Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Savivaldybių vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliesti keturi šiuo metu aktualiausi savivaldai klausimai: savivaldybių teritorijų ribų keitimo poreikis; savivaldos skolinimosi galimybės ir nansinė padėtis; vidaus sandoriai bei švietimo ir sveikatos įstaigų tinklas. Trumpai apžvelgsime šias temas. Pradėkime nuo pirmosios. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios vadinamos „žiedinėmis“, kadangi jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės. Kad „žiedinėms“ savivaldybėms reikalinga pertvarka, kad vertėtų nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, steigti naujas savivaldybes ar iš esmės pertvarkyti savivaldybių teritorijų ribas - per pastarąjį dešimtmetį diskusijų ir siūlymų būta įvairių. Tačiau vykdytos apklausos aiškiai parodė, kad gyventojai nepalaiko idėjos steigti na ...

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Gerovės valstybės idėja bemaž jau metus ant bangos – atėjo metas pradėti plačiau kalbėti ir apie jos turinį. Viena iš gerovės valstybės dalių, kuri verkdama šaukiasi permainų – sveikatos apsauga. Pripažinkime: Lietuvoje laikui bėgant ji tapo vienaip ar kitaip privatizuota, kaip ir švietimas. Sveikatos apsaugos sistema, turinti garantuoti žmonėms sąlygas gyventi sveikai, ilgai ir kokybiškai dabar, priešingai, įtvirtina nelygybę. Šios paslaugos mūsų piliečiams prieinamos ne vienodai. Turtingiausi ir kiti, vadinkime tai elitu, atstovai gauna geresnę sveikatos apsaugą. Tai atsispindi ir skaičiuose. Lietuva 2014 metais turėjo antrą didžiausią procentinį skirtumą Europos Sąjungos (ES) šalyse tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje ar net krizę iki šiol išgyvenančioje Graikijoje, piliečių sveikata ir gyvenimo ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“

Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“

Po Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų prasidėjo naujas mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos etapas, su kuriuo žmonės sieja ir geresnio gyvenimo lūkesčius. Pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke Vilija BLINKEVIČIŪTE. Gerbiama Vilija, Prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė tikslą – sukurti gerovės valstybę ir pateikė pirmuosius siūlymus. Kaip juos vertinate? Tai, ką pasiūlė Prezidentas, tik nedideli žingsniai gerovės valstybės link. Net ir dėl jų įgyvendinimo laukia nuožmi kova. Gerovės valstybė nesukuriama per naktį. Ir savaime tai neįvyksta. Pritariu: reikia sąžiningesnės mokesčių sistemos. Reikia naikinti privilegijas, nesąžiningas lengvatas, progresyviai apmokestinti visas pajamas. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia m ...

J. Sabatauskas: jeigu R. Karbauskis panoro vadovauti Seimui, tai tegu taip ir pasako

J. Sabatauskas: jeigu R. Karbauskis panoro vadovauti Seimui, tai tegu taip ir pasako

Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas sveikina, kad R. Karbauskis išgirdo opozicijos raginimą jam, kaip didžiausios Seimo frakcijos seniūnui, pačiam sukūrusiam tokią situaciją dėl Seimo pirmininko, pagaliau imtis atsakomybės ir ją spręsti. Karbauskio svarstymai – gal bus Seimo pirmininkas, gal vicepirmininkas – labai nekonkretūs. „Gaila, kad tą suvokti R. Karbauskiui prireikė trejų metų. Kita vertus, Karbauskis galėtų būti ryžtingesnis. Kol kas jo svarstymai – gal bus Seimo pirmininkas, gal vicepirmininkas – labai nekonkretūs. Tai rodo, kad R. Karbauskis vis dar nežino, ko nori“, - sako J. Sabatauskas Opozicijos lyderis reikalauja galutinio apsisprendimo ir didžiausios Seime frakcijos lyderio. „Jeigu jau panoro vadovauti Seimui, tegul taip ir pasako. Kol kas ryžto lyderiauti ir vadovauti šalies parlamentui, pasiklausius, ką Karbauskis šneka, nesimato“, - teigi ...

Aloyzas Sakalas. Ar Seimo valdantieji yra tik avinų banda?

Aloyzas Sakalas. Ar Seimo valdantieji yra tik avinų banda?

Tą pamatysime jau šią savaitę, kada bus balsuojama dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku. Ir štai dėl ko. Seimo pirmininkui atsisakius pažeidinėti įstatymus, R. Karbauskis organizuoja Seime nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūrą. Gerai žinoma, jog eiliniams piliečiams viskas leidžiama, ko nedraudžia įstatymas. Tuo tarpu valstybės pareigūnams (ir Seimo nariams) viskas draudžiama, ko nenumato įstatymas, kuriame yra aprašytos jų pareigos. Seimo pirmininko pareigos aprašytos Seimo statuto 29 straipsnyje. Jame teigiama, kad Seimo pirmininkas: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti; [...] 14) vykdo kitus šiame statute numatytus įgaliojimus. Ir nė žodžio, kad Seimo pirmininkas vykdo valdančios daugumos nurodymus. Tuo ...

Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Praėjus daugiau kaip 70 metų po Antrojo pasaulinio karo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose Vidurio Rytų Europos šalyse nesibaigia ginčai dėl kolaboravimo su Vokietijos nacių režimu. Laisvės ir nepriklausomybės metais subrendusi karta nori išsiaiškinti visą tiesą ne tik apie komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir apie vokiečių nacių ir su jais kolaboravusių bei dalyvavusių Holokauste žmonių nusikaltimus. To iš mūsų reikalauja ir elementarus žmogiškumas, ir iki galo neįvertinta istorinė atmintis apie Lietuvoje sunaikintą žydų bendruomenę, gyvenusią mūsų žemėje nuo Vytauto Didžiojo laikų. Žodis kolaboravimas, verčiant pažodžiui iš prancūzų kalbos (pranc. Collaboration) reiškia bandradarbiavimą. Iki Antrojo pasaulinio karo šis žodis reiškė bendradarbiavimą apskritai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo spaudo ...

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Senatvė – tai galimybė realizuoti save iš naujo, išpildyti svajones ir veikti tai, kas daugiausiai teikia džiaugsmo ar kam anksčiau nebuvo laiko. Su šiuo teiginiu sutiktų dauguma senjorų Vakarų valstybėse, o Lietuvoje? Deja, tik maža dalis. Ką daryti, kad sidabrinis mūsų gyvenimo etapas būtų džiaugsmingesnis? Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogui – ne tik dorybė, bet ir svarbus pamatas, laikantis valstybę ir padedantis kurti gerovę jos piliečiams. Pagarbos nusipelnė visi, tačiau senjorai mūsų šalyje yra tie, kuriems jos išties trūksta. Ir visai nepelnytai. Vyresnieji privalo būti gerbiami ne tik dėl per ilgus metus sukauptos patirties ir išminties, bet ir dėl to, jog didžioji jų dalis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo. Turime išlikti dėkingi ir drauge kurti orų gyvenimą. Senatvėje pasitenkinimas gyvenimu yra labiausiai siejamas su pinigai ...

Close