Nuomonės Archives

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Iš 200 tūkstančių ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Modesta Petrauskaitė: Ką aš pamačiau priimamajame. Kas kaltas dėl betvarkės ligoninėse?

Ne laiku ir ne vietoje. Taip sakoma apie įvairias negandas, kurios mus užklumpa pačiu netinkamiausiu ir netikėčiausiu laiku. Pačios rinkimų kampanijos įkarštyje nepasisekė ir man: nikstelėjau jau anksčiau stipriai traumuotą koją ir atsidūriau ten, kur keliauja visi žmonės, kuriems reikalinga skubi medikų pagalba. Patyrusi skausmingą kojos traumą atsidūriau visą parą veikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, dar kitaip vadinamos Lazdynų ligonine, Skubios pagalbos skyriuje. Linkiu visiems išvengti traumų ir asmeniškai nepatirti laukimo skubios pagalbos priimamajame, tačiau nežinantiems, reikia pasakyti, kad Skubios pagalbos skyriuje suteikiama būtiniausioji medicinos pagalba, be kurios žmogaus gyvybei gresia pavojus arba laiku jos nesuteikus grėsmė gali atsirasti artimiausiu metu. Skubios pagalbos skyriuje pirmiausia įvertinama pacientų būkl ...

Medikus ir gyventojus piktina dar vienas A. Verygos eksperimentas, šįkart – pigiausi vaistai nuo kraujospūdžio

Vaistų nuo hipertenzijos kompensavimo tvarką keičiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi spręsti neegzistuojančią problemą, todėl neatsitiktinai sukėlė pacientų ir medikų nepasitenkinimą. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gintauto Palucko, lig šiol pacientai, jeigu vaistas brangesnis, tiesiog turėjo galimybę sumokėti priemoką ir galėjo rinktis. „Valstiečiai keičia tvarką ir nori, kad kompensuojami būtų tik pigiausi vaistai. Jeigu jie pabrangsta, tada pacientas jau turi mokėti visą kainą. Kitaip tariant, A. Veryga ne pirmą kartą sprendžia problemą būdu, kuris prikuria krūvą kitų. Blogiausia, kad ministras jau nebe pirmą kartą eksperimentuoja pacientų sveikata", – sako G. Paluckas. LSDP Seimo frakcijos narys Julius Sabatauskas teigia, kad nuo rugsėjo vidurio įsigaliojusi tvarka, neleidžianti išrašyti pacientams kai kurių vais ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Lietuva – geografinis Europos centras, kur patogiai ir nesudėtingai galima pakliūti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Į Lietuvą, kurioje gyvena puikūs žmonės, galima atskristi lėktuvais, atvažiuoti traukiniais ar autobusais, atplaukti laivais. Puiki geografinė lokacija ir turizmo rinkodaros priemonės lėmė, kad iki COVID–19 pandemijos pradžios į Lietuvą atvyko rekordinis turistų skaičius, o tendencijos rodė, kad turistų srautai ne tik nemažės, bet, dar daugiau, didės. Akivaizdu, kad Lietuva – konkurencinga turistinė kryptis, turinti didelio neišnaudoto potencialo, kurį privalome atskleisti mūsų kraštą galintiems lankyti turistams. Tačiau kaip ir visas pasaulis, susidūrėme su koronaviruso pandemija, kuri, apribojus keleivių judėjimą, labiausiai paveikė būtent turizmo sektorių. Po sunkaus pavasario sektoriaus laukia dar sunkesnė žiema bei nežinomybė su kokio masto ...

Gintautas Paluckas. Jūs įpykę pagrįstai

Valdantieji, gindami mus nuo koronaviruso, sąmoningai „pamiršo“, kad be šio viruso egzistuoja dar daugybė ligų, nuo kurių žmonės kasdien miršta. Jei paskutiniu metu teko kreiptis į gydytojus, gali būti, kad esate pagrįstai įpykę. Patekti į sveikatos priežiūros įstaigą yra nepaprastai sunku, o kartais – ir neįmanoma. Kodėl taip yra? Atsakymas aiškus: tįstančios pacientų eilės yra suformuotos tyčia ir tai Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų pasekmė. Valdžia, nuo viruso plėtros mėgindama apsaugoti sveikatos įstaigas, pasirinko kelią apskritai jose nepriiminėti žmonių. Tokio sprendimo pasekmės – išaugęs žmonių mirtingumas. Labiausiai kenčia tie, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Infarktai, insultai, trombai... Tokiais ir panašiais atvejais laikas („auksinė valanda“) yra gyvybiškai svarbus. Tuo metu medicinos įstaigų darbas, pagal Sveikatos apsa ...

Orinta Leiputė. Seniūnaičiams – ne mažesnės nei 100 eurų mėnesinės kompensacijos

Šalies savivaldybių teritorijos pagal gyvenamąsias vietoves yra suskirstytos į seniūnaitijas. Tankiai apgyvendintų miestų teritorijoje sudaromoje seniūnaitijoje gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius yra ne didesnis nei 3 tūkst., kitose teritorijose seniūnaitija sudaroma gyventojų skaičiui neviršijant 500. Be abejo, seniūnaičių veikla miestuose ir mažose gyvenvietėse labai skiriasi. Seniūnaitijų teritorijoje gyvenantys žmonės, turintys teisę rinkti vietos savivaldybės tarybą, turi teisę išsirinkti ir savo gyvenamosios teritorijos atstovus – seniūnaičius. Pastarieji renkami keturių metų kadencijai ir visuomeniniais pagrindais atstovauja savo teritorijos gyventojus seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose. Seniūnaičiai, sprendžiant jų seniūnaitijos bendruomenės reikalus, gali da ...