L. Jonauskas: Aplinkos ministerija užsižaidė procesuose, o realių veiksmų – nematyti

L. Jonauskas: Aplinkos ministerija užsižaidė procesuose, o realių veiksmų – nematyti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas, reaguodamas į Valstybės kontrolės atliktą auditą, kuris atskleidė nepakankamą miškų apsaugą, teigia, kad Aplinkos ministerija iššvaistė dvejus metus veltui. L. Jonauskas pastebi, kad nors valdančiųjų programa nebuvo ambicinga, tačiau ir tokios jiems nepavyksta įgyvendinti. „Ši Vyriausybė iškėlė tikslą iki 2030 metų miškingumą padidinti iki 35 proc. (dabar jis siekia –   33,7 proc.). Valstybės kontrolė teigia, kad miškingumą didinant tokiais tempais, jis bus pasiektas geriausiai tik 2047 metais. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija per daug užsižaidė procesuose, o realių, į aplinkosauginės padėties gerinimą orientuotų sprendimų vis dar nesulaukiame. Nacionalinis miškų susitarimas užsitęsė. Dar turės gimti strategija ir sprendiniai. Jei viskas vyks tokiais tempais, o Aplinkos ministerija trypčios vie ...

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. „Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtin ...

Linas Jonauskas. Viešas kreipimasis į aplinkos ministrą: „skylėto“ Nacionalinio miškų susitarimo niekas nepasirašys

Linas Jonauskas. Viešas kreipimasis į aplinkos ministrą: „skylėto“ Nacionalinio miškų susitarimo niekas nepasirašys

Ženklų, kad Nacionalinis miškų susitarimas gali žlugti, buvo jau ne vienas. Prasidėjo kai kurių dalyvių, ilgamečių aplinkosaugininkų pasitraukimai iš susitarimo rengimo grupių. Iš pradžių po vieną, o dabar susitarime stabdo veiklą didžioji dalis narių, kurie atstovauja visuomenės, aplinkosaugos interesus. Nacionalinis miškų susitarimas Lietuvai yra itin svarbus. Būtina perbraižyti miškų viziją, kad ji būtų tokia, kuri leistų išgelbėti saugomą biologinę įvairovę ir padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais. Jei aplinkosaugos ir visuomenės interesas bus eliminuotas, apie kokį susitarimą galime kalbėti? Šiandien būtina perkrauti santykius ir suburti visus žmones, kurie buvo nusiteikę savo žiniomis prisidėti kuriant Nacionalinį miškų susitarimą, tęsti darbo. Susitarimas yra lygiaverčių partnerių dialogas, o ne vienkryptis monologas. Tenka apgailestauti, kad su ...

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad aplinkosauginė Vyriausybės programos dalis panašėja labiau į privalomų europinių reikalavimų perrašymą, nei į ambicingą planą, o naujajai Vyriausybei siūlo imtis Nacionalinės miškų strategijos. Pasak socialdemokrato, pačioje programos pradžioje iškeliamas abejotinas tikslas, kad „mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti. „Vargu, ar tikrai norime likti esamoje situacijoje, kai Lietuvą nuolat krečia ekologinės katastrofos, vandens ir oro tarša didėja, kyla grėsmė saugomoms teritorijoms ir rūšims, pereikvoti žuvų ištekliai. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti“, – pažymi L ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.   Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

Close