiesiog rėžia akį: visada kalbama taip, lyg kitos šalys tebūtų pasyvūs veikėjai ar net dekoracijos mūsų užsienio politikos žaidime. Tai savotiškas mūsų didžiosios kunigaikštystės palikimas, išsiveržiantis keistu apverstu būdu, bet vis dar teigiantis mūsų ypatingumą. Skaitant diskusijas susidaro įspūdis, kad kitos šalys neturi savo interesų ir elgiasi tik taip, kaip jas išprovokuoja Lietuva. Lietuvos santykiai su bet kokia šalimi visada paaiškinami tik Lietuvos veiksmais: Lietuva susipyko, Lietuva susidraugavo, Lietuva nesuderino, Lietuva išsišoko. Daugybėje koment ...

Close