Algirdas Sysas. Galima stiprinti krašto apsaugą nedidinant socialinės nelygybės ir neteisingumo

Algirdas Sysas. Galima stiprinti krašto apsaugą nedidinant socialinės nelygybės ir neteisingumo

Nuo pernai rudens Lietuvos politinėje ir viešoje erdvėje ypač suintensyvėjo diskusijos, iš kur gauti papildomų pinigų krašto apsaugai. Siūloma net įvesti visuotinį gynybos mokestį. Aš nepasakysiu nieko naujo – tik nereikia priešinti šalies gynybos ir socialinės politikos.  Lietuvai tiesiog pagaliau reikia normaliai padidinti valstybės biudžeto perskirstymą. Neišradinėjant dviračio, bet sekant gerovės valstybių pavyzdžiu, mokesčių sistemą reikia sutvarkyti taip, kad ji būtų socialiai teisingesnė. Tuomet užtektų ir krašto apsaugai, ir efektyviai sveikatos sistemai, ir kokybiškam valstybiniam švietimui, ir socialinės atskirties mažinimui.  Dabar apie viską – detaliau. Tiek apie verdančias diskusijas, tiek apie Seime ir už jo ribų sklandančias idėjas, tiek apie mano pasiūlymus.  Pasiūlymų iš kairės ir dešinės, verslo ir bankų, lobistų gausu. Dar šių metų pradži ...

Linas Jonauskas: „Nacionaline parodija tapusi miškininkystės politika“

Linas Jonauskas: „Nacionaline parodija tapusi miškininkystės politika“

Gaila matyti, kuo virto Nacionalinio miškasodžio iniciatyva, kuri turėjo skatinti žmones prisidėti prie miškų plėtros, apsodinant medeliais naujus plotus, kurie didintų Lietuvos miškingumą. Šiandien tai – politikų pasifotografavimo akcija plyno miško kirtimo plote. Besifotografuodami su sodinama eglute rankose politikai tarsi pleistru lopo žaizdą, kuriai nebe pleistro reikia, o rimtos operacijos.  Nacionalinio miškasodžio idėja 2016 metais kilo man būnant tuometiniu aplinkos viceministru. Norėjau, kad tai taptų gražia iniciatyva, kurios metu medžiai būtų sodinami visoje Lietuvoje, prie jos jungtųsi savanoriai ir miškininkai, o pasodintas medžių skaičius prisidėtų prie miškingumo didinimo.  Šiandien Nacionalinis miškasodis yra virtęs parodomąja akcija, kurios metu miškininkams padedama užlopyti iškirstas miškų plynes.  Prieš kelis metus Vyriausybės nariai Na ...

Vytenis Andriukaitis. Prezidentą – iš pirmo turo!

Vytenis Andriukaitis. Prezidentą – iš pirmo turo!

Aštuoni kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidento postą artėjančiuose gegužės 12 dienos rinkimuose jau starto tiesiojoje. Taigi, jau viskas aišku. Pasirinkimas – irgi didelis.  Esu įsitikinęs, kad dabar ir vėl bus įdomu nagrinėti kiekvieno kandidato biografijas, deklaracijas, kokius nors pikantiškus faktus, programas, pažadus ir dar daug ką. Tiesa, rinkėjas turbūt jau žino, kokie yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai. Ir niekas negali peržengti tiems įgaliojimams nustatytų ribų. Nes Konstitucija visų valdžių galias riboja. Taip, Prezidentas yra valstybės vadovas, bet ne jis tvarko krašto reikalus, ne jis rengia valstybės biudžeto projektą, ne jis koordinuoja ministerijų ir kitų įstaigų veiklą. Nei jis pensijas didina, nei algas kelia, nei mokesčius keičia, nei valstybės gerovės modelį diegia.  T ...

Tadas Vinokuras ir Laurynas Šedvydis. Žmonių poreikių neatitinkantis ES biudžetas: kas bijo apmokestinti Amazon, Meta, Alphabet?

Tadas Vinokuras ir Laurynas Šedvydis. Žmonių poreikių neatitinkantis ES biudžetas: kas bijo apmokestinti Amazon, Meta, Alphabet?

Dažnam atrodo, kad ES biudžete yra neaprėpiama gausa pinigų. Deja, tai yra mitas. Šiandien Europos Sąjungos (ES) biudžetas yra toks, kokį jį nustatė dar 1991 m. – 1 proc. nuo viso ES bendro vidaus produkto (BVP). Kuomet susimąstai, su kokia galybe problemų ES turi tvarkytis šiandien – pragyvenimo kaštų krizė, klimato kaita, Ukrainos rėmimas, ES gynybinių pajėgumų stiprinimas, skaitmeninė revoliucija ir kt. – ši suma atrodo tiesiog apgailėtinai. Taigi puikiai matome, kad sena mokesčių sistema neatliepia šiandieninių ES iššūkių. Apie tai ES politikai kalba jau kurį laiką: ne kartą stebėjome bandymus mokesčių sistemą pakeisti, t.y. pasirūpinti, kad ES galėtų surinkti daugiau nuosavų išteklių. Deja, šie bandymai nepasiteisino, todėl ir toliau stokojame lėšų patiems svarbiausiams ES prioritetams. Tačiau, galbūt, galime spręsti šią problemą kitais būdais? Antai prae ...

Tadas Vinokuras. Europos Sąjungai žūtbūt reikia gynybos komisaro


Tadas Vinokuras. Europos Sąjungai žūtbūt reikia gynybos komisaro


Metas pabusti ir prasikrapštyti akis – Lietuva be stipraus Europos Sąjungos gynybinio užnugario liks itin pažeidžiama. Gresianti Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose verčia labai susirūpinti NATO aljanso efektyvumu netolimoje ateityje. Nors D. Trumpas, tikėtina, JAV nepatrauks iš NATO gretų, pridaryti neatitaisomos žalos stipriausiam gynybiniam aljansui jis tikrai gali.  Realybė tokia: D. Trumpui tapus JAV prezidentu, šios šalies ryžtas ginti mūsų šalį jau bus ne toks patikimas. Visi sakantys kitaip yra arba apgailėtini naivuoliai, arba melagiai. Tad, jeigu norime atgrasyti Putino Rusiją ir padėti Ukrainai, metas susimąstyti apie ES gynybos pajėgumų stiprinimą. Pagaliau, reikia įgyvendinti pažadą, kurį ES valstybės narės deklaravo dar 2008 m. Lisabonos sutartyje, t. y. sukurti bendrą ES gynybos politiką.  Pats laikas sukaupti politinę valią ir pris ...

Julius Sabatauskas. Dauguma darbe patiria stresą – prie to prisidėjo ir valdančiųjų sprendimai

Julius Sabatauskas. Dauguma darbe patiria stresą – prie to prisidėjo ir valdančiųjų sprendimai

Naujausios visuomenės apklausos atskleidė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 procentai Lietuvos gyventojų. Tokios tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos tendencijos rodo prastėjančius darbo santykius tiek privačiose Lietuvos įmonėse, tiek valstybės įstaigose ar su jomis susijusiose įmonėse. Apie tai liudija ir vienų, ir kitų darbuotojai. Dabartinių valdančiųjų rankomis įvykdyta Valstybės tarnybos reforma, kaip ir buvo prognozuota, valstybės įstaigose visos vadžias atidavė į vadovų rankas. Dabar darbuotojai skundžiasi, kad patiria viršininkų galios demonstravimo pasekmes – kai darbuotojai vertinami pagal vadovų nusiteikimą – „patinka-nepatinka“. Pagal tokius vertinimus jiems mokami atlyginimai. Pagal „patinka-nepatinka“ principą vieni išstumiami iš darbo vietų, kiti priimami. Šiuo metu net konkursai priimant į darbą tapo nebe centralizuoti, o da ...

Vytenis Andriukaitis. Apie Vyriausybės krizę: kai pasitikėjimas turi lemti sprendimus

Vytenis Andriukaitis. Apie Vyriausybės krizę: kai pasitikėjimas turi lemti sprendimus

Naujo krašto apsaugos ministro skyrimo procedūra prasidėjo. Reikia dar kartą priminti, kad Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta nuostata apie Vyriausybę, kaip kolegialią bendros kompetencijos instituciją.  Ji bendrai in corpore tvarko krašto reikalus. Taigi, ir skiriant ar atleidžiant ministrus Vyriausybės kolegiali atsakomybė už jos komandinį darbą saugumo ir gynybos baruose lieka. Jau keletą kadencijų iš eilės Lietuvos vyriausybes sudaro kelių partijų koalicijos. Jos susideda iš kelių Seimo daugumą suformavusių politinių partijų ir jų frakcijų atstovų.  Taigi koaliciją sudarančios politinės jėgos turi konstitucinę atsakomybę už bendrą vyriausybės darbą. Tam ir yra pasirašomi koaliciniai susitarimai ir patvirtinama bendra Vyriausybės programa. Nuo to priklauso ir Vyriausybės tvarumas, ir bendro darbo sėkmė, ir visuomenės pasitikėjimas ja. Neatsitiktinai ...

Close