Linas Jonauskas. Naujas automobilių mokestis: kai logikos nėra, o fantazijos – per kraštus

Linas Jonauskas. Naujas automobilių mokestis: kai logikos nėra, o fantazijos – per kraštus

Valdantieji vėl ant stalo deda naują automobilių „taršos“ mokestį, kuris eilinį kartą prasilenkia su logika ir oro taršos nesumažins. Daugelį Lietuvos vairuotojų piktinęs automobilio registracijos mokestis, panašu, artimiausiu metu nebus panaikintas, kaip buvo planavusi Aplinkos ministerija, norėjusi vietoje jo įvesti kasmetinį automobilio taršos mokestį. Pačių valdančiųjų kritikuotas registracijos mokestis lieka ir dar transformuojamas – Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame numatoma taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Esamas registracijos mokestis yra susietas su CO2 išmetimais. Toks vienkartinis mokestis yra eilinis pasipinigavimas ir realios taršos miestuose nesumažins. Veikiausiai tik įspaus į kampą ir privers tuos, kurie važinėja su senais, taršiais „trantais“, su jais važinėti dar ilgiau ...

Eugenijus Sabutis. Viskas apie Seime priimtą naująjį savivaldos modelį

Eugenijus Sabutis. Viskas apie Seime priimtą naująjį savivaldos modelį

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną beveik vienbalsiai pritarė naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai. Senosios redakcijos įstatymas buvo priimtas dar 1994 m. ir nuo to laiko buvo keistas daugybę kartų. Priežastis naujai įstatymo redakcijai – Konstitucinio Teismo sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų ir mero bei savivaldybės tarybos funkcijų, pareigų, teisių atskyrimo ir išgryninimo. Beveik pusę metų dirbome tam tikslui Seime suburtoje darbo grupėje, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, aktyviai konsultavomės ir derinome pozicijas su Lietuvos savivaldybių asociacija, Vyriausybe, kitomis asociacijomis, teisės specialistais. Ruošdami šį įstatymą ne kartą derinome įvairias pozicijas, politinius požiūrius, teko atsižvelgti į savo ir savivaldybių politikų patirtį, pasiūlymus ir pageidavimus. Reikia pažymėti, kad ruošiant šio įstatymo projektą, svarsta ...

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Povilas Pinelis. Politinė veidmainystė augsiančių šilumos kainų fone

Povilas Pinelis. Politinė veidmainystė augsiančių šilumos kainų fone

Įpusėjus vasarai ir vis labiau artėjant rudeniui, beveik aštuonerius metus ramiai rusiškomis dujomis vilniečius šildžiusi ir per daug sau galvos nesukusi Vilniaus valdžia priėjo liepto galą. Rinkėjams žadėti, bet taip ir neatlikti namų darbai dėl Vilniaus šilumos ūkio pertvarkymo į nuo dujų importo nepriklausomą šildymą biokuru, milžiniška infliacija ir prognozuojamas kosminis dujų kainų augimas ne tik demaskavo jų ilgus metus puoselėtą veidmainystę – tiek dėl būtinybės atsikratyti rusiškos priklausomybės, tiek ir dėl savo žaliųjų prioritetų. Pagaliau ir Vilnių valdantys dešinieji suprato, kad vis artėjantis tamsus ir šaltas periodas grasina realia ekonomine-socialine katastrofa – augančios kainos ne tik toliau milžiniškais tempais degina žmonių pinigų vertę, sūkius mažinanti ekonomika augins nedarbo lygį, o dar energijos ir šilumos kainos, jeigu neįvyktų radikal ...

Eugenijus Sabutis. Artėjantis šildymo sezonas žada rekordines sąskaitas gyventojams, o energetikams dar didesnius pelnus

Eugenijus Sabutis. Artėjantis šildymo sezonas žada rekordines sąskaitas gyventojams, o energetikams dar didesnius pelnus

Šiuo metu jau net neverta abejoti, kad dėl Europą ištikusios energetikos krizės Lietuvos ir vėl lauks itin sunkus šildymo sezonas. Verta prisiminti, kad praėjusi žiema buvo bene brangiausia per dešimtmetį – centralizuotos šilumos kaina gyventojų sąskaitose vidutiniškai didėjo daugiau nei 70 proc. Dar niūresni skaičiai prognozuojami ateinančiai žiemai. Pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, šildymas mūsų valstybėje šį sezoną brangs 20 proc. daugiau lyginat su praėjusiais metais, o šildymo kaina Vilniuje veikiausiai išaugs net trečdaliu ar dar daugiau. Brangsta ne tik centinis šildymas. Natūralu, kad kainų bumas neaplenkė ir elektros bei dujų rinkų. Kiekvieną mėnesį galime stebėti oficialius pranešimus, kad vidutinė elektros kaina dėl įvairiausių priežasčių Lietuvoje pasiekia vis naujas aukštumas, o dėl rinkose besiformuojančių aukštų dujų ir biokuro kainų padė ...

Linas Jonauskas. Kas prisiims atsakomybę už žmonių nuodijimą mazutu?

Linas Jonauskas. Kas prisiims atsakomybę už žmonių nuodijimą mazutu?

Ar gali būti dviveidiškesnė politika nei ta, kai norima taršos mokesčiais apmokestinti net ir tuos gyventojų automobilius, kurie didžiąją laiko dalį stovi garaže, tačiau šildymo sezono metu ruošiami planai vietoje dujų deginti daugiau nei 40 proc. taršesnį mazutą? Laikai keitėsi – dujos Vilniuje liko Kai visi miestai centralizuotame šildyme pereidinėjo nuo brangių dujų prie biokuro, Artūro Zuoko valdymo laikais nesugebėta užtikrinti, kad projektai, leisiantys Vilniui išsivaduoti nuo dujų deginimo, būtų įgyvendinti, o liūdnai pagarsėjusios ilgus metus praeityje Vilniaus šilumos ūkį valdančios bendrovės protegavimas ir negebėjimas kontroliuoti jos veiklos privedė prie to, kad vilniečiai 2011–2016 metais už šilumą permokėjo 31,8 mln. eurų, o įmonė piktnaudžiavo ir nesilaikė savo įsipareigojimų. Būtent ši skandalinga sutartis atitolino Vilniaus išsivadavimą nuo bran ...

Close