V. Blinkevičiūtė įvertino G. Landsbergio „kūlvirsčius“ užsienio politikoje: veikiama chaotiškai

V. Blinkevičiūtė įvertino G. Landsbergio „kūlvirsčius“ užsienio politikoje: veikiama chaotiškai

 Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama aktualijas „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sako, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsisakymas susitikti su Taivano užsienio reikalų ministru ir jo pareiškimai, kad vyksta pokalbiai su Kinija dėl dvišalių santykių normalizavimo dar kartą parodė, kad ministras užsienio politiką vykdo chaotiškai. „Jokio nuoseklumo, kaip matome, nėra. Viskas per trumpą laiką gali apsiversti 180 laipsnių kampu. Iš pradžių galime patirti nuostolius, juos neigti, o po to jau viską taisyti. Taigi būna ir taip – vieną dieną „drakono žudikas“, kitą – jau drakono draugas“, – penktadienį kalbėjo V. Blinkevičiūtė. LSDP lyderė priminė, kad socialdemokratai ne kartą įvardijo esmines konservatorių vykdomos užsienio vykdomos politikos bėdas. „Konservatorių vykdoma užsienio politika dažnai yra nep ...

Tadas Vinokuras: NATO, metas veikti – ištieskite ranką Ukrainai

Tadas Vinokuras: NATO, metas veikti – ištieskite ranką Ukrainai

​​​​​​​It Prometėjas, Ukraina mus apdovanojo pačia tauriausia dovana – saugumu, tačiau atsidėkoti tuo pačiu, deja, nesugebame. Vakarai vis dar su stebinančia ramybe stebi, kaip Putino vanagai kasdien atskrenda kapoti aukos kepenų. O kol Ukrainos kraujas liejasi, didieji NATO protai toliau ieško būdų, kaip neerzinti žudiko. Nors jis, darydamas baisiausius nusikaltimus ir nuolat grasindamas atominiu ginklu, kelia grėsmę visai žemės civilizacijai. Tad kreipiuosi į NATO lyderius: ištraukite Ukrainą iš pražūtingos pilkosios zonos – metas grąžinti šiai šaliai skolą ir parodyti Putinui aštrius dantis. Kalbu apie skolą Ukrainai todėl, kad ši šalis kaunasi ir už mus. Kruvina kova už laisvę tęsiasi pernelyg ilgai ir dar galo nematyti. Būdama Rusijos įtakos zonoje, ši šalis turėjo taikstytis su nuodinga priklausomybe, kuri galiausiai ją privedė prie karo tragedijos. O ju ...

Tadas Vinokuras. Kaltinimai Trumpui ir protestai Prancūzijoje: ar Lietuva turi ko pasimokyti?

Tadas Vinokuras. Kaltinimai Trumpui ir protestai Prancūzijoje: ar Lietuva turi ko pasimokyti?

Palyginkime dvi šalis – JAV ir Prancūziją. Pirmojoje buvęs Prezidentas teisiamas už pakišą erotinių filmų aktorei, antrojoje pilietinė visuomenė gelbsti šalį nuo E. Macron’o atakos prieš gerovės valstybę. Pirmojoje žurnalistų kameros atsuktos į dvaro spektaklį, antrojoje – į gyvą pasipriešinimo neteisybei manifestaciją. Pirmojoje – šou, antrojoje – gyva demokratija. Kokį demokratijos modelį, artėjant kitų metų rinkimų maratonui, rinksimės mes? Kibsime vienas kitam į gerkles dėl Prezidento „komunistinės“ praeities, O. Šurajev’o apsilankymo Seime, I. Šimonytės naktinių remarkų Facebook’e? O galbūt spręsime realias gyventojų problemas? Iš pirmų žvilgsnio gali pasirodyti, jog trivializuoju kaltinimus D. Trumpui ir jų svarbą teisinės sistemos JAV sveikatai. Ne, šis žmogus yra prisidirbęs iki ausų, tad teisingumo rykštė, vienaip ar kitaip, turėjo jam įgnybti. Šiuo metu ...

Tadas Vinokur. Žmonių teisių ribojimai: ar leisimės šokdinami makaronų kabintojo Lauryno Kasčiūno?

Tadas Vinokur. Žmonių teisių ribojimai: ar leisimės šokdinami makaronų kabintojo Lauryno Kasčiūno?

Kas nutinka, kai miklūs politikų piršteliai užčiuopia visuomenę jaudinančią temą? Suprantama, jie ja manipuliuoja, t. y. kepa ad hociniciatyvas, kurios, kaip psichotropinė tabletė, malšina fobijų persmelktos minios neurozes. Dar geriau: jie šalies viduje suranda priešą, visų Dievo bausmių atpirkimo ožį. Tai darė visi „geriausi“ propagandistai: tiek S. Bannon’as 2016 m. JAV prezidento rinkimų metu, tiek D. Cummings’as Brexit’o metu, tiek D. Peskovas karo Ukrainoje metu. Tai daro ir vienas iš Seimo konservatorių lyderių Laurynas Kasčiūnas, nusprendęs „liaudies priešais“ paversti niekuo nekaltus, nuo diktatorių režimų bėgančius rusus ir baltarusius. Kalbu apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą, kuriame, tarp kitų pasiūlymų, buvo siekiama uždrausti rus ...

D. Šakalienė dalyvauja Europos socialdemokratų konferencijoje saugumo politikos tema

D. Šakalienė dalyvauja Europos socialdemokratų konferencijoje saugumo politikos tema

Kovo 7–8 d. Varšuvoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Zeitenwende (vok.: lūžio taškas, epochinė permaina): Bendros socialdemokratinės saugumo politikos Europoje link“ Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė dalyvauja socialdemokratų lyderių pasitarime ir diskusijoje apie socialdemokratinę saugumo politiką Europoje. D. Šakalienė susitiks su Ukrainos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos socialdemokratų lyderiais ir dalyvaus pasitarime bei pasisakys diskusijoje apie saugumo politiką Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Antradienio vakare dalyviai išklausys buvusio Lenkijos prezidento Aleksanderio Kwaśniewskio kalbą. Trečiadienį vyks pasitarimas ir diskusija. Vieša diskusija „Bendros socialdemokratinės saugumo politikos Europoje link“, kurioje kalbės D. Šakalienė, prasid ...

V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga... ir paminklas Antanui Smetonai

V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga… ir paminklas Antanui Smetonai

Praėję Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai buvo gera proga pakalbėti apie demokratiją, jos vertybes, teisės viršenybės principą ir pačią teisinės valstybės sampratą. Diskusijų ir minėjimų centre, suprantama, buvo 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo panašumai bei skirtumai, aplinkybės, istoriniai kontekstai. Visuomenė, deja, labiau domėjosi ne pirmiau minėtų Konstitucijų deklaruojamomis vertybėmis, bet šių dienų aktualijomis, kurios neabejotinai turi ryšį su mūsų konstitucinėmis vertybėmis bei reikalavimais. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje politologai bei apžvalgininkai kalba apie viešojoje erdvėje vyraujančius „kultūrinius ar vertybinius karus”. Tai atsispindi rinkiminiuose debatuose, lemia jų rezultatus bei vienokius ar kitokius politinio šalių kurso pokyčius. 1948 m. priimtoje Visuotinėje Žmogaus teisių dek ...

Ruslanas Baranovas. Agentiškumo klausimas užsienio politikoje: kairei, bet ne tik

Ruslanas Baranovas. Agentiškumo klausimas užsienio politikoje: kairei, bet ne tik

Anglų kalboje yra graži, bet į lietuvių kalbą sunkiai išverčiama sąvoka – agency. Nors pasiūlymų, kaip versti šį terminą yra ne vienas – paminėtini agentyvumas, agentiškumas, veiksnumas, veiklumas, veikumas, veikmė – dalies šių vertimų problema yra tai, kad jie išties nėra vertimai (agentiškumas, agentyvumas), o kitų, kad be konteksto sunku nuspėti, kokį terminą jie verčia. Pats agentiškumas, arba angliškas agency, reiškia buvimą veiksmo šaltiniu bei kartu numato tam tikrą agento savarankiškumą. Kodėl pradedu nuo tokių filologinių detalių? Nes ši kategorija yra labai svarbi apmąstant įsitikinimus ir sprendimus užsienio politikoje. Mano nuomone, agentiškumo sąvoka yra esminė apmąstant Vakarų kairiųjų, bet ne tik jų, požiūrį į Putino karą prieš Ukrainą bei mūsų pačių tikslus užsienio politikoje, visiškai bankrutavus režimų keitimo (angl. regime change) politikai. ...

Close