Nuomonės Archives

Dovilė Šakalienė. Jurbarko byla: teisingumas ar „teisingumas“?

Teismo nuosprendis Jurbarko smurtautojo byloje kelia daug emocijų. Kodėl daugelis moterų atvirai vadina visą šią bylą spjūviu į veidą? Dviejose vietose lūžęs žandikaulis, sutraiškyta trachėja, išmušti dantys, pasikėsinimas išprievartauti. Po sudėtingo gydymo nukentėjusioji vis dar patiria sunkius panikos priepuolius. Nežinau, ar esate patyrę tą jausmą, kai Jūsų veidas yra kruvina košė, į gerklę pilasi kraujas ir desperatiškai mėginate įkvėpti oro – tačiau tik dūstate ir blaškotės. Po autoavarijos aš tai patyriau ir niekada nepamiršiu. Nors mano sužalojimai buvo lengvesni. Ir netyčiniai. Tuo tarpu čia smurtautojas išvengė laisvės atėmimo, atsipirko bauda, lankys elgesio keitimo kursus. Taip, jaunas, neteistas vaikinas – tačiau jo pirmasis nusikaltimas buvo žiaurus fizinis ir seksualinis smurtas prieš nepilnametę merginą. Smurtas lyties pagrindu, palikęs ne tik fi ...

V. Baranovė, R. Duchnevič, L. Gudžinskas, L. Šedvydis. Rytoj mūsų bus daugiau!

Mes, progresyvūs jaunosios kartos LSDP kandidatai: Vaida Baranovė, Robert Duchnevič, Liutauras Gudžinskas, Laurynas Šedvydis pristatome savo oficialią poziciją DĖL RINKIMŲ REZULTATŲ IR PARTIJOS ATEITIES Šių Seimo rinkimų rezultatai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) signalizuoja, kad atsinaujinimas nėra pasibaigęs, ir jį būtina tęsti. Po 2017 metų LSDP pajudėjo gera kryptimi keliais aspektais. Partija šiuo metu turi gerą rinkiminę programą, kuri pirmiausia yra sąžininga skaitančiojo atžvilgiu. Prie partijos atsinaujinimo prisidėjo daug jaunų žmonių, kurie 2020 metais rinkimuose dalyvavo pirmąjį kartą, ir pritraukė rinkėjų paramą iš grupių, kurios paprastai rinkimuose socialdemokratų neremia. Rinkimų matematika taip pat parodė, jog vienintelis būdas laimėti Lietuvoje yra laimint didmiesčius ir vidutinio dydžio miestus. Esminė žinia yra ta, kad progresyvūs, ...

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šiandien nuvylė ne tik Lenkijos moteris. Prisidengiant neva žmogaus gyvybės apsauga paneigtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei padaryta didžiulė žala moterų teisių apsaugai. Versti moterį nešioti vaisių, mirsiantį dar įsčiose ar netrukus po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, yra kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimas. Deklaracijos apie siekį apsaugoti gyvybes yra atviras melas, nes abortų draudimas duoda priešingą efektą, nei deklaruoja draudimų šalininkai. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Taip pat Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos pana ...

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas – gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Jau neįsivaizduojame daugybės dalykų – bendravimo, informacijos gavimo ir perdavimo, daugelio veiklos, profesinių sričių be skaitmeninių technologijų. Jeigu bandome įsivaizduoti, tai viskas keliskart sulėtėja. Neįtikėtina, kaip technologijos per gana trumpą laiką pakeitė mūsų gyvenimą. Betgi ne visur į gerąją pusę. „Su telefonais“ rankose gimusios ir augančios kartos beraštystė daug kam krenta į akis. Nemoralizuosiu. Tai šiandienos mokslininkų, galbūt edukologų analizių ir išvadų sritis. Kalbėsiu apie ypač jautrią neįgaliųjų socialinę grupę - neregius. Jų gyvenimą technologijos ypač paveikė. Tie, kas naudojasi kompiuteriais, specialiomis programomis, dabar tikrai gauna daug įvairesnės informacijos, taip pat ir galimybių mokytis, bendrauti, užsiimti įvairiomis veiklomis. Bet čia dar labiau išryškėja kaip ir bendrai visuomenėje atsirandanti tendencija – likti pa ...

Vytenis Andriukaitis. Kuo mažiau konservatorių Seime – tuo geriau Lietuvai. Kodėl?

Štai jau ir II rinkimų turas. Šį kartą - tik vienmandatėse. Jau vyksta išankstinis balsavimas. Prieš kurį laiką jau sakiau, kad kuo mažiau laimės konservatorių - tuo geriau bus Lietuvai. Suprantu mane skaitančius: jūs įvairūs, nuo man artimų pažiūromis iki manęs nemėgstančių. O kur dar taip vadinami troliai, ir ypač - pagal užsakymą. Jie man labiausiai patinka, nes gerai atspindi dalies konservatorių rinkėjų galvoseną. Tai sudaro galimybę pakartoti, kodėl šį kartą ypač reikia, kad kuo mažiau būtų išrinkta konservatorių. Kai kas argumentuoja, kad aš iš principo nemėgstu konservatorių, jų net nekenčiu. Anaiptol, jų tarpe turėjau ir turiu gerų pažįstamų, su kuriais įvairiais klausimais sutardavome. Galima būtų neįvardinti I. Degutienės ar V. M. Čigrėjienės, Č. Stankevičiaus ar kitų ankstesnių Seimo narių, su kuriais puikiai sutardavau. Šiandien galėčiau sut ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Šis hamletiškas klausimas dabar kaip niekada tiksliai apibrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinę ir moralinę dilemą: būti ar nebūti koalicijoje su save diskreditavusiomis LVŽS ir Darbo partijomis. Abiejų partijų lyderiams, kuriems idėjinis nuoseklumas ir pagarba politinei kultūrai nėra vertybės, kompaniją galimai palaikys V. Tomaševskio tautinės gvardijos ir „socdarbiečių“ komunistinės kuopelės likučiai. Jie visi kažkodėl pristato save centro kairiaisiais. Puikiai suprantu partijos bičiulio Liutauro Gudžinsko pasibjaurėjimą šiam galimam nepadoriam kokteiliui. Jei tiksliau – koalicijoje su šiais dariniais LSDP patektų tarp kūjo ir priekalo. Tapus tokios koalicijos neįtakingais nariais, sveikas kudašiaus neišneši. Smirdėsi gerą dalį gyvenimo. Vis dėlto turiu pakelti kepurę prieš R. Karbauskį – intrigos meistrą, kurio dėka Darbo partija gavo 1 ...

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...