Ruslanas Baranovas Archives

Dėl „žiaurios“ moksleivių pasiekimų vertinimo tvarkos – mokytojų ir profsąjungų kritika: „Taip negalima“

Pedagogai ir mokyklų vadovai įspėja: švietimo reformoje numatyta moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka gali ne tik sujaukti vaikų gyvenimą, bet ir lemti mažųjų mokyklų griūtį. Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje mokytojai ragino suteikti dešimtokams „antrą šansą“. „Ministerija siūlo neleisti dešimtokams likti gimnazijoje, jeigu jie neišlaiko pasiekimų patikrinimo. Taip būtų skaudžiai nukertama galimybė užbaigti ugdymą. Nenuostabu, kad ir tėvai, ir vaikai jau reiškia nerimą. Kodėl aštuntokams numatyta galimybė pasitempti, o dešimtokui pasiekimų vertinimas tampa nuosprendžiu?“, – klausia Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė. Seimo Žmogaus teisių komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nario socialdemokrato Tomo Bičiūno vertinimu, ministerija stumdo moksleivius ir mokytojus „kaip baldus“, negalvodama apie ...

Ruslanas Baranovas. Agentiškumo klausimas užsienio politikoje: kairei, bet ne tik

Anglų kalboje yra graži, bet į lietuvių kalbą sunkiai išverčiama sąvoka – agency. Nors pasiūlymų, kaip versti šį terminą yra ne vienas – paminėtini agentyvumas, agentiškumas, veiksnumas, veiklumas, veikumas, veikmė – dalies šių vertimų problema yra tai, kad jie išties nėra vertimai (agentiškumas, agentyvumas), o kitų, kad be konteksto sunku nuspėti, kokį terminą jie verčia. Pats agentiškumas, arba angliškas agency, reiškia buvimą veiksmo šaltiniu bei kartu numato tam tikrą agento savarankiškumą. Kodėl pradedu nuo tokių filologinių detalių? Nes ši kategorija yra labai svarbi apmąstant įsitikinimus ir sprendimus užsienio politikoje. Mano nuomone, agentiškumo sąvoka yra esminė apmąstant Vakarų kairiųjų, bet ne tik jų, požiūrį į Putino karą prieš Ukrainą bei mūsų pačių tikslus užsienio politikoje, visiškai bankrutavus režimų keitimo (angl. regime change) politikai. ...

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

R. Duchnevič, R. Baranovas. Ar gali švietimas Vilniaus rajone pakilti iš pelenų?

Mokiniai, mokytojai ir jų tėvai neramiai laukia valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Su ypač dideliu nerimu jų laukti turėtų Vilniaus rajono gyventojai, nes, kaip parodė neseniai pasirodę mokyklų reitingai, Vilniaus rajono ugdymo įstaigos yra trečios nuo galo visoje Lietuvoje. Tėvai, kurių vaikai lanko Vilniaus rajono mokyklas, dažnai klausia: „Mano vaikas gaudavo dešimtukus, o paskui dvyliktoje klasėje man pasakė, kad jis gali visai neišlaikyti egzaminų. Kaip taip gali būti?“ Lieka tik pyktis ir nusivylimas – vaikas puikiai mokėsi 12 metų, o egzaminus vos išlaikė. Tad ką rodo žurnalo „Reitingai“ pateikti duomenys? Kartu paėmus Vilniaus rajono mokyklos užėmė 58 vietą tarp 60 savivaldybių. Vilniaus rajono moksleiviai fiksuoja vienus blogiausių valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatų - tik 4,8% šį egzaminą laikiusių mokinių gauna labai gerus įvertin ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai? Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams skubant įsisavinti europines lėšas, opoziciniai socialdemokratai įspėja: vadovautis vien „buhalteriniais sumetimais“ planuojant pertvarkas yra pragaištinga. Ypač – pertvarkas sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Seime penktadienį spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą. „Pati Švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto „tūkstantmečio mokyklų“. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteli ...