Arkadijus Vinokuras. Ką LSDP gali duoti Lietuvai?

Arkadijus Vinokuras. Ką LSDP gali duoti Lietuvai?

Visuomenė laukia tikrų reformų darbo kodekso, socialinio (nedarbo) draudimo, mokesčių, sveikatos, pensijų srityse. Ir – saugių darbo vietų regionuose. Išsprendus šias problemas remiantis solidarumo ir skaidrumo pagrindu, galima suvaldyti skurdą ir stiprinti vidurinį visuomenės sluoksnį. Visa tai gali visuomenei duoti atsikūrusi ir socialdemokratinį turinį susigrąžinti siekianti Lietuvos socialdemokratų partija. Tarpusavyje besipešantys broliai dvyniai – karbauskininkų „centro kairiųjų“ koalicija ir TS-LKD – šito padaryti nesugeba. Kodėl? Kaip teisingai, tiesiai ir be užuolankų pareiškė LVŽS partijos pirmininkas R. Karbauskis: „Mes nesame kairieji“. Štai kodėl. Pensijų reforma, kurios tikslas ne pagerinti finansinę pensininkų padėtį, bet dar labiau praturtinti pensijų fondų savininkus, tai akivaizdus dešiniųjų politikos išpažinimo pavyzdys. Todėl nekeista, kad Seimo ...

Raminta Popovienė. Šimtmečio Dainų šventė: bilietas 80 eurų, o pietūs dalyviams – plastiko dėžutėje

Raminta Popovienė. Šimtmečio Dainų šventė: bilietas 80 eurų, o pietūs dalyviams – plastiko dėžutėje

Šiemetinė Dainų šventė „Vardan tos...“ – ypatinga. Ji turėtų tapti valstybės šimtmečio vainikavimu. Nenuostabu, kad ir susidomėjimo, ir aistrų dėl šventės šiemet kur kas daugiau. Daugiausiai kibirkščių įžiebė kainos už bilietus. Tie paskelbti – iki 80 eurų – šokiravo norinčius savo akimis pamatyti ir išgirsti senas tradicijas turintį, ir netgi į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą renginį. Bilietų kainos prilygsta pasaulinių roko žvaigždžių koncertams. Organizatorių manymu, 60 eurų už bilietą į Ansamblių vakarą Nacionalinėje filharmonijoje yra visiškai normalu, 60 ar 80 eurų į Šokių dieną „Vienybė težydi“ nebe salėje, o Lietuvos futbolo federacijos stadione – taip pat ne problema.  Juo labiau, pabrėžia Šimtmečio Dainų šventės rengėjų komanda, kad bus galima ir stovėti – nemokamai. Žydint vienybei tarp tų žiūrovų, kurie gali sau leisti tik už dyką pastovėti. Ar tikrai v ...

Rasa Budbergytė. Šeimų pajamos didėja ir moterų dėka

Rasa Budbergytė. Šeimų pajamos didėja ir moterų dėka

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama.  Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema. Jau neužtenka tik suprasti, kad moteris dažnai slegia dvigubo užimtumo našta. Valstybė privalo įgyvendinti įstatymus ir imtis kitų priemonių, kad mūsų moterys galėtų dirbti gerai apmokamą darbą, daryti karjerą, užsidirbti pensijai, o ne būtų priverstos imtis atsakomybės už vaikų ir senelių priežiūrą, o pačios skursti, ypač senatvėje. Lietuvoje 25-34 metų amžiaus moterų darbo užmokestis yra 13,1 proc. mažesnis negu vyrų, o 35–44 ...

Dovilė Šakalienė. 3 klausimai ir 3 mitai apie naująjį vaiko teisių įstatymą

Dovilė Šakalienė. 3 klausimai ir 3 mitai apie naująjį vaiko teisių įstatymą

Per pusantrų metų Seime gavau apie 2000 pagalbos prašymų, pabendravau daugiau nei su 500 rinkėjų – ir vienas dažniausių žmonėms rūpimų klausimų yra smurtas prieš vaikus. Nuo prašymų padėti apsaugoti kenčiantį vaiką iki išgąsčio dėl galimo vaikų atėmimo, iki kurioziškų situacijų su vaikų auklėjimu. Kai prieš porą dienų eilinį kartą faktiškai atlikau Tėvų linijos konsultantės vaidmenį, supratau, kad, matyt, reikia surašyti apie ką YRA ir apie ką NĖRA naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Matuko reforma. (Beje, žiniai – nuo 2017 gruodžio mėn. veikia nemokama Tėvų linija 8 800 900 12, kur nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 17 iki 21 val., profesionalūs psichologai-psichoterapeutai konsultuoja vaikų auklėjimo klausimais. Ir jie tai daro tikrai geriau nei aš. Ką aš galiu padaryti – ir darau – tai dirbu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad ji ...

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų? Su ženklu plius Prie teigiamų pensijų reformos (kuri iš esmės yra jau pradėta) dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Ir tai gera žinia ne tiek šiai įstaigai, bet visiems, besinaudojantiems valstybine socialinio draudimo sistema. Kitas svarbus žingsnis – siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia didinti ...

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neapmoka ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir  grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė  Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius  iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso,  strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 prie ...

Close