Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.   Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

L. Balsys: Girulių miškas – Klaipėdos plaučiai, geležinkelio tiesimo negali lemti vien ekonominiai motyvai

L. Balsys: Girulių miškas – Klaipėdos plaučiai, geležinkelio tiesimo negali lemti vien ekonominiai motyvai

Šiandien Vyriausybė nusprendė, jog rengiant planus dėl Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties iškėlimo vietų tarp alternatyvų svarstyti ne tik Girulių mišką, bet ir Kopūstų kaimą. Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Seime Linas Balsys ragina vertinant alternatyvas neapsiriboti tik ekonominiais motyvais. „Tai, kad Kopūstų kaimas oficialiai įtvirtintas kaip galima alternatyvi vieta geležinkelio stoties perkėlimui – sveikintinas žingsnis. Tikiuosi tai neliks tik formalumas, norint nuraminti bendruomenes prieš rinkimus. Ankstesniuose Vyriausybės dokumentuose jau buvo pateiktas išaiškinimas, kad perkėlus stotį į Kopūstų kaimą, 5 kartus padidėtų lokomotyvo važiavimo atstumas, degalų sąnaudos taip pat išaugtų 5 kartus, vežimo kaštų padidėjimas turėtų neigiamą įtaką Klaipėdos uosto konkurencingumui. Tačiau, kokį neigiamą poveikį miesto aplinkai padarytų 30 hektarų ...

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė, ir toliau svarstydama galimą geležinkelio plėtros projektą iškertant dalį Klaipėdos Girulių miško, veikia prieš žmonių valią. Pasak G. Palucko, Vyriausybė remiasi ekonominiais argumentais, o klaipėdiečių nuomonės nesiklauso. „Yra veikiama prieš žmonių valią. Klaipėdiečiai pasakė, kad tokios geležinkelio plėtros mieste, kuris ir taip kenčia nuo didelės taršos, nenori. O Vyriausybė, užuot svarsčiusi galimas išeitis, kurios nepakenktų miestiečių sveikatai, toliau stumia savo sumanymus“, – sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio teigimu, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros Giruliuose turi būti nedelsiant atmesti. „Kirsti mišką, didinti taršą ir triukšmą Klaipėdos mieste yra nusikaltimas – juk taip yra trumpinami žmo ...

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai už aplinkos teršimą atliekomis taikyti papildomą priemonę – automobilių konfiskavimą. Tokią galimybę Seimo nariai buvo numatę, registruodami administracinio nusižengimo kodekso pataisas. Aplinkos teršimas atliekomis šiandien, kaip niekada aktualus. Ypač tai didelė problema miškininkams, kurie kone kasdien fiksuoja naujas miškuose išverstas atliekų krūvas, kurias tvarkydami nebespėja daryti kasdienių, privalomųjų miško priežiūros darbų. Valstybinių miškų valymas nuo taršos yra prievolė, todėl miškininkai tampa miške šiukšlinančių nevalų įkaitais. Šiukšlių miškuose pastebimai pradėjo daugėti per pastaruosius kelis metus. Aplinkos apsaugos pareigūnams, dėl prasto administravimo, priemonių, kuro trūkumo ir atsainaus aukščiausių ministerijos valdininkų požiūrio, negebant tinkamai atlikti savo pareigų, teršėjai kaip reik ...

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete europarlamentarai svarstė Europos Sąjungos veiksmus, siekiant išsaugoti pasaulio miškus. Jei nesuskubsime apsaugoti pasaulio miškų, tai didelė grėsmė įpilti žibalo į klimato kaitos ugnį, teigia komiteto nuomonės rengėjas socialdemokratas Juozas Olekas. Komiteto priimta nuomonė artimiausiu metu bus svarstoma aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, o artimiausiu metu ir plenarinėje sesijoje. J. Oleko rengtoje nuomonėje teigiama, kad miškų daugiafunkciškumo pripažinimas yra svarbus siekiant tinkamai valdyti pasaulinį miškų paveldą ir ekonominius, socialinius ir aplinkos iššūkius. Nuomonėje teigiama, jog tam reikalingas holistinis nuoseklus požiūris į miškų apsaugą, atkūrimą ir valdymą bei miškų naikinimo problemos sprendimą. Kylant maisto poreikiui negalime beatodairiškai ir nerūpestingai naiki ...

Close