Nuomonės Archives

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja. Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais. Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti. Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai su ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Povilas Saulevičius. Ar Seimas padės savivaldai, o savivalda – savo gyventojams?

COVID-19 epidemijai vis labiau įsisiautėjant, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Daugelis verslo atstovų, priklausomai nuo verslo rūšies, rekomenduoja savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Viešasis sektorius – ne išimtis. Tarp pateiktų rekomendacijų yra siūlymas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tačiau savivaldybės susiduria su kita problema: kaip organizuoti tarybų darbą? Šių metų kovo 17 d. LR Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisas, pagal kurias savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, tik jeigu priimami neatidėl ...

Matas Skamarakas. Kitokios Velykos

Viruso užpultas pasaulis laukia Velykų. Visose krikščioniškose šalyse tradicijos panašios: Velykų rytą žmonės traukia į bažnyčią, šventina verbas, margučius, o po Šv. mišių su artimaisiais sėda prie Velykų stalo. Šios Velykos Lietuvoje bus kitokios. Mišias žmonės stebės TV ekranuose, o aplink šventinį stalą susės tik namiškiai. Gali būti, kad ir stalas bus kuklesnis nei bet kada. Virusas su visomis savo, tarp jų ir ekonominėmis, pasekmėmis daugiau ar mažiau palies kiekvieną šeimą. Nepriteklių žmonės yra patyrę ir anksčiau, tačiau prie kuklesnio stalo prisidės ir ribotos galimybės apsilankyti parduotuvėse. Ypač sergantiems, atokiau gyvenantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Inicijuojama įvairių pagalbos centrų veikla (socialdemokratai taip pat sukūrė tokį Savitarpio pagalbos centrą), siekiant padėti žmonėms, kurie dėl sveikatos specialistų rekomendacijų ir įvairių ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas. 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...