Rita Grigalienė. Asfaltu į pagalbą saviems

Rita Grigalienė. Asfaltu į pagalbą saviems

Kovo mėnesio Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektų, finansuojamų iš 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Tauragės rajono savivaldybės institucijų valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir jo veikimui užtikrinti, sąrašas. Paprastai kalbant, buvo priimtas sprendimas, kurios Tauragės rajono gatvės jau artimiausiu metu bus išasfaltuotos arba sutvarkytos. Naujai asfaltuojamų kelių ir gatvių sąrašus, aptarusios su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, savivaldybės administracijai seniūnijos pateikė dar 2019 metais. Tauragės rajono savivaldybėje gatvių ir kelių asfaltavimas visada sulaukia išskirtinio dėmesio ir aistrų. Su kelių ir gatvių būkle susiduria kone kiekvienas tauragiškis, todėl tikrai svarbu, kad kelionė į darbą ar kitais tiks ...

Eugenijus Sabutis. Įstatymų projektai Seime stringa, o dėl to kalta Vyriausybė. Metas tai keisti

Eugenijus Sabutis. Įstatymų projektai Seime stringa, o dėl to kalta Vyriausybė. Metas tai keisti

Kaip visiškai legaliai ir teisėtai atsikratyti nepalankių ir iš opozicijos teikiamų įstatymų projektų? Atsakymas aiškus – paprašyti dėl jų Vyriausybės išvados. Pradėjus šią procedūrą, tolimesnis teisės aktų projektų svarstymas automatiškai nutrūksta, jie toliau nebepatenka nei į komitetų, nei į plenarinių posėdžių darbotvarkes. Ir tai tęsiasi iki to laiko, kol negaunama Vyriausybės išvada, t. y. įstatymo projekto svarstymas ar priėmimas visiškai „įšaldomas“. Tokia praktika šios kadencijos Seime taikoma, kaip niekada dažnai. Iki šios dienos Vyriausybės išvados paprašyta net dėl 356 įstatyminių pataisų – daugelis jų opozicijos teikti pasiūlymai. Kodėl teigiu, kad tai visiškai teisėta procedūra? Seimo statutas sako, kad dėl esminių įstatymų projektų gali būti prašoma Vyriausybės išvados, o ji savo pastabas turi pateikti per 4 savaites, tačiau nė žodžio neužsimenama ...

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Šylant orams, pasibaigus šildymo sezonui vilniečiams pagaliau pranešta tai, apie ką buvo kalbama jau seniai – kitas šildymo sezonas bus dar brangesnis nei ką tik pasibaigęs, nors ilgai dalinti pažadai, kad Vilnius pagaliau pradės gaminti šilumą kogeneracinėje elektrinėje. Jau 2021 metų spalio mėnesį, dar tik pradėjus kalbėti apie laukiančias rekordines šildymo kainas, energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad 2022 metų pabaigoje darbą pradės kogeneracinė elektrinė. Šių metų balandžio 21 dieną ministras, kiek atsargiau, pakartojo pažadą bent dalinai paleisti biokuro katilą gruodį. Tačiau jau gegužės pradžioje paaiškėjo, kad anksčiausiai katilas, tiesa, bandomuoju režimu, pradės veikti pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Bet šylant orui, o šildymo sezonui - pasibaigus tai nevirto nei skandalu, nei didesniu raibuliu. O veltui, šildymo sezonas sugrįš. ...

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę legali ...

Linas Jonauskas. Slėptuvės turi būti prieinamos visiems, o ne tik valstybės tarnautojams

Linas Jonauskas. Slėptuvės turi būti prieinamos visiems, o ne tik valstybės tarnautojams

Įregistravau Civilinės saugos įstatymo pataisas, kuriomis siūlau naikinti privilegiją, kad slėptuvės yra skirtos tik valstybės tarnautojams. Vadinasi, visi kiti gyventojai, ištikus grėsmei, apie sveikatos, gyvybės apsaugą gali tik pasvajoti. Manau, kad tai prasilenkia su lygiateisiškumo principu. Valstybės tarnautojai ekstremalios, žmonių gyvybei pavojingos situacijos metu neturi būti privilegijuota grupė, kuriai yra skirtos slėptuvės. Dėl nestabilios geopolitinės situacijos Lietuvos kaimynystėje slėptuvės, turinčios apsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu, turi tapti prieinamos visiems, o ne tik išrinktiesiems. Įstatymo projekte siūlau numatyti, kad ekstremaliųjų situacijų metu visi gyventojai nuo jų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių turi būti apsaugomi slėptuvėse. Taip pa ...

Eugenijus Sabutis. Stumdama ligoninių reformą, SAM iškraipo faktus ir klaidina visuomenę

Eugenijus Sabutis. Stumdama ligoninių reformą, SAM iškraipo faktus ir klaidina visuomenę

Į Seimo salę pagaliau atkeliavo nevienareikšmiškų diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusi sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Parlamente reformą pristatęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įtikinėjo, jog pertvarka siekiama geresnės paslaugų kokybės ir didesnio sveikatos paslaugų prieinamumo. Prieštaringų vertinimų šiai reformai ir pagrįstos kritikos dar iki jos pristatymo buvo ne tik viešojoje erdvėje, jos netrūko ir Seimo salėje pristatymo metu. Ir tai natūralu, nes didžiąją reformos pateikimo dalį A. Dulkys skyrė skambiems lozungams apie tai, kokia bus naudinga ligoninių tinklo pertvarka sveikatos apsaugos sistemai ir Lietuvos gyventojams. Ne vienam Seimo nariui susidarė įspūdis, kad sveikatos apsaugos ministras pristatymo metu skaitė gerai paruoštą reklaminį bukletą su sudėliotomis frazėmis ir akcentuotinais dalykais apie reformos nešamą naudą. Išklau ...

Anna Kuznecovienė. Apie raudonąją merę, neturinčią laikmečio nuojautos

Anna Kuznecovienė. Apie raudonąją merę, neturinčią laikmečio nuojautos

Visa ši situacija su sovietiniu obelisku Širvintose iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti juokinga, tačiau šiandieniame tarptautinės politikos kontekste, kai brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, ji, deja, yra absurdiškai tragikomiška ir labai liūdna. Po balandžio 1-osios, kai pasaulis išvydo kraupius Bučos prie Kyjivo žudynių įrodymus, Lietuvoje iškart sujudo visuomenininkai ir politikai, siekdami inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų demontuoti paminklus, šlovinančius sovietinę armiją, kurios įpėdiniai šiandien be skrupulų prievartauja ir žudo taikius Ukrainos gyventojus. Ilgai laukti nereikėjo – balandžio 20-ąją paskelbtas kultūros ministro įsakymas, pagal kurį sovietiniai paminklai kapinėse nuo šiol nebus saugomi kaip paveldas ir gali būti nukelti. Įsakymo įgyvendinimas paliekamas savivaldos institucijoms, kurios taip pat turi užtikrinti deramą ...

Close