Sveikatos ministras Arūnas Dulkys prieš metus pareiškė, kad atrado raktą, leidžiantį išspręsti bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos problemą – eiles. Iki tol eilių statistika buvo sudaroma pagal pačių gydymo įstaigų pateikiamus duomenis, bet nuo šiol esą bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose. Viską išspręs Švieslentė: esą ji leis priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, identifikuoti problemas, tokias kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų priėmimo laiko išdėstymas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas. Nežinau, kiek kainavo to „rakto“ gamyba, bet stebuklas neįvyko ir problemos neišsisprendė. Prie išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemos prisijungė ir teikia informaciją tik menka dalis įstaigų. Pavyzdžiui, „švieslentėje“ matyti, kad iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų Vilniaus mieste pri ...
Vytenis Andriukaitis. Krizių ir sumaišties Lietuvoje kėlėja I. Šimonytė ir vėl spjovė į Konstituciją
Pagaliau jau tvirtai Ingrida Šimonytė įrodė, kad jos mokėjimas sukelti konstitucines krizes ir sumaištis šalyje – unikalus. Jei kas dar abejojo tokia jos krizių provokavimo kompetencija, kai artėjant NATO viršūnių susitikimui I. Šimonytė panoro atsistatydinti ir paleisti Seimą, tai dabar tvirtai įsitikino, kad tai – jos neginčijama sritis. Ir I. Šimonytė tai moka atlikti idealiai. Praėjęs penktadienis tikrai pranoko daugumos lūkesčius tokiu premjerės sugebėjimu. Krašto apsaugos ministrui atsiunčiama premjerės žinutė apie jam siūlomą atsistatydinimą. Taip pat pasiūloma Arvydui Anušauskui susikeisti vietomis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kaščiūnu. Viskas taip paprasta, kaip „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiuose“. Žinutė ministrui, jokio nutekinimo, alternatyva pasiūlyta, ir… greitai padaryta. To juk užtenka premjerei tvarka ...
Kęstutis Kvaraciejus. Valdžios negalia ar politikus aplenkiantys „žurnalistiniai tyrimai“?
Vienas iš Vakarų demokratijos pranašumų prieš kitas valdymo formas yra valdžių padalijimo principas. Lietuvos valdymo modelis, kurį iškovojome 1990 kovo 11-ąją taip pat parengtas pagal modernų vakarietišką principą. Pirmoji valdžia yra įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas, užtikrina, kad valstybėje būtų nustatyta įstatyminė tvarka arba taisyklės, kurių privalu laikytis. Antroji valdžia yra įstatymų vykdomoji valdžia – Vyriausybė, kuri užtikrina, kad Seimo nustatytos taisyklės būtų įgyvendintos. Trečioji valdžia – Teisminė valdžia, t. y. teismų sistema, užtikrina, kad nebūtų nusižengta nustatytoms taisyklėms, o Konstitucinis Teismas užtikrina, kad Seimo leidžiami įstatymai atitiktų Konstituciją. Visas šis valdžias jungia Prezidentas, kuris savaime neturi didelių galių, tačiau yra svarbi jungiamoji grandis. Visi svarbiausi sprendimai, tame tarpe ir ministrų pasky ...
Eugenijus Sabutis. Būsima kova dėl Lietuvos pašto
Taip, sutinku. Skambus pavadinimas. Tačiau būtent jis greičiausiai ir paskatino Jus šį komentarą įsijungti ir jį paskaityti, o galbūt ir perskaityti, o ne tik palydėti akimis, toliau naršant naujienų tinklapyje. Pats žodis „kova“ gal ir per stiprus, bet jis puikiai atspindi būsimas batalijas ką tik prasidėjusioje Seimo sesijoje. Natūralu, kad prieš būsimus darbus plenarinių posėdžių salėje visos valdžios šakos pateikia savo matymą ir į darbotvarkę siūlo įtraukti aktualiausius įstatymų projektus, atspindinčius šių dienų ekonomines ir socialines realijas. Prezidentas Seimui siūlys svarstyti įstatyminius pakeitimus socialinės, sveikatos, teisėsaugos ir kelių srityse. Vyriausybė pranešė, kad į sesijos darbų programą įrašys 89 teisės aktus. Seimo nariai ir atskiros frakcijos taip pat nelieka nuošalyje – priešpaskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje bus pateikti ar t ...
Vytenis Andriukaitis. Apie kelis Algirdo Saudargo kalbos netikslumus
Kovo 11-osios salėje klausiausi savo kolegos signataro Algirdo Saudargo kalbos. Patiko kalbos akcentai apie tai, jog jau nauja karta atsakinga už valstybę. Labai patiko ir raginimas užsiimti ne pranašystėmis, bet sprendimais. Ir aplamai patiko kalbos konceptualumas. Pritariu ir tam, kad esame priklausomi nuo aplinkybių, visuomenės atsparumo ir vienybės. Ir ypač - nuo vienybės. Tik tos vienybės vardan Algirdas galėjo būti savo kalboje tikslesnis. Juk jis buvo Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grupės narys, dalyvavęs rengiant visus šių penkių tame istoriniame posėdyje priimtų dokumentų projektus. Priminsiu, jog 1990 m. kovo 3 d. į pirmą posėdį susirinko Sąjūdžio deputatų klubo patvirtinta darbo grupė tiems dokumentams parengti: Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Kęstutis Lapinskas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, Egidijus Klumbys, Valdemaras ...
Julius Sabatauskas. Nepasotinamas daugiabučių administratorių alkis
Namų administratorių piktnaudžiavimas – vis labiau ryškėjanti problema, kuri ne tik erzina, tačiau ir reikšmingai kerta per gyventojų biudžetus. Šie administratoriai arba kalbant paprasčiau – įmonės, kurioms patikima namų priežiūra, ne tik piktnaudžiauja nustatydamos paslaugų įkainius, spręsdamos dėl darbų poreikio bei apimties, bet ir laiku bei tinkamai nevykdo tinkamos svarbiausių namo mazgų priežiūros. Toks galimai sąmoningas apsileidimas ne tik nuolat tuština gyventojų kišenes, bet ir gali virsti didžiulėmis avarijomis, už kurių likvidavimą ir įrenginių remontą didžiules sąskaitas turės apmokėti gyventojai. Štai didmiesčiuose, kuriuose yra daugybė nerenovuotų namų, jų gyventojai moka net kelis kartus. Pirmiausia, nerenovuojant namų bei tinkamai neprižiūrint, netobulinant šilumos mazgų ar nediegiant modernesnių sistemų, gyventojai už šildymą gauna gerokai didesn ...
Julius Sabatauskas: paliktas ir pamirštas transporto sektorius
Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, buvo priimtas išmintingas sprendimas agresorių stabdyti ekonominėmis priemonėmis, kurios yra ne tik moralinė, bet ir ekonominė būtinybė, kadangi yra nukreiptas tiesiogiai į agresorės Rusijos ir ją remiančios Baltarusijos ekonominę, o tuo pačiu ir karinę galią. Visgi, svarbu pažymėti, kad valstybė privalo ne tik daryti politinius žingsnius, tačiau ir sukurti tinkamą scenarijų savo vidaus ekonominei raidai. Tenka apgailestauti, kad valstybė žengusi būtiną žingsnį neturėjo ir šiandien neturi tinkamo plano dėl jo poveikio amortizavimo. Panašu, kad valstybė, politikai ir ministerijos netrumpą laiką užmerkę akis prieš net valstybinių įmonių vykdomą sankcionuotų prekių vežimą, apie jokį planą, ką turėtų daryti verslas ir jame dirbantys žmonės, nepagalvojo ir paliko juos iš šios balos kapanotis patiems. Girdėjome daug ambicingų kalbų apie t ...