Nuomonės Archives

Vidmantas Kanopa. Iš dainos žodžio neišmesi, tačiau šiandieninių artojėlių realijos – visai kitos

Pasak liaudies dainos, nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Šiandien dėl artojėlių rūpesčiai visai kiti, nei tie, kurie buvo įprasti tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ar atkūrus šalies nepriklausomybę. Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu ...

Linas Jonauskas. Ministras mulkina žvejus

Beveik tūkstantis žmonių rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje susirinko į precedento neturintį žvejų mėgėjų mitingą ir labai garsiai pasakė „Verslinei žūklei Kuršių mariose – NE“. Meškeriotojai ir anksčiau rinkdavosi į įvairius protesto mitingus, tačiau šis – didžiausias istorijoje. Žvejai nuolatos reikšdavo nepasitenkinimą verslininkais, kurie nualino šalies ežerus ir marias. Verslinės žvejybos tinklais poveikis kai kuriuose šalies ežeruose buvo toks didelis, kad juose praktiškai nebeliko žuvies. Tai paskatino mane inicijuoti verslinės žūklės uždraudimą ežeruose ir Kauno mariose. Kaip parodė laikas, sprendimas buvo teisingas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, per 4 metus žuvies čia padaugėjo 4 kartus, nuo 440 tonų 2014 m. iki 1640 tonų 2018 m. Stingant priemonių ir kuro, taip pat ir dirbančių žmonių, aplinkosauginės kontrolės šalyje beveik nebeliko. Neetatinių ...

Tadas Vinokuras. Šredingerio „leftistinė“ katė ir paminklų griovimas

Katė tupi dėžėje, į kurią įdėta nuodų. Dėžė uždaroma. Jos turinio negalime matyti, todėl negalime žinoti ar gyvūnas vis dar gyvas, ar jau nebe. Taigi, tuo pačiu metu katė yra ir gyva, ir negyva. Tokie tie nūdienos „leftistai“. Jie, anot dešiniųjų quasi-inteligentų, vienu metu yra ir pasikaustę imperialistai, ir impotentai verktiniai. Viena vertus, „leftistai“ turi per daug įtakos didžiojoje politikoje, kita vertus – tos valdžios visiškai neturi. Nesuprasi. Tikra loginė aporija. Jau pats laikas dešiniesiems quasi-inteligentams pagaliau apsispręsti, ar „leftizmas” tikrai įtakingas. Tačiau apsispręsti jie neskuba. Propagandistams svarbu sukurpti lengvai virškinamą sąmokslo teoriją, kuri pirštu baksnotų į visų socio-politinių negandų atpirkimo ožį. Tai vadovėlinė propagandos taktika, kuria naudojosi dar Oktavianas, kovodamas prieš Marką Antonijų. Kai propagandist ...

Svetlana Grigorian. Koronavirusas skaudžiausiai smogė moterims

Kol šalies valdžia atostogauja ir kaupia jėgas artėjantiems rinkimams, užimtumo tarnyba kasdien fiksuoja didėjantį nedarbo lygį Lietuvoje. Karantino metu prasidėjęs nedarbo lygio augimas ne tik nestoja, tačiau ir paliečia vis daugiau šalies moterų. Birželį moterų nedarbas Lietuvoje aplenkė vyrų ir išlieka aukštesnis. Užimtumo tarnyba skelbia, jog šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. darbingo amžiaus moterų, o vyrų be darbo registruota 110,7 tūkst. Moterų nedarbo lygio augimas yra akivaizdus signalas, jog COVID-19 pandemija labiausiai palietė, būtent, moteris. Koronaviruso poveikis moterims yra išties didelis. Jau skelbta, jog tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse ženkliai padidėjo smurto artimojoje aplinkoje įvykių skaičius. Dėl pandemijos paskelbto karantino, moterys namuose atsidūrė spąstuose su smurtaujančiais vyrais ir partneriais, tad artėjanti antra ...

Aloyzas Sakalas. Ko tikėtis iš potencialių premjerų?

Demokratinėse valstybėse kandidatu į premjerus visados būna tas, kuris yra laimėjusios rinkimus partijos sąrašo lyderis. Pagal apklausas, tokie laimėtojai Lietuvoje - tai Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Gintautas Paluckas. Politikos apžvalgininkai abejoja dėl pastarojo galimybės sėkmingai konkuruoti su pirmais dviem, atseit, jis mažai žinomas. Bet praktika rodo ką kita. Štai Andrius Kubilius iš mažai žinomo laboranto tapo premjeru ir TS-LKD žvaigžde. Juk svarbu ne regalijos, o nuveikti darbai. O G. Paluckas tokių darbų turi. Jei premjero postas atitektų G. Paluckui, tai prasidėtų kultūringos, išprususios ir solidarios visuomenės kūrimas. Prieš keletą metų buvo sprendžiamas partijos likimas, nes po LSDP susijungimo su LDDP partijoje pradėjo dominuoti neoliberalizmas. Partijos nariai reikalavo grįžti į socialdemokratiją. LSDP Taryba tam pritarė. Tada G ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ekonominio atsigavimo tikslas – žmonės, o ne pelnai

Ekonominis Europos Sąjungos atsigavimas šiuo kriziniu laikotarpiu yra labai svarbus socialinei politikai. Jis didina žmonių užimtumą, pajamas, valstybės ir socialinio draudimo biudžetų įplaukas, tuo pačiu – galimybes skirti daugiau lėšų socialinei apsaugai. Tačiau vien ekonominio augimo nepakanka. Krizė juk – kiekvieno iš mūsų akistata su galimais ar esamais sunkumais. Taip teigia socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė. Pokalbis su ja – apie ES mastu priimtus ar ketinamus priimti sprendimus įveikiant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę. Gerbiama Vilija, vasaros džiaugsmai bei rūpesčiai lyg ir laikinai pridengė pandemijos sukeltas problemas. Kaip, Jūsų manymu, šias problemas sekasi spręsti Europos Sąjungai? O kaip sekasi šio sunkmečio problemas spręsti kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai, k ...

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių. Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei. Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %. Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko ...