Eugenijus Sabutis: ES valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas, kodėl Vyriausybė nieko nedaro?

Eugenijus Sabutis: ES valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas, kodėl Vyriausybė nieko nedaro?

Elektros ir dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, Europa išgyvena energijos kainų šuolį. Kylančios kainos skatina infliaciją ir grasina didelėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas galutiniams vartotojams, o tuo pačiu metu brangsta viskas, pradedant maistu ir baigiant transportu. Panašūs sunkumai juntami visoje Europoje, kur dujos naudojamos elektros energijos gamybai, maisto ruošimui ir namų šildymui. Ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalis yra viena tarp lyderių Europos Sąjungoje pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, nes apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro ir atrodo, kad toks staigus gamtinių dujų kainų kilimas Europoje neturėtų suduoti smūgio Lietuvos gyventojams šildymo sezono metu, bet toks scenarijus mūsų šalyje nenusimato. Kyla ne tik dujų, bet ir biokuro kaina. Šilumos tiekėjų asociacija neseniai paskelbė, kad biokuro r ...

Lukas Tamulynas. Kodėl Remigijus Šimašius valosi kojas į darbuotojų teises?

Lukas Tamulynas. Kodėl Remigijus Šimašius valosi kojas į darbuotojų teises?

Nedaug žmonių (bent jau kol kas) pastebėjo, kad Vilniuje piketuoja miesto viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos. Ne viena, ne dvi, o visos penkios. Tiek jų ir yra „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) įmonėje, nors vis dar Vilniaus meras Remigijus Šimašius bandė suklaidinti visuomenę ir teigė, kad piketuoja tik viena profesinė sąjunga, tik keli suklaidinti žmonės. Na taip, žmones, matyt, suklaidino faktas, kad jų algalapiuose atlyginimas sumažėjo apie 150 eurų, vietoje penkių darbo ir dviejų poilsio dienų atsirado šešios darbo dienos, o pietūs tapo prabanga, kurios tiesiog nebeliko. Neranda Vilniaus meras laiko ir susitikti su savo miesto žmonėmis, nors jie piketuoja ir dieną, ir naktį, lauke esant 4 laipsnių temperatūrai. Piketuoja, jei galima taip sakyti, jo kieme – savivaldybės prieangyje, Europos aikštėje. Neranda laiko, nors kelis kartus pats skub ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

Dovilė Šakalienė. Kas valdo Europą: žmonių kontrabandininkai ar įstatymai?

Dovilė Šakalienė. Kas valdo Europą: žmonių kontrabandininkai ar įstatymai?

Neteisėtos migracijos valdymas šiuo metu yra it nesibaigiančių gaisrų gesinimas – desperatiškas ir mažai efektyvus mėginimas įtikinti save ir pasaulį, kad konvencijos ir įstatymai vis dar tinka apsaugoti mūsų piliečius, žmones, bėgančius nuo mirties ir ieškančius geresnio gyvenimo. Vienintelė laiminti pusė šiuo metu yra žmonių kontrabandininkai ir jų daugiamilijardinis verslas. Visi kiti tik nukenčia. Pirmiausia nukenčia į spąstus pakliuvę neteisėti ekonominiai migrantai. Nuo 2014 metų kone 20 tūkst. migrantų nuskendo Viduržemio jūroje, kone milijonas prieglobsčio prašymų buvo atmesta, daugybė žmonių tapo smurto ir prekybos žmonėmis aukomis. Pakliuvę ant žmonių kontrabandininkų kabliuko, jie parduoda savo namus, atiduoda savo santaupas, o neteisėtai kirtę sieną – tampa pažeidėjais, kurie neatitinka Pabėgėlių konvencijos kriterijų ir iš esmės tampa benamiais, neb ...

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Atėjus rugsėjui žmonės sugrįžo iš atostogų, o mokiniai sugužėjo į klases. Keliuose vėl išaugo kamščiai, stipriai išaugo ir apkrova viešajam transportui. Žinoma, visai tai vyksta kiekvienais metais, yra nuspėjama ir tam galima pasiruošti. Bet Vilniaus rajone žmonės autobusų stotelėse laukia gerokai vėluojančių autobusų, stebisi iš vakaro skelbiamais tvarkaraščių pakeitimais, žiūri į per karantiną praretėjusius autobusų grafikus bei tamsiomis šalikelėmis mina namo, nes į jų miestelį autobusas neatvažiuoja. Vilniaus rajono viešajame transporte – liūdnas ruduo. Štai, pavyzdžiui, UAB „Kautra“ iš Vilniaus rajono autobusų parko (VRAP) perėmus dalį maršrutų, Nemenčinės ir apylinkių gyventojai skundžiasi, kad nuo pirmų dienų stringa susisiekimo paslaugos. Žmonės autobusų numatytu laiku tiesiog nesulaukia. Kadangi Vilniaus rajono savivaldybėje viskas, išskyrus valdančiųjų ...

Robert Duchnevič. Aš tai kitaip būčiau krizę valdęs arba užkraukime viską savivaldai!

Robert Duchnevič. Aš tai kitaip būčiau krizę valdęs arba užkraukime viską savivaldai!

Vidaus reikalų ministerija (VRM) liepos pabaigoje, kai dar nebuvo pradėjusi galimai neteisėtai kolektyviai atstūminėti migrantus, papildė Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau – Planas). Iš pirmo žvilgsnio viskas suprantama – nauja situacija išryškino tam tikras problemines sritis, kurias reikia užlopyti. Bet Plane ministerijoms ir valstybės institucijoms numatytos kelios konkrečios užduotys, o visa kita pavesta savivaldai. Tai pačiai savivaldai, kuri turėjo verstis per galvą pandemijos valdyme, nes centrinės valdžios palaikymo ir paramos verkiant trūko. Tai pačiai savivaldai, kurią šalies politinės partijos įsipareigojo stiprinti pasirašydamos prezidento inicijuotą memorandumą. Valdantieji jį taip pat pasirašė, bet panašu, jog pamiršo, kad stiprinimas susideda ne tik iš atsakomybės perkėlimo, bet ir papildomų finansų. Taigi, savivaldybėms t ...

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas" Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

Turtingas rugsėjis, Mokslo ir žinių diena prasidėjęs. Kadangi pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, tai nedrįstu abejoti bendra aukšta mūsų apsišvietusios visuomenės kultūra. Juolab kad nuo garsiosios vieno aktyvaus veikėjo frazės, ištartos 1988 m. per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, jog „gyvenam kultūros griuvėsiuose", prabėgo daugiau kaip trisdešimt metų. Tad nauja karta užaugo, lyg ir nesužalota anų laikų kultūros griuvėsių. Kodėl turiu pagrindo taip teigti? Mano Facebook paskyroje išsiplėtojo tikrai įdomi diskusija dėl rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo likimo. Dešimtys tūkstančių apsilankymų, palikusių ir išliekamąją vertę turinčius įvairiausių komentarų. Tad temos aktualumu neabejoju. Žinoma, ir komentarai, ir replikos, ir nuomonių įvairovė manęs nenustebino. Viską galima būtų apibendrinti į „ ...

Close