Giedrius Bielskus. Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Giedrius Bielskus. Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Istoriškai susiklostė, kad Kaunas laikomas lietuvybės bei tautiškumo bastionu. Tikriausiai jis tokiu liks ir ateityje. Kelis dešimtmečius po nepriklausomybės atgavimo kauniečiai jautė poreikį apsaugoti šias vertybes ir jų gynybą patikėdavo dešiniesiems, kurie asocijavosi su Sąjūdžiu. Tačiau dabar atėjo laikas kurti gerovės valstybę. Socialinės gerovės visiems valstybę, saugią, solidarią ir laimingą visuomenę. Didžiausia visuomenės vertybe mes, socialdemokratai, laikome žmogų – jo laisvę, saugumą, gyvenimo kokybę, sveikatą ir išsilavinimą. Šiandien Kaune matome daug teigiamų pokyčių. Po ilgo laiko miestas pradėjo investuoti į gatves ir parkus. Ūkiškai tvarkosi su miestiečių pinigais. Tarptautinio lygio architektai braižo mokslo, koncertų sales. Dygsta biurų pastatai ir po truputį nyksta vaiduokliai. Auga užsienio investicijos. Komerciniai projektai reikal ...

Raminta Popovienė. Ligonio slauga – tik artimųjų rūpestis?

Raminta Popovienė. Ligonio slauga – tik artimųjų rūpestis?

Pusę metų ar daugiau ligoninėse praleidęs žmogus, nebesikeliantis iš lovos, sergantis 4-5 lėtinėmis ligomis, negali gauti nuolatinės slaugos, nes dar sugeba pakelti ranką arba ištarti žodį. O tai reiškia – neatitinka specialaus indekso, pagal kurį apibrėžiamas žmogaus savarankiškumas. Tuomet toks ligonis kompleksinės pagalbos namuose nevertas. Ir tik artimieji žino, kokia baisi yra realybė, kurioje nuolatinė profesionalų pagalba – tiesiog būtina. Ką turėtume keisti valstybėje, kad ligonio slauga netaptų nepakeliama našta? Mūsų visuomenė gana sparčiai sensta ir, turbūt, nerasime žmogaus, kurio aplinkoje nėra asmenų, kuriuos reikia slaugyti. O turintys ar kažkada turėję namuose sunkiai sergantį asmenį tikrai žino: jų slauga ir priežiūra – labai nelengvas uždavinys. Tuomet profesionalių specialistų pagalba tiesiog būtina. Nuolatos. Ne tik sergančiajam, bet ir jo art ...

Vytenis Andriukaitis. Tikiuosi, Virginijus nesupyks

Vytenis Andriukaitis. Tikiuosi, Virginijus nesupyks

2018 sausio 30d. Virginijus Savukynas paragino mus gražiai akcijai – Vasario 16 d. aplankyti mūsų miestuose ir miesteliuose savanorių kapus ir uždegti žvakutę. „Uždegdami žvakutę mes įsirašome į ilgą ilgą protėvių, kurie kovojo ir kūrė Lietuvą, eilę... Degdamas žvakutę ant savanorio kapo, degi ugnį savo širdyje, pasiryždamas svarbiems darbams“. Iniciatyva tikrai puiki, esu įsitikinęs, kad ją išgirdo daug žmonių. Bet kaip visuomet, graži iniciatyva įkvepia ir naujų minčių, kurios gal irgi prisidės prie platesnio siūlomos akcijos horizonto. Juk minime ne tik  praėjusių istorinių įvykių apvalią datą – 1918 vasario 16-osios Lietuvos šimtmetį. Švenčiame šiandieninės Lietuvos šimtmetį. Švenčiame mūsų dabarties brandą. Ir tą mūsų politinę dabartį išreiškiame pirmuoju Konstitucijos straipsniu: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Taigi, šiandien ...

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Signalai iš akcijų biržų sukėlė nerimo ir mūsų žmonėms - ar neištiks nauja finansų krizė. Juk daugybė žmonių Lietuvoje dar jaučia sunkmečio pasekmes-priversti suktis už algas, kurios per praeitą krizę buvo nukarpytos, o dabar jas dabar drastiškai ryja kylančios kainos. Kas mūsų laukia šiais metais? Apžvelgiant pasipylusius ekspertų vertinimus apie akcijų biržų svyravimus - ekonominės krizės ženklų nesimato. Vis dėlto Lietuva tebėra mažų algų spąstuose. Daugelį tai jaudina ir spaudžia ne ką mažiau kaip naujų krizių baimė. Lietuviai labiausiai  iš visos ES gyventojų nerimauja dėl kainų augimo. Eurobarometro apklausa rodo, kad dėl to nerimauja net 65 procentai mūsų šalies gyventojų. Kiti du dažniausiai lietuvių paminėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas. Ir nors, pasak Lietuvos Statistikos departamento, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) t ...

Vilija Blinkevičiūtė. Dėl seksualinio priekabiavimo – prabilti drąsiau, reaguoti žaibiškai

Vilija Blinkevičiūtė. Dėl seksualinio priekabiavimo – prabilti drąsiau, reaguoti žaibiškai

Seksualinis priekabiavimas Europos Parlamente? Taip gali būti? Gali. Ir tai dar vienas įrodymas, kad šis netoleruotinas elgesys gali būti paplitęs visur – darbovietėse, mokymo įstaigose, pramogų pasaulyje, internete, viešajame transporte ir kitur. Europos Parlamentas, nors ir vadinamas ES demokratijos širdimi – ne išimtis. Praėjusių metų spalio pabaigoje, kai žiniasklaida pranešė apie seksualinį priekabiavimą Europos Parlamente, reagavome žaibiškai. Savaitgalį įvykęs incidentas jau pirmadienį sulaukė Parlamento pirmininko Antonio Tajani viešo pasmerkimo ir konkrečių veiksmų. Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje griežtai pasmerkėme seksualinį smurtą ir priekabiavimą, paraginome ištirti spaudos pranešimus apie galimus priekabiavimo atvejus Parlamente, o informacijai pasitvirtinus – nubausti kaltininkus, bet užtikrinti nukentėjusiųjų privatumą. Mūsų nuomone ...

Dovilė Šakalienė. Kas kiša pagalius į ratus Matuko reformai?

Dovilė Šakalienė. Kas kiša pagalius į ratus Matuko reformai?

Atrodo, kad po Matuko nužudymo pritilę vaiko teisių apsaugos reformos priešininkai įgavo antrą kvėpavimą ir tarsi varnų pulkas užpylė viešąją erdvę kaltinimais, gąsdinimais, abejonėmis. Pamirštos žvakutės už kiekvieną vaiką, pamirštos akcijos „Apginti Kiekvieną Vaiką“ – nes pokyčiai sunkūs, darbo daug, reiks keistis iš esmės. „Nepasiruošta“, „neapgalvota“ – skamba iš kelių garsiai kalbėti mokančių asmenų, bet apogėjus turbūt pasiektas, kai vienos savivaldybės vaiko teisių skyriaus vadovė arogantiškai išrėžia, kad ęsą „neaišku, kas blogai su esama sistema“ ir kad „neatlikta analizė, ką reiktų keisti“. Tikrai neaišku, kas blogai? Gal reiktų aplankyti tuos kelis šimtus kapų, kuriuose guli vaikai, nužudyti savo artimų žmonių per nepilnus tris Nepriklausomybės dešimtmečius – tuomet paaiškėtų kas blogai. Gal reiktų aplankyti po kelis šimtus kasmet (!) į klinikas ir ligo ...

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkio politika Lietuvoje – viena deklaruojama, kita daroma

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkio politika Lietuvoje – viena deklaruojama, kita daroma

Džiugu, kad pastaruoju metu žemės ūkio tema yra viena aktualiausių, tik gaila, kad viso to kontekstas yra ne toks jau ir džiuginantis, dar liūdniau, pasekmės yra stipriai pažengusios, todėl būtina politinė valia, moksliškai pagrįstiems sprendimams šiame sektoriuje. Ne veltui paminėjau mokslu pagrįstus sprendimus, o ne politikų ribotą įsivaizdavimą apie tai kuria linkme turi judėti žemės ūkis. Pastarųjų supratimą dar labiau riboja interesai, dar blogiau, kai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis p. Ramūnas Karbauskis (didžiausias Lietuvos žemvaldys) bei daugelis šiai politinei jėgai priklausančių Seimo narių turi esminės įtakos žemės ūkiui priimamiems įstatymams, jų įgyvendinimui, todėl mažai tikėtina, kad užteks politinės valios, esminėms smulkiųjų ir vidutinių ūkių paskatoms stambiųjų sąskaita. Teko stebėti LRT Forumo diskusiją apie že ...

Close