Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Kada baigsis rinkliavos valstybinėse mokyklose? Ir apskritai, ar tai įmanoma? Be krūvos kanceliarinių reikmenų, savo atžalą teks aprūpinti ir apranga, apavu, duoti ,,pinigėlių” į ,,klasės fondą”, kasdien skirti dienpinigių mokinuko pietums ir ,,pagalvoti, ką būtų galima padovanoti klasės auklėtojai Mokytojo dienos ar žiemos švenčių proga”. Manote, juokauju? Viena pažįstama pasidalino istorija: dar prieš rugsėjo 1-ąją tėvai iš mokyklos gavo laiškus su sąrašais, ko ir kiek reikia nupirkti mokiniui. Turiu pasakyti, kad likau apstulbęs - vadovėliai, ir tie, perkami. Argi ne mokyklos visuomet aprūpindavo, kad ir apdriskusiais vadovėliais? Toliau - pratybų sąsiuviniai. Nors, ekspertai senokai sutaria, jog pratybų sąsiuviniai nėra reikalingiausi mokymosi atributai, mokyklos vistiek noriai naudoja šias priemones. Pratybų sąsiuvinių visoms pamokoms kaina - 64 eurai. Vien už ...

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai Lietuvai reikia prezidento?

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai Lietuvai reikia prezidento?

Lietuva nori turėti prezidentą (-ę). Didelė jos dalis išrinktą prezidentą gerbia ir myli. Į jo rinkimus tauta renkasi mieliau ir gausiau nei į Seimo ar savivaldos rinkimus. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją, kurioje numatė prezidento institutą. Tiesa, ne su tokiomis galiomis, kokių siekė Aukščiausios Tarybos dešinieji, bet su gerokai nuosaikesnėmis, kurioms pritarė dauguma deputatų ir didžioji dauguma Lietuvos tautos referendumo keliu. Prezidento (-ės) reitingai per ketvirtį amžiaus prezidento institucijos gyvavimą visada buvo dideli. Ar tai buvo pirmasis prezidentas Algirdas Brazauskas, ar jį pakeitęs Valdas Adamkus, trumpai, vos keturiolika mėnesių, prezidentavęs Rolandas Paksas, ar dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nes prezidentai nebuvo ir nėra tie žmonės, kurie lemia valstybės socialinę ir ekonominę raidą. Ne prez ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdo Lietuva: grėsmė nacionaliniam saugumui – išgyventi už 10 eurų per dieną

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdo Lietuva: grėsmė nacionaliniam saugumui – išgyventi už 10 eurų per dieną

Auganti socialinė nelygybė, skurdas yra milžiniška grėsmė nacionaliniam saugumui, tiksinti bomba po valstybės pamatais. Kol žymūs Lietuvos ekonomistai, politikai ir bankininkai ginčijasi, kaip šalyje matuoti skurdą (reakcija į faktą, kad pernai skurdas Lietuvoje didėjo), siūlau užeiti pas vienišą pensininką ir jo paklausti tiesiai: kaip tu išgyveni, žmogau? Kaip gyveni, žmogau, už penkis ar 10 eurų? Ir čia toks servisas, kad tikrai patiks. Viskas įskaičiuota: pusryčiai, pietūs, vakarienė, šiltas vanduo ir šiluma, vaistai ir gydymasis, batai, rūbai ir koncertai. Rojus. Ir tik už kelis eurus per dieną. Ir važiuoti niekur nereikia. Viskas čia, Lietuvoje. Taip gyvena pusė šalies pensininkų. „Sodros“ duomenimis, apie 300 tūkstančių senjorų gauna 300 eurų neviršijančias ar vos keliais eurais didesnes pensijas. Ir čia kalba ne tik apie senjorus, bet apie vis ...

Julius Naščenkovas. O šįkart konservatoriai – teisūs.

Julius Naščenkovas. O šįkart konservatoriai – teisūs.

Konservatoriai šoka ritualinį šokį: Lietuva pavojuje, todėl reikia dar daugiau investuoti į šalies gynybą. Ir šįkart jie yra teisūs: Lietuva iš tikrųjų yra grėsmių akivaizdoje – išorinių ir vidinių. Nėra pasiteisinimo, kodėl turėtume į savo likimą ir ilgalaikę krašto perspektyvą žiūrėti pro pirštus – skirkime laiko grėsmėms ir galimam jų neutralizavimui aptarti. Taip jau sutapo, kad konservatoriai akcentuoja išorės grėsmę – Rusiją. Ir niekas negali sakyti, kad visai be pagrindo: Rusijos užsienio politika yra labai aktyvi ir agresyvi. Mūsų kaimynė nepraleidžia progų pasinaudoti kitų šalių silpnybėmis ar jų problemomis savo naudai. Mano asmenine nuomone ir mano žiniomis, Kremlius nevengia būti tokių problemiškų situacijų katalizatorius. Jeigu norite Kremlių, kaip rizikos faktorių, įvertinti objektyviai, teks perprasti jo veiksmų motyvus, jo tikslą. Turiu rimtų a ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisiosios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos ko ...

Close