Nuomonės Archives

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Darius Razmislevičius. Lietuvos statistika – vargstančių perpus mažiau nei buvo pernai?

Senų, ligotų, vienišų, neįgalių ar šiaip mažiau likimo pateptų nelinkę lepinti ir tie, kuriems lyg ir priderėtų. Savivalda neišlaidauja – vos 3 procentai nuo biudžeto (arba 100 mln. per visą Lietuvą) atriekiama kasmet socialinėms reikmėms. Apie mūsų miestelių dilemas dėl išlaidų ir jų prioritetus jau rašiau. Bet šiandien negaliu tylėti dėl kitko. Kaip nesidžiaugsi, kai vargšų Lietuvoj perpus mažiau nei buvo? O gal jų poreikiai sumenko? Juk vargstančiųjų sąskaita sutaupėme daugiau nei šimtą milijonų iš dviejų šimtų! Pranešama, kad būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų – atgal į biudžetus sugrįžo 117,5 mln. Puiku – matyt, gyvename geriau. Tačiau bėda kitur. Nesugalvojame, kur dėt tuos sutaupytus milijonus. Nors rodos ministerija išaiškinus, kad šias lėšas turėtume išleist kitoms, m ...

Julius Sabatauskas. Piliečiai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą – kas, kada ir dėl ko

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Lietuvos gyventojai įgis teisę individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, žinoma, turėdami tam kreipimuisi pagrindą. Ligi šiol į Konstitucinį Teismą galėjo kreiptis tik Seimo nariai, Vyriausybė, LR Prezidentas arba teismas, įžvelgdamas, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuriuo remiantis sprendžiamas žmogaus reikalas, gali neatitikti Konstitucijos. Po to, kai šiam Seimui pateikiau tokį siūlymą dėl individualaus konstitucinio skundo ir už jo priėmimą dukart balsavo per 100 Seimo narių, taip pat Konstitucijos pataisą pasirašė Prezidentė, sulaukiu klausimų, kas ir dėl ko galės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Galės kreiptis bet kuris Lietuvos pilietis, kuris teismuose bylinėjosi dėl savo pažeistų teisių ir laisvių. Pavyzdžiui, tai galėjo būti savivaldybės sprendimas. Jeigu žmogus tą sprendimą apskundė, bet teisme nelaimėjo, taip ...

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Taip, su sąlyga, kad Lietuvoje yra tikra socialdemokratų partija. Jos, išskyrus pavadinimo, nebuvo trisdešimt metų. Todėl savaime suprantama, kad pirma, tuščią vietą užėmė dešinysis pusrutulis savo propagandoje sąmoningai tapatindamas socialdemokratiją su prakeiktu sovietiniu „socializmu“, nuo kurio mentaliteto po šiai dienai vis dar kenčia tūlas lietuvis. Antra, ir patys konservatoriai, tarp kurių taip pat buvo nemažas kiekis buvusios sovietinės komunistinės nomenklatūros, neišgelbėjo šalies nuo korupcinio mentaliteto nei didžiuosiuose miestuose, nei regionuose. Rezultatas – gatvė šiandien perėmė valdžią Lietuvoje. Įdomus ir tuo pat pamokomas paradoksas, tačiau, kalbant apie gerovės valstybės lūkesčius visuomenėje. Lietuvoje kalbos apie gerovės valstybę tuojau prakeikiamos dešiniųjų, kai tik pradedama kalbėti apie tikrus progresinius, turto, automobilių ir t. ...

Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Įsivaizduokime, kad Lietuva – dešimt žmonių. Maždaug vienas iš jų gyvena labai gerai, du – skurde (vienas iš šių – absoliučiame skurde), trys – kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu. Ar taip gyvensime ir toliau? Neabejoju, kad gali būti kitaip ir tikiu, kad visa tai pakeisti Lietuva gali jau dabar. „Nėra teisybės“, – štai ką kasdien girdžiu bendraudamas su Lietuvos žmonėmis. Didelę dalį Lietuvos visuomenės kankina ekonominės baimės: žmonės nerimauja dėl mažų atlyginimų ir pensijų, dėl didėjančių kainų, juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Nesaugūs jaučiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kodėl? Didžioji problema – nusistovėjęs mąstymas, kad svarbi tik rinka ir pliki skaičiai. BVP augimas svarbus, bet kas iš jo, jei daugelis to nejaučia? Tikrieji šalies rodikliai – žmonių sveikatos būklė, jų gyvenimo kokybė ir socialinio saugumo lygis. ...

Lukas Vaigauskas. Jungtinė Karalystė nuo Europos neatitols

Jungtinė Karalystė Europos Sąjungą turėjo palikti prieš 13 dienų. Nepavyko. Tada, remiantis planu 2.0 – šį penktadienį. Bet virš galvos pakibusi išstojimo be susitarimo grėsmė planus dar kartą pakoregavo. Per 1020 dienų (tiek laiko praėjo nuo įžymiojo referendumo) nesugebėta rasti tokio sprendimo, kurį remtų didžioji dalis parlamentarų, net nekalbant apie visuomenę. Jungtinės Karalystės dienraščio „The Telegraph“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje klausta koks Brexit‘o variantas būtų tinkamiausias asmeniškai, buvo pateikti 6 galimi atsakymai. Visi surinko tarp 32 % ir 40 %. Populiariausias atsakymas buvo atšaukti išstojimo procedūrą ir likti ES sudėtyje. Taip, tai yra paprasčiausia apklausa ir kiekvienos apklausos rezultatai yra skirtingi bei priklauso nuo daugybės dedamųjų dalių. Tačiau verta pažymėti, jog „The Telegraph“ yra centro dešinės pakraipos dienraš ...