Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė gyventojams klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė Prezidento teikiamoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. ...

Eugenijus Sabutis. Esminiai savivaldos klausimai ir vėl liks konservatorių biudžeto paraštėse?

Eugenijus Sabutis. Esminiai savivaldos klausimai ir vėl liks konservatorių biudžeto paraštėse?

2022 m. Valstybės biudžeto įstatymo projektui pasiekus svarstymo stadiją Seime, intensyvėja ir diskusijos dėl platesnių finansavimo galimybių įvairiems valdžios sektoriams, ne išimtis ir savivaldybės bei jų pajamų šaltinių didinimas. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė su neslepiamu optimizmu prognozuoja, kad ateinančių metais savivaldybių pajamos didės ženkliai, tačiau visiškai neatsižvelgia ir į pačių savivaldybių išlaidų didėjimą, kurį visų pirma lems infliacija, elektros, dujų ir paslaugų kainų augimas. Kaip pavyzdys čia gali būti pateiktas išplėstas kompensacinis mechanizmas, kuriuo gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Visos šios išlaidos gali atgulti vien tik ant savivaldos pečių. Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų centrinės valdžios sprendimų, kurie didina savivaldybių biudžetų išlaidas. Todėl didesnes valdančiosios daugumo ...

Lukas Tamulynas. Vilniaus žalioji banga - pridengti valstybės žemės „išparceliavimą“?

Lukas Tamulynas. Vilniaus žalioji banga – pridengti valstybės žemės „išparceliavimą“?

Eiliniam žmogui LNTPA yra mažai girdėtas raidžių junginys. Tačiau žymiai geriau jis žinomas Vilniaus savivaldybės vadovams. Būtent prieš žmones, atstovaujančius minėtą junginį, neseniai galvą lenkė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ne tik lenkė galvą, bet dar ir pelenais ją barstė atsiprašinėdamas. Vis dėlto, grįžkime prie raidžių LNTPA – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos – ir to, kas parašyta jų puslapyje ties populistiškai pavadinta naujiena – „NT vystytojai ir Vilniaus miesto valdžia jungia pajėgas kovoje su išsikerojusia biurokratija“. LNTPA - tai lobistinė organizacija, kurios vienas iš tikslų (įstatuose įrašytas, pirmu numeriu) „įstatymų leidžiamais būdais skatinti nekilnojamojo turto plėtrą Lietuvoje, siekiant sudaryti tam palankias sąlygas“. Viskas su tuo būtų kaip ir gerai – LNTPA yra įregistravusi savo veiklą kaip lobistinė organizacija, ...

Aurimas Rabačius. Chaosas daugiabučių kiemuose: kada tapsime savo kiemų šeimininkais?

Aurimas Rabačius. Chaosas daugiabučių kiemuose: kada tapsime savo kiemų šeimininkais?

Liaudies posakis, jog esame savo kiemo šeimininkai, yra teisingas, tačiau ne visais atvejais atspindintis realybę. Individualaus namo kieme žmogus išties gali elgtis kaip šeimininkas, tačiau jei kalba pasisuka apie Kauno miesto daugiabučių namų kiemus, tai ten „šeimininkauja“ kas tik nori, išskyrus tikruosius kiemo šeimininkus. Daugiabučių namų gyventojai kone kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais savo kiemuose. Greičiausiai didžiausias ir dažniausiai pasitaikantis – chaotiškas automobilių parkavimas. Daugelio sovietmečiu ar dar anksčiau projektuotų daugiabučių namų kiemai nėra pritaikyti ir apskaičiuoti tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka gyventojams. Neradę vietos automobiliui savo kieme, žmonės juos stato kaimyniniuose kiemuose ir tokiu būdu savo kiemo problemas perduoda ir kaimyniniams kiemams. Negana to, ieškodami vietos parkavimui, gy ...

M. Sinkevičius apie planuojamą sveikatos sistemos reformą: primena bandymą įsiūlyti katę maiše

M. Sinkevičius apie planuojamą sveikatos sistemos reformą: primena bandymą įsiūlyti katę maiše

Lietuvoje planuojama sveikatos sistemos pertvarka kol kas primena bandymą įsiūlyti katę maiše, kadangi vis dar neaišku, kaip bus pasiektas pagrindinis bet kokių pokyčių tikslas – kokybiškesnės ir laiku teikiamos sveikatos paslaugos gyventojams. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Socialdemokratų partijos pirmininkės pirmasis pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad dauguma šalies savivaldybių yra pasirengusios dalyvauti pertvarkoje, tačiau pasigenda kelių esminių dalykų – aiškumo, kaip įvykdyta reforma atrodytų nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, kaip bus finansuojami pokyčiai, taip pat – konkrečių rodiklių, kaip sveikatos paslaugų prieinamumas pagerės šalies piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena didmiestyje, ar atokesnėje gyvenvietėje. „Mums tarsi siūloma stebuklinga piliulė ir teigiama, kad ją suvartojus sveikatos paslaugos taps ...

Svetlana Grigorian. Palangiškiai gali ir turi gyventi geriau

Svetlana Grigorian. Palangiškiai gali ir turi gyventi geriau

Mano siūlymas spręsti dešimtmečius Palangos miestą kankinančią problemą – sezoninį nedarbą, neliko nepastebėtas. Kritiškai viešai įvertinusi nuo visuomenės slepiamą „Auskos“ galimybių studiją bei pasiūliusi vietoje numatomo sveikatingumo paslaugų centro vilos statyti vandens atrakcionų parką, sulaukiau itin emocingos Palangos miesto mero reakcijos. Nepatiko Palangos merui, kad ne tik priminiau apie įsisenėjusią miesto problemą, bet ir ėmiausi iniciatyvos ieškoti spendimų. Nepaisant mero emocijų, sezoninio nedarbo problema Palangoje akivaizdi, o kad galime ir turime ją išspręsti bei labiau pasirūpinti Palangos gyventojais ir mūsų svečiais – taip pat akivaizdu. Rugpjūčio mėnesį paskelbtais Sodros duomenimis, didžiausius atlyginimus šalyje, aplenkę Vilniaus miestą, gavo Neringos miesto gyventojai. Ant „popieriaus“ statistinis neringiškis per mėnesį uždirbo net 21 ...

Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Vilnius turėjo trylika merų. Trylika miesto galvų su savo vizijomis ir prioritetais. Miestas keitėsi, dažnai skandalingai, ir prie to vienaip ar kitaip prisidėjo tiek unikali Vilniaus miesto padėtis, tiek pasikeitusi Vilniaus vadovo pozicija. Lūžiu, turbūt, reikėtų laikyti 1997-uosius, kai Vilniaus meru tapo jaunas ir veržlus politikas – Rolandas Paksas. Nejuokauju, R. Paksas kažkada buvo jaunas ir veržlus, o jį vadovauti vyriausybei labiausiai kvietė Vytautas Landsbergis. Jis, turbūt, ir pirmasis parodė, kokia galinga gali būti nominaliai ketvirtoji pozicija pagal svarbą Lietuvoje. Tačiau šiame komentare nereikėtų išskirti tik vieno Vilniaus mero. Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Vilius „Suck my“ Navickas, Artūras „teistas už gerus darbus“ Zuokas ir, galiausiai, turbūt labiausiai nuvylęs Remigijus Šimašius. Nors nemažai n ...

Close