Nuomonės Archives

Gintaitas Paluckas primena: žmonės – ne žvėrys, narvuose netupi, kad ir kam tai bebūtų keista

Žinių raidijo laidoje „Opozicija“ vedėjas Raigardas Musnickas apie tai, kaip valdžiai sakasi valdyti pandemiją, kalbino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą palucką. Pasibaigiant pirmajai šio naujai išrinkto Seimo sesijai pradėjo vykti nuotoliniai plenariniai posėdžiai. G. Paluckas mano, kad tai didelis žingsnis į priekį ir vadina tai istoriniu įvykiu. Kalbant apie karantino ribojimus, socialdemokratų pirmininkas mano, kad kai kurie yra pertekliniai ir tik erzina žmones. Kritikuoja valdžią baime prisiimti atsakomybę, o gal net bandymu kompensuoti griežtos rankos trūkumą. Priminsiu – statistinis judėjimas Lietuvoje yra masinis, o šis nuolatinis apribojimas erzina žmones. „Karantino banga nepraėjo, visų ribojimų atleisti nereikia, tačiau judėjimo tarp savivaldybių ribojimai galėtų būti tik proginiai – švenčių metu, kai norime pamažinti masinį ju ...

Tomas Bičiūnas. Esame pasirengę padėti, kad mokytojas taptų prestižine profesija iki 2025 m.

2018 metų pabaigoje, kovodami už savo teisę į teisingą atlyginimą, šalies pedagogai žengė netikėtą žingsnį: sulipę per langą, kelioms savaitėms įsikūrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pažadėjo iš ministerijos nesitraukti tol, kol valdžia nesiims realių pedagogų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo darbų. Netikėto mokytojų žingsnio paskatintas šalies premjeras S.Skvernelis pažadėjo ieškoti variantų etatinio pedagogų darbo užmokesčio tvarkos didinimui bei po kurio laiko atleido tuometinę ministrę J.Petrauskienę. Ministrės atleidimas nuėmė susikaupusią įtampą tarp pedagogų ir Vyriausybės, tačiau svarbiausių problemų taip ir neišsprendė. Etatinio pedagogų darbo užmokesčio tvarka iki šiol turi nemažai trūkumų, nuo kurių kenčia ne tik pedagogai, tačiau ir mokiniai. Skambūs pažadai Naujoji I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė savo programoje į ...

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų pas mus miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų autoriai nuolat ieško priežasčių ir išskiria problemas, tradiciškai paliesdami susisiekimo, viešojo transporto, miestų urbanizacijos ir su tuo susijusios visuomenės sveikatos problemos. Šiomis temomis kalbama kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau esminio proveržio pasiekti valstybėje kol kas nepavyksta. Įvairios suinteresuotos grupės, politikai ir visuomenės atstovai daug diskutuoja, tačiau bendro sprendimo nerandama, nors, rodos, iškelti ambicingi tikslai ir jų siekiama. Savivaldybėse pat ...

Vytenis Andriukaitis. Apie Belgijos pavyzdį valdant pandemiją

Užsikrėtusiųjų COVID skaičiumi Lietuva panaši į Belgiją. Ši šalis mano, kad būtina skubiau ir platesniu mastu skiepyti žmones. Viešai skelbiamas Belgijos vakcinavimo kalendorius gali padėti ir Lietuvai „pažaboti“ pandemiją. Kalendoriuje matyti, kokį mėnesį kokias vakcinas šalis planuoja gauti, kurios žmonių grupės tuo metu skiepijamos ir kuriose įstaigose atliekami skiepai. Atsivertęs tokį kalendorių matai, kada Belgija gaus BioNTech-Pfizer, Moderna, AstraZeneca, Curevac, Johnson & Johnson vakcinas. Skirtingoms žmonių grupėms, atsižvelgiant į riziką, naudojamos skirtingos vakcinos. Belgija nusprendė, kad tie, kurių rizika užsikrėsti maža, bus skiepijami AstraZeneca vakcina. Jos efektyvumas - 91 proc. ir reikia vieno skiepo. Efektyvesnės Pfizer ir Moderna vakcinos, kurių reikia dviejų dozių, rekomenduojamos dirbantiesiems su COVID pacientais ir pande ...

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...

Linas Jonauskas. Gyvūnų teisių srityje būtini sisteminiai pokyčiai, kuriuos įgyvendintų Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba

Seime įregistravau įstatymų pataisas, kuriomis siūlau kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padėtų išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Praėjusiais metais didelio visuomenės dėmesio sulaukė nelegalių šunų „daugyklų“ skandalas. Aptikta šimtai baisiomis sąlygomis dauginamų ir auginamų gyvūnų ir tai padaryta tik dėl to, kad žmonės, neapsikentę dėl tokios situacijos, patys inicijavo patikrinimus. Problema neatsirado paskutiniais metais, ji yra įsisenėjusi ir į ją daug metų žiūrima pro pirštus. Gyvūnų gerovės pažeidimai nesiliauja ir privačiuose zoologijos soduose, nuolat girdime apie namuose nukankintus gyvūnus, o asmenys, kurie tai padarė, atsiperka nedidelėmis ...

Darius Razmislevičius. Kodėl balsavimas rinkimuose yra vienintelė galimybė išreikšti savo, kaip piliečių, pareigą?

Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto valdyme. Tačiau didžioji problema yra ta, jog išrinkus savo tautos atstovus mūsų pilietinės pareigos įgyvendinimas dažniausiai ir baigiasi. Kodėl? Nes toliau tautos atstovai daro ką nori, sprendimus priima kokius nori, piliečiai gali tik parašyti pasipiktinimo kupiną komentarą internete arba ateiti paprotestuoti su plakatais po savivaldybės langais. Ir, kaip žinia, į tokias pilietines „iniciatyvas“ greičiausiai visai nebus atsižvelgta. Taigi, ką galime padaryti, jog mūsų, kaip piliečių, balsas būtų ne tik išgirstas, bet į jį būtų ir įsiklausyta? Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Surinkus 50 tūkstančių pilieč ...