Nuomonės Archives

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Istorinių žinių apie LGBT asmenis ir bendruomenę trūkumas – didelis praradimas Lietuvos visuomenei. Šis žinių vakuumas ne tik padaro nematomą LGBT bendruomenę ir žmones, tačiau ir kuria erdvę homofobijai, bifobijai ir transfobijai rastis: neretai viešojoje erdvėje girdime sakant, kad LGBT asmenys yra Vakarų, apimtų tariamos genderizmo ideologijos, produktas. Taip kuriama įsivaizduojama skirtis: neva LGBT asmenys yra ne mūsų, neva LGBT bendruomenė yra atėjusi iš kažkur kitur, neturinti šaknų Lietuvoje ir niekaip nesusijusi su Lietuva. Tai netiesa. Nors LGBT bendruomenę šimtmečius bandyta išstumti iš viešosios erdvės, bendruomenė ir atskiri individai smerkti ir persekioti (istorinės informacijos apie tai liko nedaug), tačiau gerai žinome, kad, pavyzdžiui, vienas šviesiausių tarpukario žurnalistų – Juozas Keliuotis – buvo homoseksualus. Ne paslaptis, kad LGBT asme ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP, „ centro kairioji“ koalicija ir moralusis i.p. G. Nausėda

Šiandien visai atvirai prieš visuomenės akis vyksta paskutinis „centro kairiosios koalicijos“ pasispardymas. Ant kortos pastatyti principingumas ir civilizuota politinė kultūra, apie kurią tiek daug kalbėjo ir kalba išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip šios kalbos derės su laukiamu atlygiu už jam laimėjimą rinkimuose garantavusiais S. Skverneliu ir LVŽS? Tai mes jau greitai matysime. Matysime, kaip išieškotai iškalbingai, bet tuščiai populistiškai viena pusė aiškins esą valstybei reikia stabilumo bet kokia kaina, kita dievagosis meile gerovės valstybei ir atsakomybe neįvardintiems žmonėms. Ką tuo metu veikia LSDP, kurios nemaža dalis balsavo už G. Nausėdą, apakinta jo virtimu per vieną naktį vardan karūnos iš neoliberalo į socialdemokratinės gerovės valstybės puoselėtoją? Jis pasiruošęs antidemokratiškai (Dalios Grybauskaitės pavyzdžiu) aktyviai kištis ...

Justas Pankauskas. Nematoma rinkimų pusė: kaip išnaudojami žmonės

Tokių metų, kai vyksta treji rinkimai ir du referendumai per pusmetį, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Politikams svarbiausia – sėkminga rinkimų kampanija ir rinkimų nakties rezultatai. O visas kitas techninis rinkimų organizavimo darbas tarsi nematomas ir neįdomus. Visą jį, be centrinės VRK, atlieka 1 972 apylinkėse dirbantys keliolika tūkstančių apylinkių komisijų narių. Per paskutinius rinkimus ir pats nusprendžiau padirbėti vienoje iš rinkimų apylinkių ir pažiūrėti, kaip visas darbas atrodo iš vidaus. Šį apsisprendimą lėmė ne kartą girdėti komisijų narių nusiskundimai dėl sunkių darbo sąlygų, pavojų, dalinant rinkėjų korteles, menko atlyginimo. Pasirinkau nemažą apylinkę, kurioje registruota apie 3500 rinkėjų. Nors tiek rinkėjų pagal VRK normatyvus turėtų aptarnauti 12 komisijos narių, tačiau dirbome tik šešiese. Daugiau norinčiųjų neatsirado. Vėliau tapo aki ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Arkadijus Vinokuras. Šūdmalystė kaip politinė kultūra

Abiejų kandidatų į prezidentus – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos debatai nenustebino, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Dėl ko gali diskusijoje susikirsti veikėjai priklausantys vienai ir tai pačiai dešiniųjų ideologijai? Dėmesį atkreipė kas kita, tai - pasigirdusios liaupsės abiem kandidatams apie jų esą aukštą politinę kultūrą. Girdi, nesipyko, nesimetė brudais, nenaudojo juodųjų technologijų, jokių asmeniškumų. Jeigu toks kalbėjimas įvardijamas politine kultūra, tai vargas žmonėms apakintiems tuščiaviduriu kalbėjimu, trumpai tariant - šūdmalyste (bullshit). Politinę kultūrą formuoja nuosekli politinė pasaulėžiūra, ideologija, aukšta asmeninė moralė ir etika, kas neleidžia daryti kompromisų su politiniais principais. Taigi, Lietuvos politinį elitą jau senai kankina politinės kultūros krizė, nes dešimtmečiais matėme intelektu nepapuoštus veidus aukšč ...

Vilija Blinkevičiūtė. Saugi ir teisinga Europa svarbi kaip oras, vanduo ir ugnis

Dažnai atsimenu vienos lietuvių kalbos mokytojos žodžius: „Dabar atrodo, kad tik daiktai ir verslas svarbūs. O žmonės?“. Ši nuostabi moteris keliais žodžiais pasakė visą tiesą apie realybę, apie politiką ir socialinį teisingumą, net apie tai, kodėl mes, socialdemokratai, turime pareigą ir atsakomybę būti paprastų, dažniausiai samdomą darbą ar savarankiškai dirbančių Europos žmonių pusėje. Kaip socialdemokratai vertina situaciją Europoje? Paklauskime Europos žmonių: „Ar viskas dabar gerai mūsų europiniuose namuose?”. Esu tikra, kad nemaža dalis atsakytų: „Ne“. Galima vardinti daug sričių, kur žmonių lūkesčiai nėra patenkinami. Sunkiai sekėsi kovoti su finansų ir ekonomine krize bei jos pasekmėmis, didinti užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę, įveikti migracijos iššūkius. Mus, socialdemokratus, labai neramina tai, kad nepavyksta sumažinti skurdo ir socialinės, ekonom ...

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...