Prof. V. Targamadzė: „Ši pažadukų Vyriausybė pedagogus vedžioja už nosies“

Prof. V. Targamadzė: „Ši pažadukų Vyriausybė pedagogus vedžioja už nosies“

Daugėjant ženklų, kad mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimai nuo kitų metų pradžios nedidės, ketvirtadienį Seime prof. Vilija Targamadzė Vyriausybės valandoje teiravosi premjerės Ingridos Šimonytės, kada atlyginimai didės – ir kodėl nedidės nuo sausio. „Paprašiau tiesiai ir aiškiai atsakyti. Deja, premjerė neatsakė – esą dar svarstoma. Ko tuomet vertas partijų susitarimas dėl švietimo, už kurį taip karštai agitavo premjerė? Yra dar ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuria taip pat įsipareigota didinti atlyginimus. Pažadukų Vyriausybė", – sako parlamentarė, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė. Švietimo ministerija viešai skelbia, esą „būtų logiška" atlyginimus mokytojams didinti ne metų pradžioje, o vėliau. „Pasiūlymas dar beveik metus delsti nekelia švietimiečiams pasitikėjimo dabartinės valdžios ketinimais. Šio sek ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

„Paskutinis šansas Vyriausybei": švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti", tesėti pažadus nedelsiant

„Paskutinis šansas Vyriausybei“: švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti“, tesėti pažadus nedelsiant

Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa. Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus ne nuo kitų metų rugsėjo, o nuo sausio. Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pabrėžė, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Anot K. Juknio, jau dabar akivaizdu, jog „finansavimo švietimui tiesiog nėra". Profsąjungos pirmininkas apgailestavo, kad mini ...

Kada didės pedagogų bei mokslininkų atlygis? (spaudos konferencija su profesinėmis sąjungomis)

Kada didės pedagogų bei mokslininkų atlygis? (spaudos konferencija su profesinėmis sąjungomis)

Pandemijos laikotarpiu (ypač karantino metu) mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai patyrė išlaidų dirbdami nuotoliniu būdu. LR darbo kodekso 50 straipsnio žodžiais, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos". „Tačiau iki šiol tokios kompensacijos mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai nėra sulaukę", – sako Seimo narė socialdemokratė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Drauge su švietimiečių profesinėmis sąjungomis antradienį, rugsėjo 14 d., 9.30 Seime parlamentarė rengia spaudos konferenciją „Mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai: darbo sąlygos ir atlygis". Prof. V. Targamadzė pažymi, kad „Politinių partijų susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)" politinės partijos įsipareigojo siekti, kad iki ...

Socialdemokratai partijų susitarimą dėl švietimo pasirašys, bet su išlygomis: viena jų – nevalstybinės mokyklos

Socialdemokratai partijų susitarimą dėl švietimo pasirašys, bet su išlygomis: viena jų – nevalstybinės mokyklos

Opozicinė Socialdemokratų partija pasirašys parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų, tačiau su išlygomis, nes dalis partijos siūlymų susitarime neatsispindi. Taip nusprendė partijos valdyba ir frakcijos Seime nariai. Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad norint sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti išsilavinimo, būtina peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų. Taip pat, pasak socialdemokratų, privalu įtvirtinti principą, kad privačios švietimo įstaigos yra nesiekiančios pelno, o vaikų atrankų į mokyklas vykdymas – ribojamas. Šiuos siūlymus socialdemokratai teikia partijų susitarimo priede. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Close