Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje (JK), taip pat ketinantiems ten gyventi ir dirbti, reiktų pasakyti atvirai ir sąžiningai: kol kas nėra aišku, kokios jų teisės ir kaip jos bus užtikrintos po „Brexit“, ateityje. Didžiąja dalimi tai lems Londono sprendimai. Šio mėnesio pabaigoje, jei neįvyks nenumatytų politinių drebėjimų, JK pradės išstojimo iš ES procesą. Iki metų pabaigos vyks pereinamasis, dar vienų derybų laikotarpis. Esama pagrįsto nerimo dėl JK veiksmų ir piliečių teisių užtikrinimo, kai šis pereinamasis laikotarpis baigsis. Kaip konkrečiai bus įgyvendintas jau pasiektas susitarimas tarp JK ir ES, kuriame numatyta piliečių (ir jų šeimų narių) teisių apsauga? Susitarime viskas gražu. Teoriškai. O kaip šios nuostatos bus įgyvendinamos praktiškai? Kaip, pavyzdžiui, JK veiks Nuolatinio gyventojo statuso sutei ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Vaidas Rusys. Diena po Sausio 13-osios

Vaidas Rusys. Diena po Sausio 13-osios

Viena diena po Sausio 13-osios. Seimo plenarinis posėdis. Tarp aibės klausimų yra du svarbūs mūsų visų demokratijai, kurią taip minėjome vakar, prisimindami, kas tą demokratiją mums atnešė. Pirmasis balsavimas: Seimas spręs dėl prezidento veto, kuriuo jis atmetė parlamento priimtą įstatymo nutarimą dėl 3 proc. kartelės kandidatuojant į Seimą. Antrasis: Seimo balsavimas dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo, naikinant Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jo vieninteliu dalininku būtų valstybė – tai yra Kultūros ministerija. Pirmasis įstatymas leis į Seimą patekti lengviau, nes balsų surinkti reikės mažiau, o tai, pažvelgus į reitingus, labai palanku patiems LVŽS politikams. Antrasis įstatymas leis politikams minkštosiomis priemonėmis valdyti žiniasklaidos priemones skirstant joms lėšas. Trys procentai ir Žurnalistų rėmimo fondas Apie 3 procentus pasisa ...

Rasa Budbergytė. Iššūkis sostinei – nesukurti pensininkų ar nuomininkų „zonų“

Rasa Budbergytė. Iššūkis sostinei – nesukurti pensininkų ar nuomininkų „zonų“

Vilniaus miegamieji rajonai tapo sostinės iššūkiu. Tą pamatė ir pripažino Vilniaus savivaldybės architektai, kiti specialistai. Pripažino pagaliau ir tai, kad tie rajonai tampa vis mažiau patrauklūs jaunimui ir tampa socialiai silpniausių gyventojų – pensininkų ir neturtingų nuomininkų gyvenamosiomis zonomis. Problemos pripažinimas teiktų vilties, kad pagaliau miesto plėtros specialistai iš savivaldybės dangoraižio ne tik pamatys, bet ir imsis spręsti pamirštų ir apleistų miegamųjų rajonų, tokių kaip Pašilaičiai, Šeškinė ar net tas pats blokinių namų Antakalnis, problemas. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis viešame interviu pasisako, kad dabar dėl Vilniaus miegamųjų rajonų savivaldybės specialistams teks pasukti galvą. Anot sostinės plėtra besirūpinančio architekto, turi būti skatinamas Vilniaus daugiabučių rajonų atsinaujinimas. Jis kalb ...

Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Jei ne Europos Komisijos (EK) spaudimas, valstiečiams gamta nerūpėtų. Transporto sektoriaus keliama oro tarša – viena didžiausių Lietuvoje, tačiau jokių priemonių jos mažinimui Vyriausybės programoje nenumatyta. Jei ne Lietuvai gręsiančios EK sankcijos, valdančiųjų dauguma dar ir šiandien nebūtų pradėjusi jokių diskusijų dėl taršos mažinimo. Komisijos raginimai išgirsti, tačiau Seime ar Aplinkos ministerijoje gimstantys siūlymai veikiau primena desperaciją nei efektyvų taršos mažinimo planą. Aplinkos oro tarša yra viena iš didžiausių aplinkos problemų ir viena iš pagrindinių su aplinka susijusių sveikatos sutrikimų priežasčių, todėl jos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Oro užterštumas gali sukelti kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligas ir turi didelę reikšmę priešlaikinių mirčių kiekiui dėl išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcin ...

Darius Razmislevičius. Kada Vyriausybė nutrauks valstybės lėšų švaistymą?

Darius Razmislevičius. Kada Vyriausybė nutrauks valstybės lėšų švaistymą?

Ką tik praūžė gruodis – tikras pirkimų bumo mėnuo. Ir aš neturiu omenyje šventinės nuotaikos užburtų žmonių, apgulusių prekybos centrus. Chaotiški, nebūtini pirkimai įsismarkavo ne tik prekybcentriuose, bet ir valstybinėse įstaigose. Ir sunku čia įstaigas kaltinti, kai jų biudžetų formavimo tvarka – ydinga. Galbūt ją pakeitus Vyriausybė surastų lėšų ir savo pažadų vykdymui? Situacija, kai metų pabaigoje ženkliai padidėja viešųjų pirkimų sutarčių skaičius, Europoje nėra naujiena. Daugelyje šalių egzistuoja panašus reiškinys, kurį vadiname gruodžio karštine. Vis tik, ne visose šalyse šio reiškinio šaknys yra tos pačios: vienur baiminamasi ekonominio nuosmukio, todėl pinigus leidžiama drąsiau tik metų pabaigoje, o štai kitur, kaip ir Lietuvoje, taip elgiamasi dėl netobulos biudžeto planavimo tvarkos. Apie kokią konkrečią biudžeto formavimo ydą kalbu? Apie tai, jo ...

Vilija Blinkevičiūtė:  „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Close