„Tūkstantmečio mokyklos“ – tik dideliems ir stipriems? Po pristatymo Seime – kritika dėl nelygybės

„Tūkstantmečio mokyklos“ – tik dideliems ir stipriems? Po pristatymo Seime – kritika dėl nelygybės

Po naujausio „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pristatymo Seimo komitete parlamentarai vėl užvertė ministerijos atstovus klausimais ir įtarimais. Tarp švietimiečių didelį autoritetą turinčios profesorės, socialdemokratų Seimo frakcijos narės Vilijos Targamadzės vertinimu, su kiekvienu pristatymu aiškumo ne daugėja, o mažėja. „Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti ne bet kas. Kaip bus atrenkamos mokyklos, neaišku. Tai didžiausia mįslė: kokie gi bus tie dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai? Deja, ministerijos pranešėja apie tai kalbėjo itin mažai ir neaiškiai. Ypač įtartina, kad iš pristatymo be pėdsakų dingo Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama Lietuvos vyriausybės programoje“, – abejonėmis dalijasi prof. V. Targamadzė. Prof. V. Targamadzė klausė programos rengėjų, ar mokyklų atrankai bus naudojami pažangos rodikliai. „Tuomet kyla klausimas ...

Parlamentarė aiškinsis, kodėl taip lėtai įgyvendinamas specialiųjų poreikių turinčių moksleivių įtraukimas: ministerijos planas – brangus, bet miglotas

Parlamentarė aiškinsis, kodėl taip lėtai įgyvendinamas specialiųjų poreikių turinčių moksleivių įtraukimas: ministerijos planas – brangus, bet miglotas

Socialdemokratų Seimo frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą įtraukiojo ugdymo planą, kuriam įgyvendinti numatyta skirti milijonus eurų. Ji atkreipia dėmesį į šio plano nesuderinamumą su Švietimo įstatymu. „Plano logika ir pagrįstumas kelia abejonių. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad jau 2024-aisiais specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai turėtų turėti galimybę būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose. O ministerijos plane parašyta: 2024 m. pagalbos sulauks 80 proc. tokių vaikų. Be to, ministerija ketina atnaujinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupių nustatymo ir jų skirstymo į lygius tvarką (aprašą). Visiškai neaišku, kuo bus grindžiami visi planuojami sprendimai, nes kai kuriuos plane nurodomus darbus numatoma vykdyti dar neturint minėtojo aprašo“, – sako prof. V. Targamadzė. Pe ...

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Lietuvos sporto situacija nedžiugina. Daugumai sportininkų, jų trenerių, specialistų ir sporto funkcionierių tai – jokia naujiena, bet sprendimų priėmėjams akys, atrodo, atsivėrė tik pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms, kurias minėsime kaip vienas nesėkmingiausių mūsų šalies dalyvavimo istorijoje. Jei manote, kad sporto srityje pas mus jau pasiektas dugnas, labai klystate. Galimybių dar pabloginti padėtį yra daug! Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė viešai pažadėjo jau artimiausiu metu ieškoti galimybių keisti sporto finansavimo tvarką, pasirūpinti infrastruktūra ir stiprinti sporto federacijų veiklą, vien to nebepakaks, net jei šie pažadai būtų ištesėti. Vienas didžiausių iššūkių, kurį būtina kuo greičiau išspręsti – trenerių ruošimas. Jau esu kritiškai pasisakęs apie Sporto įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinta nuostata, kad sporto treneriais gali dir ...

Prof. V. Targamadzė: „Ši pažadukų Vyriausybė pedagogus vedžioja už nosies“

Prof. V. Targamadzė: „Ši pažadukų Vyriausybė pedagogus vedžioja už nosies“

Daugėjant ženklų, kad mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimai nuo kitų metų pradžios nedidės, ketvirtadienį Seime prof. Vilija Targamadzė Vyriausybės valandoje teiravosi premjerės Ingridos Šimonytės, kada atlyginimai didės – ir kodėl nedidės nuo sausio. „Paprašiau tiesiai ir aiškiai atsakyti. Deja, premjerė neatsakė – esą dar svarstoma. Ko tuomet vertas partijų susitarimas dėl švietimo, už kurį taip karštai agitavo premjerė? Yra dar ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuria taip pat įsipareigota didinti atlyginimus. Pažadukų Vyriausybė", – sako parlamentarė, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė. Švietimo ministerija viešai skelbia, esą „būtų logiška" atlyginimus mokytojams didinti ne metų pradžioje, o vėliau. „Pasiūlymas dar beveik metus delsti nekelia švietimiečiams pasitikėjimo dabartinės valdžios ketinimais. Šio sek ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

„Paskutinis šansas Vyriausybei": švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti", tesėti pažadus nedelsiant

„Paskutinis šansas Vyriausybei“: švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti“, tesėti pažadus nedelsiant

Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa. Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus ne nuo kitų metų rugsėjo, o nuo sausio. Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pabrėžė, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Anot K. Juknio, jau dabar akivaizdu, jog „finansavimo švietimui tiesiog nėra". Profsąjungos pirmininkas apgailestavo, kad mini ...

Kada didės pedagogų bei mokslininkų atlygis? (spaudos konferencija su profesinėmis sąjungomis)

Kada didės pedagogų bei mokslininkų atlygis? (spaudos konferencija su profesinėmis sąjungomis)

Pandemijos laikotarpiu (ypač karantino metu) mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai patyrė išlaidų dirbdami nuotoliniu būdu. LR darbo kodekso 50 straipsnio žodžiais, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos". „Tačiau iki šiol tokios kompensacijos mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai nėra sulaukę", – sako Seimo narė socialdemokratė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Drauge su švietimiečių profesinėmis sąjungomis antradienį, rugsėjo 14 d., 9.30 Seime parlamentarė rengia spaudos konferenciją „Mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai: darbo sąlygos ir atlygis". Prof. V. Targamadzė pažymi, kad „Politinių partijų susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)" politinės partijos įsipareigojo siekti, kad iki ...

Close