Nuomonės Archives

Vytenis Andriukaitis. SAVIVALDA ir VALDYMAS: kodėl ir kaip reikia keisti mūsų Konstituciją

Kiek žemiau – pasiūlymai LSDP Seimo rinkimų programos realizavimui Savivaldos ir Valdymo srityje. Tačiau pirmiausia pateiksiu truputį įdomios istorijos, kuri galbūt daliai Jūsų nėra žinoma. Ji gali padėti mums visiems suprasti, kodėl negalime siekti pažangos, neišsprendę tų klausimų, į kuriuos Lietuva ieškojo atsakymų dar prieš trisdešimt metų ir iki šiol vis negali ar nenori jų suprasti. Ir tam reikia Konstitucijos pataisų. Taigi, dar 1989 metais, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (LPS) ruošiant rinkimų „Lietuvos kelias“ programą, tiek LSDP, tiek ir LPS darbo grupėse svarstėme savivaldos reikalus. Dabar cituosiu iš pas mane esančio LPS rinkimų programos rengimo dokumentų archyvo vieną dokumentą, ruoštą būsimojo LRAT deputato Stasio Kropo. Jis vadinasi „Vietos savivaldos klausimu“: „Lietuvos atgimimas neįmanomas be vietos savivaldos atkūrimo ir plėtojimo. Vieto ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP persekioja socialdemokratijos baimė

Šiame pavadinime glūdi visa Lietuvos socialdemokratijos dilema. Reikia pripažinti, kad LSDP jau iš pat pradžių nebuvo socialdemokratinė partija, nes kažkada jos valdymą perėmė prisitaikėliai, kurių vienas bruožų – kad tik nieko neužgavus. Taigi, į kultūrinę socialdemokratinę kairę buvo ir yra žiūrima tautininkų akimis. Taip „socialiniai dalykai“ kaip, antai, istorinė atmintis, patriotizmas, žmogaus teisės, LGBT ir partnerystė, smurtas prieš moteris, šiuolaikinis švietimas, šiuolaikinė šeimos politika buvo paaukoti „ekonominiam dalykui“. Bet ir iš to „ekonominio dalyko“ gavosi šnipštas, nes rinkimai į Seimą ir didžiųjų miestų savivaldybes pralaimimi. Dalis LSDP darbotvarkės – bent jau 10 procentų - padovanoti Laisvės partijai. Tad kas išgelbės LSDP nuo pragaišties, kurios šaknys glūdi partijos narių tarpe? Iliustracija: FB Kairiosios minties klubo paskyroj ...

Juozas Olekas. Lietuvai labai reikia socialinių investicijų. Ar vyriausybė ir savivaldybės pasirengusios jas vykdyti?

Europos sąjunga Lietuvai 2021 - 2027 m. laikotarpiu suteiks didžiulę paramą. Pagal ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę 2021 - 2024 m. Lietuvai bus skirta 2,225 mlrd. eurų dotacija bei bus sudaryta galimybė lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti dar apie 3 mlrd. eurų. ES biudžetas 2021 - 2027 metams numato Lietuvai maždaug 12 mlrd. eurų paramą, iš kurios Sanglaudos politikos įgyvendinimui skirta 6,2 mlrd. eurų, tame tarpe per ES struktūrinius fondus virš 4 mlrd. eurų. Labai svarbu, kad visa ši milžiniška parama būtų panaudota efektyviai. Socialinės investicijos yra viena iš sričių, kur šis efektas gali būti tikrai didelis, juo labiau, kad jų mums labai reikia. Noriu paminėti tik kelias tokias galimas investicijas. Savivaldybių lopšelių – darželių plėtojimas. Visi žinome, kad didmiesčiuose ir rajonuose aplink juos savivaldybių lopšeliuose – darželiuose trūkst ...

Svetlana Grigorian. Virtualus patrulis – tavo Facebook drauguose

Balandžio pradžioje visuomenę pasiekė žinia, kad darbą pradeda virtualus patrulis. Tai specialus trijų policijos pareigūnų padalinys, kurių pagrindinė užduotis - nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Pranešama, kad policininkai reaguos į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus, už ką pradžioje nusižengti įstatymams ketinantys asmenys bus įspėti ir paprašyti nutraukti galimai neteisėtus veiksmus, o jei to nepadarys, apie galimą nusikaltimą bus renkama medžiaga ir perduota tolimesniam tyrimui. Labiausiai, anot policijos, turėtų sunerimti kontrabandinių cigarečių, alkoholio, narkotikų, vairuotojų ar automobilių techninės apžiūros pažymėjimų prekeiviai, mėgėjai grasinti, tyčiotis bei kiti įvairiausio plauko elektroninės erdvės parazitai. Nors pranešama, kad virtualus patrulis dirb ...

E. Sabutis. Lietuvos gaisrininkai laukia paramos ir konkrečių sprendimų, tačiau eilinį sykį sulauks tik savo veiklos analizės

Patikimai veikianti priešgaisrinė sauga yra vienas svarbiausių visuomenės saugumą lemiančių veiksnių, todėl labai svarbu, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būtų aprūpintos tinkama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o joje dirbantys pareigūnai džiaugtųsi motyvuojančiu ir oriu darbo užmokesčiu. Neseniai Valstybės kontrolė atlikto auditą. Juo buvo siekiama įvertinti, ar dabartinė dešiniųjų valdžia ir prieš tai buvusi valstiečių-žaliųjų Vyriausybė tinkamai finansavo ir organizavo priešgaisrines pajėgas Lietuvoje. Ką parodė šis auditas? Auditas atskleidė, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas neatitinka minimalių reikalavimų. Tenka konstatuoti, kad nei ši, nei praėjusi valdžia deramo požiūrio į šią tarnybą nerodė ir nerodo. Auditas atskleidė, ka ...

Vilija Targamadzė. O gal reikia keisti važnyčiotojus Bendrųjų programų rengimo perkėloje?

Susidaro įspūdis, kad kovo 31 d. paskelbti bendrųjų programų projektai skęsta pandemijos rūpesčių sraute. O jie turėtų sulaukti deramo dėmesio ir ypač tobulinimo įžvalgų, nes bendrosios programos (BP) ne vienerius metus lems ugdymo(-si) turinį bendrojo ugdymo mokykloje. Nedera pamiršti, kad BP projektai apima daugiau nei 30 dalykų, kurių nuo 2023 metų mokysis visi 1-10 klasių mokiniai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, stiprėja bendrųjų kompetencijų vaidmuo. Darosi vis svarbiau tikslingai siekti žinių, įgytus gebėjimus įveiklinti dinamiškose, dažnai nevienareikšmėse situacijose, nepamirštant ir kompetencijos būtino vertybinio aspekto. Tad jau mokykloje svarbu patirti, kad sudėtingais ryšiais susaistytame pasaulyje kiekvienas veiksmas gali turėti įvairių pasekmių, kad „Google“ naršyklėje vargiai rasime konkrečios problemos sprendimą(-us), o ir es ...

Rasa Budbergytė. Pramonės revoliucija 4.0 ir Lietuva: vieni žmonės turtės, o kiti skurs?

Ketvirtoji pramonės revoliucija dalį žmonių gali dar labiau praturtinti, o dalį – nublokšti prie skurdo ribos. Lietuvoje, kurioje vis dar vyrauja galimybių nelygybė ir socialinė atskirtis, valdantieji apie tai kol kas tyli, nors būtent valstybės vaidmuo vykstant tokio masto pokyčiams yra svarbiausias. Ekspertai teigia, kad nors dauguma pasaulio šalių dar tik įsibėgėja judėdami ketvirtosios pramonės revoliucijos greitkeliu, mes jau realiai esame ties penktosios pramonės revoliucijos riba, kuri bus grįsta žmogaus ir robotų bendradarbiavimu. Nepaisant to, kuriame etape esame, viena yra aišku – netolimoj ateity automatizavimas, robotizacija ir didieji duomenys bei šių procesų jungtis taps pagrindine pramonės varomąja jėga bei pažangos faktoriumi. Buvusio JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjo Alec Ross teigimu, prieš kelis dešimtmečius vykusios transformac ...