Nuomonės Archives

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Ne paslaptis, jog situacija rytiniame pasienyje yra įtempta. Neįprastai dideli (mūsų mastais) atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiai darbu užvertė pareigūnus, savivaldybes, ministerijas. A. Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, kuriems gyvenimo loterijoje nepasisekė ir dabar ieško – dėl įvairių priežasčių – geresnio gyvenimo. Mūsų visuomenėje taip pat vyrauja įvairios nuomonės – vieni ragina laikytis taisyklių ir procedūras atlikti skaidriai bei sąžiningai, tuo tarpu kiti – neretai tai paprasčiausi populistai, žaidžiantys emocijomis, kuriems tokios situacijos yra vienintelė proga gauti dėmesio – siūlo apsitverti, nepriimti nei vieno ir toliau savo nosies nematyti. Žmogaus teises, kaip ir tarptautinius įsipareigojimus, turime gerbti bei suderinti su nacionalinio saugumo aspektu. Pasitaiko įvairių krizių ir jų negalime naudoti kaip priežasties teisių bei ...

Eugenijus Sabutis. Augančias maisto kainas bent iš dalies yra įmanoma sustabdyti. Kodėl nieko nesiima Vyriausybė?

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo ir įgauna pagreitį – metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą šiuo metu jau sudaro 3,3 proc. Pagrindinėmis kylančios infliacijos, o tuo pačiu ir kylančių kainų priežastimis nurodomos išaugusios žaliavų ir transportavimo sąnaudos bei su Covid-19 pandemijos suvaldymu susiję veiksniai. Jau dabar garsiai kalbama, kad infliacija gali būti didesnė, nei buvo prognozuojama – iki vasaros pabaigos metinė infliacija Lietuvoje pasieks 4 proc. Infliacijos trajektorijos kreivė yra linkusi kilti į viršų, o tuo pačiu sparčiai kelti kainas visuose sektoriuose. Nuo liepos pabrangusi elektros energija ir 50 proc. brangstantis dujų tiekimas neišvengiamai skatins kainų šuolį artimiausiose ateityje. Natūralu, kad labiausiai gyventojus neraminantis klausimas – kiek brangs maisto produktai. Na ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Lietuvoje švietimo sistema vis labiau atspindi dviejų greičių Lietuvą. Vieni tyliai, bet greitai ir užtikrintai plaukia jachtomis laisvosios rinkos jūra. Kiti – absoliuti dauguma – jau nuo mažens priversti į Žinių šalį irtis valtelėmis. Sveikindami nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos (toliau - Susitarimas) idėją socialdemokratai turi savo pasiūlymų. Esminių, be kurių būtų sunku iš esmės pakeisti švietimo sistemą. Pakeisti taip, kad vaikų mokymosi kokybė gerėtų, o jaunimas norėtų dirbti mokytojais, taip pat ir regionuose. Siūlome visuotinio viešosios (valstybės, savivaldybių) švietimo sistemos stiprinimo kryptį. Tokią, kokią jau seniau pasirinko Suomija, ir pasiekė puikių rezultatų. Tokią, kokią renkasi Estija ir Latvija, gerokai lenkiančios Lietuvą vaikų pasiekimais, nors dar prieš kelis dešimtmečius prie starto linijos stovėjome greta. Taigi ...

Lukas Vaigauskas. Ar į pabėgėlius mesime viską, ką turime blogiausio?

Apgulti vasaros karščio mes tapome apsupti ir kito reiškinio, kuris, kaip ir karštis, padalina visuomenę į dvi dalis. Kalbu apie masinę isteriją, kilusią dėl išaugusio migrantų srauto per rytinę Lietuvos sieną. Įspūdis toks, jog atsidūrėme ties bedugnės riba, „gyvenk arba mirk“ situacijoje. Tačiau realybė yra kitokia ir jos nepakeis nei Seime priimamos rezoliucijos, nei atskirų politikų gąsdinimas karu, žaliaisiais žmogeliukais ar kitais nebūtais pavojais. Aukštas pareigas valstybėje užimantys asmenys, pasitelkę tokią retoriką, elgiasi visiškai priešingai nei turėtų – vietoje nuraminimo, kalbėjimosi ir supratimo skatinimo jie kelia paniką ir tik dar labiau dirgina visą visuomenę, kurios psichinė sveikata, dėl beveik pusantrų metų besitęsiančios koronaviruso pandemijos bei su ja keliaujančio neužtikrintumo, ir taip yra įtempta. Stebėdamas situaciją ir girdėdama ...

Eugenijus Sabutis. Ar aplinkos ministro ambicijos klimato kaitos darbotvarkės įgyvendinime neliks tik popieriuje?

Pačioje Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamente priimtas nutarimas „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“. Tai tikrai didelės apimties ir daug skambių įsipareigojimų turintis dokumentas. Nors šiuo metu visuomenės galvos užimtos atostogomis, nesibaigiančia pandemija, vakcinavimu, didėjančiomis dujų ir elektros kainomis ir ypač gilėjančia nelegalių migrantų krize, tačiau būtent šis dokumentas yra itin svarbus ir neturi taip paprastai ir beveik nepastebimai praeiti, nes jame nustatyti visiems mums svarbūs pačios valstybės ir mums numatomi įsipareigojimai keliems ateinantiems dešimtmečiams. Dokumentas sudėliotas kaip pavyzdingas „verslo“ planas, nes jame apžvelgiama neraminanti dabartinė situacija, susijusi su klimato kaita, jos sukeltais padariniais, laukiamais iššūkiais, jame nustatytos grėsmės ir galimybės, o taip pat sudėliojami at ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Lukas Tamulynas. Dvi Vyriausybės, nė vienos vizijos

Šių eilučių rašymo metu suėjo lygiai 5 mėnesiai nuo tos dienos, kai „valstiečiai“ pristatė savo šešėlinę Vyriausybę. Dvi Vyriausybės – viena Ramūno Karbauskio, turbūt per stipriai pasitraukusi į šešėlį, nes per 5 mėnesius taip ir nesugebėjo realiai nė karto iš jo išlįsti, antra – Ingridos Šimonytės – reakcinga, mažiau nei tikėtasi planuojanti ir kol kas nusivilti verčianti net ištikimus konservatorių simpatikus. Dvi visiškai skirtingos situacijos, tačiau tie patys dariniai, kurie turėtų planuoti, brėžti aiškias strategines linijas ir kurti savo viziją Lietuvai. Tad pasižiūrėkime, kaip joms sekėsi per šiuos 5 mėnesius. Realioji Vyriausybė per tą laiką susidūrė su ne vienu iššūkiu ir tvarkosi, geriausiu atveju, vidutiniškai. Trūksta ir idėjų, ir įgyvendinimo. Nebeužtenka teisintis koronavirusu ir karantinu. Dabar daug kalbama apie pabėgėlius, sakoma, kad tai yr ...