Vytautas Plečkaitis. Kada Lietuvai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Vytautas Plečkaitis. Kada Lietuvai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Tiems, kurie istorijos mokėsi komunistų valdomoje Lietuvoje, buvo aiškinama, kad pasaulinis karas prasidėjo nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Tai buvo prieš 80 metų – 1941 m. birželio 22 d. Tai buvo dalis tiesos. Nedaug kas žinojo, kad prieš tai buvo slaptieji Molotovo-Ribbentropo protokolai, leidę nacių Vokietijai iš vakarų užpulti Lenkiją dar 1939 m. rugsėjį, o Sovietų Sąjungai – po dviejų savaičių  įsiveržti į Lenkiją iš rytų. Praėjusią savaitę Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo istorikai iš Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos, pavadinimu „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje“. Konferencija buvo dedikuota prof. Irenos Veisaitės atminimui. Joje žinomas vokiečių istorikas Joachimas Tauberis konstatavo, kad masinis žydų žudymas prasidėjo būtent tuomet, kai Vokietija pr ...

Juratė Zailskienė. Tikiu, kad kada nors…

Juratė Zailskienė. Tikiu, kad kada nors…

Užmerkiu akis ir … Regiu, kaip rugsėjo mėnesį vaikai grįžta į mokyklas, į įprastinį režimą. Kaip dar pandemijos metu buvo Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir daug kur kitur. Mokytojai pagaliau gali normaliai dirbti, vaikai – mokytis, bendrauti. Jokio hibridinio mokymo, jokių srautų… Tikiu, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aiškiai žino, kokią reformą įgyvendina – ar Tūkstantmečio gimnazijų, ar Tūkstantmečio mokyklų. Su visais socialiniais partneriais aptaria planus ir nuosekliai juos įgyvendina. Neabejoju, kad Nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos ateities pakviečiami tartis ne tik dabartinės Seimo partijos, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija, prezidentūra, žurnalistai, politologai, švietimo bendruomenė. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad VISI Lietuvos darbdaviai vertina savo darbuotojus ir supranta, kad be jų nes ...

Julius Sabatauskas. Jei esate benamis ir jus muša, kas atstovaus jūsų interesams?

Julius Sabatauskas. Jei esate benamis ir jus muša, kas atstovaus jūsų interesams?

Neseniai paskelbta, kad padėtas taškas plačiai nuskambėjusioje istorijoje: parduotuvės apsaugos darbuotojas, tualete mušęs lankytoją, atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Jis turės sumokėti simbolinę „įmoką“ į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą (t. y. valstybei). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos išdėstytos LR Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje: „Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: ... jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir ... bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ..., ir ... yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą“. Tačiau šiuo atveju apie jokį žalos atlyginimą nukentėjusiajam (sumuštam) asmeniui negirdėti – prokuratūros žiniomis, jokio prašymo dėl žalos atlyg ...

Tomas Bičiūnas. Seime registruotos pataisos, dėl kurių turėtų būti gėda

Tomas Bičiūnas. Seime registruotos pataisos, dėl kurių turėtų būti gėda

Užmarštyje palikę mokytojų protestus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos šturmą švietimo darbuotojai ir prie dabartinės Vyriausybės išgyvena įdomius laikus. Per siūles braškantis, dar net nepasirašytas nacionalinis švietimo susitarimas, nevienareikšmiškai švietimo bendruomenės vertinami ketinimai dėl Tūkstantmečio mokyklų galiausiai, valdančiųjų noras iš biudžetinių įstaigų, t. y. socialinės globos įstaigų, vaikų lopšelių – darželių, meno ir muzikos bei bendrojo ugdymo mokyklų atimti galimybę gauti dalį nuo gyventojų pajamų sumokėtų mokesčių kelia net ne nerimą, o šiurpą. Liberalas Seimo narys dar šių metų kovo pabaigoje užregistravo Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo iš paramos gavėjų sąrašo išbraukti biudžetines įstaigas. Pataisos sukėlė ne tik diskusijas, tačiau ir didelį bendruomenių, kurios naudojasi išvardintų biud ...

Eugenijus Sabutis. Mintys po metinio prezidento pranešimo

Eugenijus Sabutis. Mintys po metinio prezidento pranešimo

Tai nebuvo pirmas kartas, kai tiesiogiai Seimo salėje klausiausi metinio prezidento pranešimo. Tą dariau būdamas meru, bet tai buvo pirmas kartas, kai valstybės vadovo pranešimą klausiausi būdamas Seimo nariu. Noriu pasidžiaugti, kad prezidentas savo pranešimu visų pirmą kreipėsi į Lietuvos žmones, dėkodamas už tvirtybę ir nenuleistas rankas pandemijos akivaizdoje. Medikai, savanoriai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, kultūros žmonės, pareigūnai, kariškiai – sunkiausiu metu jie buvo valstybės ramstis. Man ypač malonu buvo išgirsti, kad valstybės vadovas parodė deramą dėmesį savivaldai ir jos savarankiškumo stiprinimui. Jau nuo pat pirmos dienos Seime įstatyminėmis iniciatyvomis siekiu keisti požiūrį į savivaldybes ir jų gyventojų problemas. Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad viena įsisenėjusių mūsų „skolų“ yra stiprinti Lietuvos savivaldą. Pernelyg ilgai laikė ...

Eugenijus Sabutis. Kas slypi už valdančiųjų pasiūlymų dėl tiesioginių merų rinkimų?

Eugenijus Sabutis. Kas slypi už valdančiųjų pasiūlymų dėl tiesioginių merų rinkimų?

Dėl konstitucinio tiesioginių merų rinkimų įteisinimo tenka pasisakyti jau ne pirmą kartą. Ne pirmą kartą tenka kritiškai vertinti valdančiųjų pasisakymus šia tema, nes visai neseniai viešojoje erdvėje Seimo pirmininkė matydama, kad nesiseka rasti didesnio palaikymo jos siūlomam variantui pareiškė, jog siūlys vis tik eiti „lakonišku“ ar „trumpuoju“ keliu, kai Konstitucijoje tiesiog bus paminėta, kad merai yra renkami tiesioginiuose rinkimuose, o kas tie merai yra, ką jie gali ir ko negali, kokia jų vieta savivaldoje – bus sprendžiama vėliau, t. y. atitinkamai keičiant Vietos savivaldos įstatymą. Būtent šioje vietoje reikia stabtelti ir kaip mėgstama dabar sakyti – dekonstruoti Seimo pirmininkės siūlymą, o kartu taip pat pasvarstyti, kuo savivaldai gali grėsti ne tik Seimo pirmininkės, bet ir konservatorių kol kas tik svarstomas Konstitucijos keitimo modelis. Vis ...

Vaidas Rusys. Neužgrimuoti Protasevičius riešai ir galia „perkurti“ žmogaus mąstymą

Vaidas Rusys. Neužgrimuoti Protasevičius riešai ir galia „perkurti“ žmogaus mąstymą

Tai ir yra totalitarinis režimas. Lygiai toks pat režimas, kurį aprašė G. Orwell: tiesa – tai melas, o kiekvienas nepaklusnus žmogus turi būti perkonstruojamas, jį „atverčiant“ į režimo palaikytojus. Prieš keletą savaičių viešas teroristinis lėktuvo užgrobimas, primenantis veiksmo filmų scenas, uzurpavo Lietuvos, Europos ir viso pasaulio vaizdus bei visas medijas. Savaitę viešai, kone kasdien, rodomas Romanas Protasevičius, dėl kurio ir nutupdytas lėktuvas, Baltarusijos medijų yra paverstas draminiu personažu ir galios demonstravimo bei baimės skleidimo įrankiu. Manot, kad pastebėję neužgrimuotą veidą, žaizdas ant riešų, mes matome Baltarusijos režimo klaidas? Ne, mes matome tai, ką jie ir nori, kad matytume. Nes jie žino, kad pasekmių jokių nebus, o ta galia, kurią skleidžią, sėja baimę tylėti ir bijoti tapti režimo „priešu“. Protasevičius – kaip personažas ...

Close