Arkadijus Vinokuras. S. Skvernelis ir LSDP? Nepagrįstos spekuliacijos.

Arkadijus Vinokuras. S. Skvernelis ir LSDP? Nepagrįstos spekuliacijos.

Viešai kalbėdami apie galimybę S. Skverneliui kartu  su socialdemokratais 2020 metais šturmuoti Seimą, kai kurie iš senesniųjų LSDP narių  užsiima saviveikla. Tokia sąjunga suduotų  rimtą smūgį sunkiai, bet nuosekliai morališkai atgimstančiai Lietuvos socialdemokratų partijai. Spekuliuodamas apie galimą S. Skvernelio prisijungimą prie  LSDP politologas K. Girnius  buria iš kavos tirščių. Tačiau jo fantazijos neturi nieko bendro su tikrove. S. Skvernelis - akivaizdus politinis broileris  neišpažįstantis jokios ideologijos. Todėl jokia elementari žmogiškoji ir  politinė etika jo nesaisto.  Neigiamų pavyzdžių su kaupu - lyg iš gausybės rago. K. Girnius neturėtų   remtis  vien tik į politines paraštes save nukomandiravusių  bebrų nuomonėmis.  Tuo atveju  jo akyse šiandieninės LSDP vaizdas įgautų solidesnes  formas. Kitas politologo pastebėjimas  neva LSDP neturi premj ...

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjusi tarptautinė kampanija „16 dienų prieš smurtą“ jau įpusėjo ir tęsis iki gruodžio 10 d. Jos metu daug kalbama apie įvairias priemones, galinčias pasitarnauti smurto prieš moteris panaikinimui. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta labai daug, kad pasikeistų kultūra, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamu visuomenėje. Vienas iš reikšmingiausių teisinių aktų, galinčių pakeisti situaciją ir būti tiesiog vadovėliu norintiems panaikinti smurtą – taip vadinama Stambulo konvencija (pilnas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo). Lietuva yra pasirašiusi šią konvenciją, tačiau dar neratifikavusi, ir jos normos teisinėje sistemoje kol kas tiesiogiai negalioja. Todėl nutariau žvilgterėti į Europos Tarybos puslapį* ir pat ...

Raminta Popovienė. Trys ministerijos – nulis veiklų

Raminta Popovienė. Trys ministerijos – nulis veiklų

Pastaruoju metu pasaulyje autizmas diagnozuojamas didesniam skaičiui vaikų nei diabetas, vėžys ir AIDS kartu sudėjus. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos: kiekvienais metais daugėja „lietaus vaikų“, t. y. tokių, kuriems nustatomi autizmo spektro sutrikimai (ASS). Šio raidos sutrikimo priežasčių niekas nežino, mokslininkų versijos – skirtingos, o skaičiai auga grėsmingai. Kokia yra mūsų valstybės politika šiuo klausimu?  Skaičiai kelia nerimą Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 68, o kai kuriose šalyse net 1 iš 59, t. y. beveik 1,7 proc. visų vaikų, turi autizmo sutrikimą. 2013 m. Lietuvoje 1006-iems 10–17 metų vaikams ir jaunuoliams buvo diagnozuotas autizmas, o 2017 m. – jau 1719-likai. Naujai nustatytų autizmo atvejų Lietuvoje dinamika yra tokia: 2013 m. – 331 atvejis, 2014 m. – 409, 2015 m. –  443, 2016 m. – 515, o 2017 m. – 665 atvejai (Lie ...

Justas Pankauskas. Valstybė neturi finansuoti pelno siekiančių privačių mokyklų

Justas Pankauskas. Valstybė neturi finansuoti pelno siekiančių privačių mokyklų

Švietimo sektoriuje finansinė situacija įtempta, o valstybė dar prisideda mokinio krepšelio lėšomis toms mokykloms, kurios ir taip gauna nemenką pelną. Bendrojo ugdymo mokykloms valstybė skiria 700 mln. eurų., iš jų – privačioms mokykloms finansuoti išleidžiama apie 22 mln. eurų. Valstybinių mokyklų sąskaita remiamas privatus verslas. Privačių mokyklų pelnas praėjusiais metais siekė per 2 mln. eurų. Nenoriu paskatinti priešpriešos tarp valstybinių ir privačių mokyklų, tačiau matau akivaizdžią netiesą, kuomet vieniems valstybė stokoja atlyginimų kėlimui, tuo pačiu prisidėdama prie kitų milijoninio pelno. Nevalstybinių mokyklų steigėjų siekiai yra iš tiesų kilnūs – skatinti konkurenciją, kelti mokymosi kokybę, motyvaciją ir pan. Tačiau pelną gaunančių mokyklų savininkai mojuoja argumentu, jog valstybė bet kokiu atveju turi prisidėti prie vaikų ugdymo, nes Konstituci ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

Matas Skamarakas. Nacionalinė idėja – ant bedugnės krašto

Matas Skamarakas. Nacionalinė idėja – ant bedugnės krašto

Gruodis – kritinis metas Lietuvos švietimo sistemai. Melu virtę valdžios pažadai dėl švietimo finansavimo, neveikianti (anot valdžios, ,,dirba kaip sutepta“) etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, švietimo įstaigų vadovų trūkumas, ikimokyklinukų mokytojų mažesni algų koeficientai ir dar daug kitų problemų pagrįstai kelia klausimą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gebėjimų spręsti švietimo sistemos problemas. Džiaugiuosi savo kolegų, socialdemokratų, pozicija ir iniciatyva palaikyti kitų metų biudžeto projektą. Žinoma, tik su sąlyga, kad mokytojams, dėstytojams, medikams, kultūrininkams ir ugniagesiams raštu duoti įsipareigojimai didinti sričių finansavimą, bus įvykdyti. Trūksta ne tik švietimo įstaigų vadovų, trūksta ir skaidrumo. Visi prisimename pedagogų streikus ir nei vienas nenorime, kad vėl tokia pačia priemone iš valdžios išsireikalautume t ...

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Panevėžio J. Miltinio teatro pjesės „Mūsiškiai“ pastatymo epopėja eilinį kartą patvirtino tiesą, kad bailiai ir padlaižūnai tarsi keliauja laiku - visose santvarkose jie išlieka tokie patys. Šių savybių turėjimas paverčia tokį asmenį šlykščiausiu bet kokios valdžios įrankiu. Jokio skirtumo tarp nacių, komunistų ar demokratijos santvarkų. Visose bailys taps ura patriotu pasiruošusiu įvykdyti bet kokį valdžios arba minios įsakymą. Pavyzdžiui – siekti, kad būtų uždraustas kažkam neįtikęs spektaklis, prieš tai jo net nepažiūrėjus. Kas prisiims atsakomybę už persekiotą teatro meno vadovą Andrių Jevsejevą? Už lenkų dramaturgo Michal Walszek kritiką, neskaičius pjesės arba skaičius, bet nieko nesupratus? Kas atsiprašys be galo talentingų teatro jaunųjų aktorių nepriekaištingai atlikusių savo vaidmenis? Kas teatre prisiims atsakomybę už sutartyje su dramaturgu  numatytą id ...

Close