Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Birželio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyko gidų protestai, kuriais buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į stipriai pablogėjusią turizmo sektoriaus darbuotojų padėtį. Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo maksimaliai apribotos galimybės užsieniečiams atvykti į šalį, o ir atvėrus sienas, turistai, baimindamiesi pavojingo užkrato, neskuba vykti į turistines, pažintines keliones. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gido pažymėjimus turi kiek per 4,5 tūkst. asmenų, o aktyviai gidavimu užsiima apie 500–600 žmonių. Norint gauti gido pažymėjimą, reikia išklausyti gidų kursus. Gido profesinė kvalifikacija suteikiama tik aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, išklausiusiems 250 valandų specialų gidų rengimo kursą. Sustabdžius tarptautinius skrydžius, gidai praktiškai neteko darbo. Tai ypač ak ...

Tadas Vinokur. LVŽS ir pažangi politika – misija neįmanoma

Tadas Vinokur. LVŽS ir pažangi politika – misija neįmanoma

“Jeigu vaikšto kaip antis ir kvaksi kaip antis, tai iš tiesų yra antis”. Taigi, jeigu “valstiečių” politika žmonių suvereno, ekonomikos, socialinio teisingumo ir ekologijos klausimais primena politinį oportunizmą, tai ir yra politinis oportunizmas. (t.y. politika, kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių, nepaisant savo principų) Jokios išliekamosios,  pažangios vertės tokia politika neturi. Sąmoningam Lietuvos rinkėjui lieka viena - išsigryninti tam tikros politinės krypties vertybes  ir drąsiai įvardinti tikrąjį pažangios politikos priešininką. O tas priešininkas – Lietuvoje įprastas ideologinis oportunizmas. Jo dėka rinkėjų galvose įsišaknijęs požiūris, kad tarp partijų nėra jokių skirtumų. Šį požiūrį patvirtina naujausios priešrinkiminės apklausos rodančios, kad visos didžiausios Lietuvos partijos praranda žmonių pasitikėjimą. Svarbiausia – kas duoda dau ...

Linas Jonauskas. Kilpinė revoliucija

Linas Jonauskas. Kilpinė revoliucija

Vilniaus miesto savivaldybė dėl padidėjusios taršos ir triukšmo rodiklių, eismo dalyvių saugumo, neigiamos įtakos istorinių pastatų būklei ir geresnės gyvenimo bei laisvalaikio kokybės miesto senamiestyje įvedė kilpinį eismą. „Revoliuciniais“ transporto eismo organizavimo pakeitimus pavadinę savivaldybės vadovai tikisi, kad nauja tvarka senamiesčio teritorijoje sumažins tranzitinį eismą, o senamiestis taps patrauklesnis žmonėms. Miesto savivaldybės inicijuoti pakeitimai jau pirmą dieną virto chaosu ir sukėlė miestiečių pasipiktinimą. Vieni eismo dalyviai piktinosi neaiškia judėjimo tvarka, kiti – pailgėjusiu kelionės laiku ir neaiškiu eismo žymėjimu. Prekių išvežiotojai, aptarnaujantys senamiesčio parduotuves ir kavines skaičiuoja, kad prekių išvežiojimas užims kelis kartus daugiau laiko, didės nuvažiuoto atstumo ilgis, o kartu ir tarša. Norint atlaisvinti mies ...

Violeta Boreikienė. Valstybei pyragai, savivaldai – trupiniai

Violeta Boreikienė. Valstybei pyragai, savivaldai – trupiniai

Niekas turbūt nesiginčytų, kad investicijos Lietuvoje skatina pažangą ir progresą, šalies ekonominį vystymąsi, padeda kovoti su skurdu ir pajamų nelygybe. Tačiau bet kuriai vystomai ekonominei zonai arba pavienėms stambioms investicijoms turi būti tinkamai pasiruošta, kad nei verslas, nei vietos gyventojai, kurių nemaža dalis gyvena šalia pramonės zonų, nejaustų nepatogumų arba tai turėtų įtakos žmonių gyvenimo kokybei. Sparti verslo plėtra, augantis investuotojų skaičius reikalauja žymiai didesnių investicijų į inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą (vandens, nuotekų tinklų, kelių infrastruktūrą ir t. t.), o tam reikalingi papildomi finansiniai resursai. Savivaldybės, kurių teritorijose įsikūrę valstybinės reikšmės objektai (Laisvosios ekonominės zonos), nuolat susiduria su gyventojų nepasitenkinimu dėl šalia vystomų projektų. Gyventojai kartu su Kaun ...

Tadas Prajara. Maistas už aukso kainą

Tadas Prajara. Maistas už aukso kainą

Sumažėjęs COVID-19 užsikrėtimų skaičius, abipusiu Lietuvos ir Lenkijos sutarimu, leido atverti beveik 3 mėnesius uždarytas valstybių tarpusavio sienas. Kaip ir buvo galima tikėtis, jau pačią pirmą dieną į Lenkiją plūstelėjo banga lietuvaičių, važiuojančių apsipirkti pigiau. Skaičiuojama, kad reguliariai į Lenkiją pigiau apsipirkti važiuoja kiek daugiau nei 10 % Lietuvos gyventojų. Lenkijoje mūsų tautiečiai perka maistą, statybines medžiagas, buitinę techniką. Vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleidžia apie 300 milijonų eurų. Akivaizdu, kad dalis Lietuvos ekonomikos skatinimo plane numatytų pinigų paskatins ne Lietuvos, o Lenkijos ekonomiką. Ne paslaptis, kad Lenkijoje daugelis produktų pigesni nei Lietuvoje dėl mažesnio PVM tarifo. Duona, pieno gaminiai, grūdų produktai, mėsa ir sultys apmokestinami vos 5 % PVM tarifu. Daugeliui kitų maisto ...

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę. Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan. Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė. Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija. Jaunų žmo ...

Close