Eugenijus Sabutis Archives

Socialdemokratai – apie naują A. Dulkio tvarką: perteklinė našta slaugytojams, kentės pacientai

Paaiškėjus, kad nuo kitų metų slaugytojams bus pavesta savarankiškai – be šeimos gydytojo įsikišimo – vertinti paciento būklę, skirti tyrimus ir teikti kitas svarbias paslaugas, socialdemokratai sako, kad, užuot ėmęsis konkrečių veiksmų, sustiprinsiančių pirminę sveikatos sistemos grandį, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusprendė apkrauti slaugytojus pertekliniais darbais. Socialdemokratų požiūriu, siūloma tvarka yra didesnio A. Dulkio plano dalis, kurio, kaip rodo liūdnai pagarsėjusios sveikatos įstaigų reformos pasekmės, tikslas – sveikatos paslaugų „optimizavimas“ bet kokia kaina, t.y. nepaisant pacientų bei sveikatos darbuotojų interesų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė sako, kad planuojami pokyčiai galimai taps našta ne tik slaugytojams, bet ir pacientams. „Šeimos gydytojo komanda – ašinė pirmosios sveikat ...

Socialdemokratai: Vyriausybė tylomis patvirtino reikalavimus, pagal kuriuos visai neliks chirurgijos ir gimdymo skyrių rajonuose – gimdymų „norma“ pakelta iki 600

Praėjusį trečiadienį, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į NATO susitikimą Vilniuje, Vyriausybė tylomis patvirtino „reikalavimus ligoninių išdėstymui“ – socialdemokratai įspėja, kad rajonuose visai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių, nes rajoninės gydymo įstaigos nebeatitiks Vyriausybės įvedamų kriterijų (gyventojų ir gimdymų skaičiaus). „Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose. Ministerija aiškina, esą padidės paslaugų prieinamumas. Kaip jis padidės, jeigu pašlijus sveikatai žmogui teks kratytis traukiniu, autobusu ar kita transporto priemone dešimtis kilometrų?“ – klausia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis atkreipia dėmesį, kad Ingridos Šimonytės ir Arūno Dulkio pastangomis gimdymų „no ...

Socialdemokratai: A. Dulkio reforma smaugia sveikatos sistemą – žmonėms svarbios įstaigos neteks milijonų

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai pranešant, jog 2023 metais numatomas 2 mln. eurų mažesnis finansavimas būtiniausių sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui, socialdemokratai sako, jog tai – dar vienas perspėjimas, primenantis, kad Arūno Dulkio ligoninių reforma yra „stumiama buldozeriu“, nepaisant apčiuopiamos žalos sveikatos paslaugų kokybei bei prieinamumui. Pasak Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, dėl staigaus lėšų sumažinimo, visuomenės sveikatos biurai bus priversti karpyti žmonėms svarbias paslaugas. „Ministro A. Dulkio sprendimu, lėšos visuomenės sveikatos biurams bus sumažintos tiek darbo užmokesčio fondui, tiek pagrindinei biurų veiklai, t. y. sveikos gyvensenos stiprinimui savivaldybėse, įskaitant jų teritorijose veikiančiose ugdymo įstaigose. Pasakysiu paprastai: mūsų vaikams, senjorams – pažeid ...

Eugenijus Sabutis. Buvusi Arūno Dulkio darbovietė ministrui parašė dvejetą

Tenka apgailestauti, kad sausio pabaigoje Valstybės kontrolės viešai paskelbta „Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalga“ praktiškai nesulaukė nei politikų, nei visuomenės įvertinimo. Susidaro įspūdis, kad ši valdantiesiems ir Sveikatos apsaugos ministerijai itin nepalanki apžvalga tiesiog buvo tyliai padėta į „neišpildytų pažadų“ lentyną, tikintis, kad galbūt niekas to nepastebės. Daug kartų viešai kritikavau ir nepalankiai vertinau šią reformą, atkreipdamas ir visuomenės, ir kolegų Seimo narių dėmesį, kad reforma skubota, neapgalvota, neišdiskutuota, neturinti turinio, tačiau dažniausiai tai buvo vertinama kaip opozicijoje esančio Seimo nario noras papolitikuoti. Patikėkite, kiekvieną kartą, kai teko vertinti ir Sveikatos apsaugos ministro, ir ministerijos pasisakymus, raštus, atsakymus, norėjosi galvoti, kad galbūt klystu, galbūt neteisingai vertinu patei ...

Ministras M. Skuodis aiškinosi socialdemokratams: „Aš pats tiltų neremontuoju“

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai ketvirtadienį pavyko susitikti su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriumi Remigijumi Lipkevičiumi. „Šios Vyriausybės skiriamos lėšos keliams (įskaitant tiltus) tvarkyti yra tragiškai mažos. Vyriausybė vakar jau priėmė sprendimą per ateinančius dvejus metus finansavimą keliams mažinti dar 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad nustekentas sektorius pasmerktas tolesnei griūčiai. Bet šiandien ministras tikino, kad finansavimas nebus toks menkas“, – pažymi frakcijos seniūnės pavaduotojas Eugenijus Sabutis. Parlamentaras teigė išgirdęs svarbią žinią dėl kitų metų biudžeto: ministras žadėjo „ieškoti galimybių“ sumažintą finansavimą kelių tinklui padidinti 200–250 mln. eurų. Paklaustas apie apgriuvusį tiltą Kėdainiuose, ministras M. Skuodis pabrėžė, kad pats neremo ...

Dėl įtarimų nusikalstamu aplaidumu susisiekimo ministras aiškinsis socialdemokratams [Anonsas]

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pripažinus, kad kritinės būklės infrastruktūros objektų yra tiek daug, kad visų iškart neįmanoma išgelbėti, socialdemokratai ketvirtadienį kviečia ministrą pasikalbėti. „Nelaimė Kėdainiuose parodė, kuo gali baigtis kritinės būklės tiltų ir kitų objektų „marinavimas“. Apie apverktiną tilto būklę buvo žinoma seniai. Daugelis panašių infrastruktūros objektų Lietuvoje – tokios būklės, kad skaudžių nelaimių galime sulaukti bet kurią akimirką. Kodėl tiek nusigyvenome? Kaip naudojamos tam skirtos lėšos?“ – klausimus ministrui vardija Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Kėdainiuose išrinktas Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas primena dar pernai rugsėjį kreipęsis į Automobilių kelių direkcijos vadovą dėl kritinės tilto būklės. „Kas tai, jei ne nusikalstamas aplaidumas? Jau daugelį metų stebime te ...

Eugenijus Sabutis. Duobėtų kelių ir griūvančių tiltų metas – ar bus padarytos išvados?

Metai nauji, o problemos dėl nepakankamo finansavimo ir prastėjančios kelių būklės – senos, nejudinamos ir net gilinamos. Tokios išvados peršasi po Vyriausybės pateikto projekto, kuriuo numatomi kelių infrastruktūrai skiriami pinigai tiek šiems, tiek tolimesniems metams. Deja, bet finansavimas lieka skurdus ir analogiškas 2022 metų biudžetui. Tačiau labiausiai neramina net ne tai, kad skiriamų lėšų suma mūsų keliams tvarkyti išlieka lygiai tokia pati kaip ir praėjusiais metais, o dar niūresnės tendencijos, kurios atsispindi prieš mažiau nei savaitę parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (KPPP) lėšų naudojimo projekte, kurį per ateinantį laikotarpį dar turės patvirtinti dešiniųjų valdžia. Projektas numato, kad Lietuvos keliams šiais metais skiriama tik apie 540 mln. Eur. Nors ekspertai, kelininkai ir savivaldybes vienijančios asociacijos vad ...