Liutauras Gudžinskas Archives

Dėl siūlomos moksleivių vertinimo tvarkos kreipiasi į Vyriausybę ir Seimą: tai sujauks vaikų gyvenimą

Dėl Seime svarstomų Švietimo įstatymo pataisų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba kreipiasi į Vyriausybę ir Seimo vadovybę – ragina atlikti išsamų jų poveikio vertinimą. Pasak LSDP pirmininkės pavaduotojo Liutauro Gudžinsko, valdančiųjų konservatorių ir liberalų švietimo reformoje numatyta nauja moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka „sujauks vaikų gyvenimą, didins atskirtį, lems mažųjų mokyklų griūtį“. Apie tai jis kalbėjo LSDP tarybos posėdyje pristatydamas rezoliuciją dėl Švietimo įstatymo pataisų. „Pagal pateiktą siūlymą, iki 40 proc. dešimtokų (būtent tiek jų 2022 m. nepasiekė patenkinamo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) lygio) bus nukreipiami į profesines mokyklas arba jiems bus siūloma kartoti 10 / II gimnazijos klasės kursą. Neatmestina galimybė, kad didelė dalis tokių bręstančių ir dar savęs ieškančių moksleivių apskritai nut ...

Dėl „žiaurios“ moksleivių pasiekimų vertinimo tvarkos – mokytojų ir profsąjungų kritika: „Taip negalima“

Pedagogai ir mokyklų vadovai įspėja: švietimo reformoje numatyta moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka gali ne tik sujaukti vaikų gyvenimą, bet ir lemti mažųjų mokyklų griūtį. Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje mokytojai ragino suteikti dešimtokams „antrą šansą“. „Ministerija siūlo neleisti dešimtokams likti gimnazijoje, jeigu jie neišlaiko pasiekimų patikrinimo. Taip būtų skaudžiai nukertama galimybė užbaigti ugdymą. Nenuostabu, kad ir tėvai, ir vaikai jau reiškia nerimą. Kodėl aštuntokams numatyta galimybė pasitempti, o dešimtokui pasiekimų vertinimas tampa nuosprendžiu?“, – klausia Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė. Seimo Žmogaus teisių komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nario socialdemokrato Tomo Bičiūno vertinimu, ministerija stumdo moksleivius ir mokytojus „kaip baldus“, negalvodama apie ...

Liutauras Gudžinskas. Kainų šokas: kaip keisis politika Lietuvoje?

Šių metų rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje buvo didžiausia per 26-erius metus. Ji siekė 22,5 proc. Iš esmės toks pats infliacijos lygis fiksuotas ir kitose dviejose Baltijos valstybėse – Estijoje ir Latvijoje. Esame šalys rekordininkės Europos Sąjungoje. Padėtis dar sudėtingesnė, jei atsižvelgsime į tai, kad kainų šokas pirmiausia kerta per žemiausias pajamas turinčių žmonių kišenes. Lietuvoje, kaip žinia, pajamų ir turto nelygybė viena didžiausių tarp visų ES valstybių narių. Stanfordo universiteto vizituojantis profesorius Éloi Laurent, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo atveju pirmiausia reikia kalbėti apie energijos ir maisto kainų šuolį, pasiūlo išvestinį rodiklį – socialinio-ekologinio vargo indeksą. Jį apskaičiuoja įvertindamas energijos skurdo ir maisto nesaugumo statistinius duomenis. Jo pateiktoje Europos šalių rikiuotėje Lietuva atsiduria šali ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

M. Gorbačiovas buvo vienas įtakingiausių, jei ne pats įtakingiausias praėjusio amžiaus paskutinio ketvirčio politikas. Tik vargu ar jo sprendimų poveikis jam pačiam buvo lauktas ir nenuvylęs. Jam mirus, pasipylė įvairūs ir prieštaringi nekrologai. Lietuvai aktualius galima išskirti mažiausiai tris. Supaprastinant Lietuvoje jis prisimenamas pirmiausia dėl kruvinųjų sausio 13 d. įvykių. Vakaruose - dėl pastangų taikiai užbaigti Šaltąjį karą. Gimtojoje Rusijoje - dėl Sovietų Sąjungai ir jos didybei pragaištingų reformų. Be abejo, yra ir alternatyvių interpretacijų kiekvienoje iš šalių, bet pastarosios yra dominuojančios. Tokie vertinimai atspindi skirtingus pasakojimus, arba kitaip tariant - naratyvus. Visi jie nuoseklūs, bet kartu ir riboti. Bet būtent jų ir tokia funkcija. Įsiminti ir pabrėžti vienas detales, sumenkinti ir užmiršti kitas. Pilno vaizdo naratyvai ...

Socialdemokratai kritikuoja švietimo ministrę: ji nesusitvarko, mokytojai pikti, o krūvos reformų – tik priedanga

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje. Siūlo sutarti bent dėl vieno bendro tikslo, reformas stabdyti Pasak Socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, valdančiųjų pasiūlytos priemonės švietimo krizei spręsti „yra iliuziškos“ – tai tėra priedanga parodyti, kad „kažkas vyksta“, nesilaikoma ir parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo nuostatų. „Patys švietimo bendruomenės atstovai vis garsiau skelbia, kad tai, ką sugalvojo ministerija, nepadės pritraukti naujų pedagogų į mokyklas. Visa tai neprisidės ir prie siekio, kad švietimas būtų prieinamas visiems žmonėms, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos ir turtinės padėtie ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl mokytojai švilpia švietimo ministrei?

Praėjusį pirmadienį Dubingiuose ministrė J. Šiugždinienė dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos suorganizuotoje diskusijoje, kokių pokyčių galime laukti mokyklose. Ministrę mokytojai pasitiko piktai ir išlydėjo vos skystais plojimais. Iš auditorijos ne kartą skriejo šūksniai – gėda, melagė! Panašaus vaizdo būta ir pernai – analogiškame tos pačios profesinės sąjungos organizuotame J. Šiugždinienės pasikalbėjime su švietimo darbuotojais. Tik šįmet jų įsiūtis buvo dar stipresnis. Rūsčią mokytojų laikyseną galima suprasti. Trumpai tariant, nevykdomi rinkiminiai pažadai. Turbūt daug kas prisimena rezonansinius mokytojų ir jų rėmėjų protestus 2018 metais. Jie pasiekė kulminaciją sulig įsiveržimu į ministeriją ir tuometinės jos vadovės J. Petrauskienės atstatydinimu. Pagrindiniu protestų taikiniu buvo S. Skvernelio vyriausybės įvestas taip ...

Mokytojai: jei valdžia įgyvendins savo planus, mokytojo profesija bus pati nepatraukliausia

Antradienį Seime kalbėję mokytojai neslėpė pasipiktinimo valdžios planais didinti darbo krūvį mokytojams ir supančioti juos naujais biurokratiniais reikalavimais. Ministerijos rengiamame naujame mokytojų karjeros modelyje pedagogai įžvelgia klastą. „Siūlomas modelis visiškai nesprendžia nei ugdymo kokybės, nei mokytojų karjeros, nei finansinio skatinimo problemų. Netgi atvirkščiai – į pagrindines funkcijas įrašyta daug darbų, už kuriuos anksčiau buvo mokama kaip už papildomus. Tik mokytojai galėjo jų ir nesirinkti. Tokia teisė bus atimta. Modelis ne tik galimai pablogins mokytojų finansinę situaciją, bet ir įteisins vergovės elementus“, – įspėja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė. Kolegei antrina istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius. „Mokytojai negalės skirti laiko tiesioginiam darbui su mokiniais. Ar tikrai tiesioginis darbas su ...