Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę legali ...

Kreipėsi dėl neįgaliųjų: jiems ypač skaudžiai smogė kainos ir pandemija, bet valdžia „nepastebėjo“

Kreipėsi dėl neįgaliųjų: jiems ypač skaudžiai smogė kainos ir pandemija, bet valdžia „nepastebėjo“

Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė kreipėsi į Seimo socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų komitetus ir Neįgaliųjų teisių komisiją, ragindama atkreipti dėmesį į „dramatiškai blogėjančią neįgalių žmonių padėtį“. Pasak parlamentarės, Lietuvoje gyvena apie 230 tūkst. asmenų su negalia. Socialdemokratai dar sausio pabaigoje raštu kreipėsi į Vyriausybę dėl blogėjančios neįgaliųjų padėties – įvardijo, ką reikėtų keisti. „Tačiau nuo sausio mėnesio nematėme, kad Vyriausybė imtųsi spręsti bent dalį jų problemų. Juk žmonėms su negalia skaudžiai smogė pandemija ir kainos. Dėl infliacijos grėsmingai mažėjo jų pajamos, o socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos darėsi vis sunkiau prieinamos – arba visai nebepasiekiamos. 154 tūkst. žmonių su negalia yra darbingo amžiaus. 15 tūkst. – vaikai. 2020 m. trečdalis neįgaliųjų gyven ...

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!” Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas? Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yr ...

Giedrė Purvaneckienė. Kodėl geri norai netampa išbaigtais darbais?

Giedrė Purvaneckienė. Kodėl geri norai netampa išbaigtais darbais?

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje. Praeitais metais suėjo 10 metų nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Įstatymo, kuris padarė revoliuciją kovoje su smurtu. Įstatymas ir dabar tobulinamas, tikėkimės, kad Seimas priims numatomas pataisas. Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti ne apie patį įstatymą, o apie praktinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. Dėl priimto įstatymo susikūrė Specializuotos kompleksinės pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje centrų – SKPC (anksčiau – SPC) – sistema. Šiuose centruose teikiama informavimo, konsultavimo, psichologinė, teisinė bei kita pagalba. 16-oje susivienijusių SKPC 2021 m. pagalba buvo suteikta 10740 asmenų. Iš jų – 8660 – moterys, t. y. 80,6 proc. Dažniausiai (68 proc.) jos nukenčia nuo sutuoktinių ar sugyventinių. Daugumą nukentėjusių į SKPC n ...

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Lietuvoje „vertybinė” užsienio politika apnuogina daugelį problemų. Taip pat – ir problemas, susijusias su žmogaus teisių įgyvendinimu Lietuvos politinėje tikrovėje. Žmogaus teisių dieną, kuri buvo minima gruodžio 10 dieną, kaip niekad svarbu matyti mūsų tikrovę. Taip, visuomenėje gana gilūs nesutarimai įvairiose žmogaus teises liečiančiose srityse. Jei apžvelgsime socialines žmonių teises – teisę į orų atlyginimą, teisę į lygias galimybes darbe, teisę į orią senatvę, teisę jaustis savarankišku ir nediskriminuojamu, jei turi negalią ir t. t. – pamatysime, kaip dar esame toli nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų to laikytis. Jei apžvelgsime kitas žmogaus teises ir laisves, tai pamatysime, kad vyrauja nusiteikimas vienas žmogaus teises iškelti aukščiau už kitas. Ir taip stengtis supriešinti visuomenę. Taip, štai vieni gina „tradicines šeimos vertybes” ...

Socialdemokratai intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo

Socialdemokratai intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo

„Mums visiems linkiu sėkmės „išrišant“ šią problemą, tikiuosi, neužtruksime iki kadencijos pabaigos“, – sakė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas po susitikimo su LGBT+ asmenų mamomis Lina Plieniūte, Rasa Račiene ir Jolanta Vaitiekūniene, kurių iniciatyva Seime vyksta susitikimai su parlamentarais dėl Seime stumdomo Partnerystės įstatymo. LGBT+ bendruomenei atstovaujančios mamos sakė norinčios suprasti, kas lemia tai, kad daugelis Seimo narių pasisako prieš vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimą. Viešnios kalbėjo, kad jų vaikai dėl nepripažįstamų teisių jaučiasi antrarūšiais piliečiais: „Kai ateina metas kurti šeimą, valstybė atsuka nugarą“. Jos priminė Estijos pavyzdį: čia jau įteisinta vienalytė santuoka ir „dangus neužgriuvo“. Susitikimo metu diskutuota apie įvairias situacijas, kai dėl nepripažįstamos partnerystės kenčia vaikai: j ...

Vytenis Andriukaitis. Už Rasą Račienę ir LGBT vaikų mamas

Vytenis Andriukaitis. Už Rasą Račienę ir LGBT vaikų mamas

Mes, vyresnieji, atsimename 1988-1989 metus, kai Lietuvos motinos stojo ginti savo vaikų nuo prievartinio jų šaukimo į sovietinę kariuomenę. Kaip atkakliai jos kovojo už savo sūnų išlaisvinimą, už tai, kad jie galėtų atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Tai skatino tuometę mūsų visuomenę tikėti Lietuvos nepriklausoma ateitimi ir žmogaus teisių įtvirtinimu atgimusioje Lietuvoje. Motina vardan savo nekalto vaiko pasiryžusi iškęsti patyčias, minios brutalias užgaules, smurto protrūkį, ir tai yra istorijos patikrinta drama. Ir Biblija jautriai, su pagarba ir tikėjimu aprašo motinų kančią ir skausmą, kai žūsta nekalti vaikeliai arba ant Kryžiaus nukankinamas niekuo nenusikaltęs Žmogus. Kai prabyla diskriminacijos jau nebegalinti pakelti Motina, – tada didelė visuomenės dalis ima suprasti, kad atėjo Laikas keisti padėtį. Spalio 22 d. Zarasuose vykusioje Stepono Kair ...

Close