Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiai visuomenės nariai?

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiai visuomenės nariai?

Šiemet Tarptautinę žmonių su negalia dieną pasitikome su viltinga proga negalią turintiems žmonėms. Netrukus, gruodžio 13-ąją, minėsime 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Lietuva yra šią konvenciją ratifikavusi ir pasižadėjusi vykdyti. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti žmonių su negalia teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant jų orumą ir užtikrinti jiems lygias teises. Tai reikalauja atitinkamų politinių sprendimų ir veiksmų, kuriant ir užtikrinant asmenų su negalia teisių realizavimo ir apsaugos mechanizmus. Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Konvencijos nuostatas? Reikia pripažinti, kad kai kuriuos žingsnius, įgyvendinant ...

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Lietuvos užsienio politika tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Tai yra puiku ta prasme, kad galime pasitikrinti argumentus, pagrindžiančius nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, vykdytą pastaruosius 20 metų, jos sėkmes ir nesėkmes, sukalibruoti ją naujiems laikams. Visgi, vienas dalykas mūsų diskusijose tiesiog rėžia akį: visada kalbama taip, lyg kitos šalys tebūtų pasyvūs veikėjai ar net dekoracijos mūsų užsienio politikos žaidime. Tai savotiškas mūsų didžiosios kunigaikštystės palikimas, išsiveržiantis keistu apverstu būdu, bet vis dar teigiantis mūsų ypatingumą. Skaitant diskusijas susidaro įspūdis, kad kitos šalys neturi savo interesų ir elgiasi tik taip, kaip jas išprovokuoja Lietuva. Lietuvos santykiai su bet kokia šalimi visada paaiškinami tik Lietuvos veiksmais: Lietuva susipyko, Lietuva susidraugavo, Lietuva nesuderino, Lietuva išsišoko. Daugybėje koment ...

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Kas sieja žemiau išvardintas tendencijas? Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad planuoja aktyvinti kovą su nedarbu. Rengiami pokyčiai, kurie numato, jog darbo ieškantys žmonės turėtų šešis mėnesius norimam darbui susirasti. Nuo septinto mėnesio tokie asmenys turės priimti tokį darbo pasiūlymą, kurį jiems pateiks Užimtumo tarnybą. Pasiūlymo nepriėmus, ieškantieji darbo bus sankcionuojami. Įvesta prievolė už testus susimokėti tiems, kurie nenori skiepytis ir vakcinuotis atsisakančių žmonių „nurašymas“ kaip tamsios liaudies dalies. Seimo Sveikatos reikalų komitetas suformulavo pasiūlymą įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Komentuodamas tokią iniciatyvą komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad toks siūlymas nereiškia prievartos, o „atidirbimas“ už studijas ...

Linas Jonauskas. Viešas kreipimasis į aplinkos ministrą: „skylėto“ Nacionalinio miškų susitarimo niekas nepasirašys

Linas Jonauskas. Viešas kreipimasis į aplinkos ministrą: „skylėto“ Nacionalinio miškų susitarimo niekas nepasirašys

Ženklų, kad Nacionalinis miškų susitarimas gali žlugti, buvo jau ne vienas. Prasidėjo kai kurių dalyvių, ilgamečių aplinkosaugininkų pasitraukimai iš susitarimo rengimo grupių. Iš pradžių po vieną, o dabar susitarime stabdo veiklą didžioji dalis narių, kurie atstovauja visuomenės, aplinkosaugos interesus. Nacionalinis miškų susitarimas Lietuvai yra itin svarbus. Būtina perbraižyti miškų viziją, kad ji būtų tokia, kuri leistų išgelbėti saugomą biologinę įvairovę ir padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais. Jei aplinkosaugos ir visuomenės interesas bus eliminuotas, apie kokį susitarimą galime kalbėti? Šiandien būtina perkrauti santykius ir suburti visus žmones, kurie buvo nusiteikę savo žiniomis prisidėti kuriant Nacionalinį miškų susitarimą, tęsti darbo. Susitarimas yra lygiaverčių partnerių dialogas, o ne vienkryptis monologas. Tenka apgailestauti, kad su ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Seime pirmąją svarstymo stadiją pasiekė svarbiausias šių metų įstatymo projektas – 2022 m. valstybės biudžetas. Parlamentarams išreiškus pritarimą, projektas buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri vertins ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas. Patobulintas projektas tolimesniam svarstymui į Seimą sugrįš jau gruodžio mėnesį. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ateinančių metų biudžetą suskubo skambiai pavadinti galimybių biudžetu, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas jį vadina atlyginimų ir pensijų biudžetu, realybėje projektas tokių apibūdinimų nepateisina. Galimybių arba atlyginimų ir pensijų biudžetu jis gali būti vadinamas tik valdančiųjų kabinetuose ir jį parengusios Vyriausybės koridoriuose. Pristatydama kitų metų biudžeto projektą, finansų ministrė labiausiai akcentavo minimalios mėnesinės alg ...

Juozas Olekas. Po ilgų derybų – žalesnė ir teisingesnė ES Bendroji žemės ūkio politika

Juozas Olekas. Po ilgų derybų – žalesnė ir teisingesnė ES Bendroji žemės ūkio politika

Lapkričio 23 d. Europos Parlamente patvirtinome galutinį susitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Šio sprendimo Europos Sąjungos ūkininkai laukė trejus metus. Priėmus galutinį sprendimą, mūsų žemdirbiai pagaliau galės planuoti savo ateitį. BŽŪP susitarimas, kaip ir visi politiniai kompromisai, nėra tobulas. Visgi nepaisant trūkumų, tokie aspektai, kaip socialinių sąlygų įtraukimas, svaresnė parama jauniems ūkininkams, smulkiems ir vidutiniams ūkiams, galutiniame susitarime yra labai svarbūs ir džiuginantys. Galime pasidžiaugti, kad naujoji BŽŪP padidins paramą jauniems ūkininkams – jiems bus skiriama nebe daugiausiai 2, o mažiausiai 3 proc. tiesioginių išmokų voko. Smulkiesiems ūkininkams bus skiriama 10 proc. išmokų voko. Taip pat pasiektas kompromisas dėl lėšų vadinamosioms ekoschemoms ir aplinkai bei klimatui palankioms priemonėms. Svar ...

Close