Lukas Vaigauskas. „Profesionalai“ 2.0

Lukas Vaigauskas. „Profesionalai“ 2.0

Pirmoji „profesionalų“ vyriausybė, dirbusi 2016-2020 metais, pasižymėjo „bebravimu“, draudimais ir padidintų išmokų laikymu politinės kairės simboliu. Po to sekė ne tik „profesionalus“ ministrų kabinetas, bet „profesionali“ valdančioji dauguma apskritai, išsiskirianti karštakošiškumu, nemokėjimu skaičiuoti ir negebėjimu dėlioti prioritetų. Jeigu praėjusios kadencijos metu reikėjo stovėti demokratijos sargyboje, kaip buvo įprasta sakyti tuo metu, tai šiomis dienomis reikia stovėti valstybės sargyboje, nes susiduriame su puolimu ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, kuomet tam tikrų politinių veikėjų asmeninės ambicijos ar savybės grasina didesne žala nei bet koks išorės priešas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, prisiminkime didžiąsias batalijas dėl to, kas vyks į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus - prezidentas ar premjerė? Nors intensyviausi mūšiai vyko pi ...

Dovilė Šakalienė. Ar Lietuva raunasi ant Kinijos, arba kaip forma supainiojama su turiniu

Dovilė Šakalienė. Ar Lietuva raunasi ant Kinijos, arba kaip forma supainiojama su turiniu

Pastarosiomis savaitėmis stiprėjo naratyvas, kad Lietuva provokuoja Kinijos Liaudies respubliką, sąmoningai mėgina įsivelti į konfliktą, kuris mums labai brangiai kainuos. Kiti net apgailestauja, kaip štai akyse griaunami per šitiek metų pastatyti puikūs santykiai su Kinija, vardija milijardinę rinką ir perspektyvų galimybę. Tai imkim ir pažvelkim į duomenis. Skirtingai nuo mūsų subjektyvių nuostatų – skaičiai yra skaičiai. Taigi – per dešimtmečius pastatyti puikūs santykiai, sukurtas ir stiprinamas abipusis bendradarbiavimas su 1,3 milijardo rinka, taip? Tai kodėl tuomet eksporto/importo saldo yra neigiamas – Lietuva eksportuoja 4 kartus mažiau nei importuoja, t.y. į kinų rinką išvežame prekių už mažiau nei 300 mln. eur, tai sudaro mažiau nei 1 proc. mūsų eksporto. Prisimenat – milijardinė rinka, ar ne? Tai ko gi jie iš Lietuvos po dešimtmečių draugystės statym ...

Svetlana Grigorian. Nepaprastoji padėtis Palangoje

Svetlana Grigorian. Nepaprastoji padėtis Palangoje

Kai kurie konservatorių į Vyriausybę deleguoti ministrai gavę valdžios taip užrietė nosį, kad priiminėdami sprendimus, liečiančius jų pačių vadovaujamas savivaldybes, net nebesivargina tartis su savo merais. Pastarųjų dienų aktualijos rodo, kad gebėjimą tartis ir tarpusavyje derinti sprendimus yra praradusi (o galbūt niekada ir neturėjo) nemėgstamiausių ministrų trejetuke atsidūrusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė paskelbė apie Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“ atsisakymą. Toks sprendimas grindžiamas nebūdingomis ministerijai funkcijomis, neūkiškumu valdant sanatoriją ir ankstesnės valdžios politinės valios trūkumu. Įgyvendinus tokį ministrės sprendimą, vos keli šimtai metrų nuo jūros esanti sanatorija „Pušynas“ atitektų Turto bankui, o vėliau neabejotinai būtų privatizuojama. Toks vienašali ...

Tomas Martinaitis, Robert Duchnevič. Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?

Tomas Martinaitis, Robert Duchnevič. Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?

2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos socialdemokratų partijos vidaus reikalų komiteto iniciatyva įvyko diskusija-konferencija ,,Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?‘‘, kurioje savivaldai aktualiais klausimais diskutavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Seimo nariai, žinomi politologai ir savivaldą tyrinėjantys mokslininkai. Būtinybė spręsti tiesiogiai išrinktų merų, jiems suteikiamų galių ir atsakomybių klausimą atsirado po to kai šių metų balandžio 19 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad savivaldybių merų rinkimų ir įgaliojimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu estafetė buvo perduota Seimui, kuris birželio 22 d. pirmuoju balsavimu pritarė Seimo pirmininkės pasiūlytai Konstitucijos pataisai, siekiančiai išspręsti minėtą problemą, Konstitucijoje įtvirtinant, kad merai Lietuvoje turi būti ...

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Šiemet Tarptautinę žmonių su negalia dieną pasitikome su viltinga proga negalią turintiems žmonėms. Netrukus, gruodžio 13-ąją, minėsime 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Lietuva yra šią konvenciją ratifikavusi ir pasižadėjusi vykdyti. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti žmonių su negalia teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant jų orumą ir užtikrinti jiems lygias teises. Tai reikalauja atitinkamų politinių sprendimų ir veiksmų, kuriant ir užtikrinant asmenų su negalia teisių realizavimo ir apsaugos mechanizmus. Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Konvencijos nuostatas? Reikia pripažinti, kad kai kuriuos žingsnius, įgyvendinant ...

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Lietuvos užsienio politika tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Tai yra puiku ta prasme, kad galime pasitikrinti argumentus, pagrindžiančius nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, vykdytą pastaruosius 20 metų, jos sėkmes ir nesėkmes, sukalibruoti ją naujiems laikams. Visgi, vienas dalykas mūsų diskusijose tiesiog rėžia akį: visada kalbama taip, lyg kitos šalys tebūtų pasyvūs veikėjai ar net dekoracijos mūsų užsienio politikos žaidime. Tai savotiškas mūsų didžiosios kunigaikštystės palikimas, išsiveržiantis keistu apverstu būdu, bet vis dar teigiantis mūsų ypatingumą. Skaitant diskusijas susidaro įspūdis, kad kitos šalys neturi savo interesų ir elgiasi tik taip, kaip jas išprovokuoja Lietuva. Lietuvos santykiai su bet kokia šalimi visada paaiškinami tik Lietuvos veiksmais: Lietuva susipyko, Lietuva susidraugavo, Lietuva nesuderino, Lietuva išsišoko. Daugybėje koment ...

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Kas sieja žemiau išvardintas tendencijas? Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad planuoja aktyvinti kovą su nedarbu. Rengiami pokyčiai, kurie numato, jog darbo ieškantys žmonės turėtų šešis mėnesius norimam darbui susirasti. Nuo septinto mėnesio tokie asmenys turės priimti tokį darbo pasiūlymą, kurį jiems pateiks Užimtumo tarnybą. Pasiūlymo nepriėmus, ieškantieji darbo bus sankcionuojami. Įvesta prievolė už testus susimokėti tiems, kurie nenori skiepytis ir vakcinuotis atsisakančių žmonių „nurašymas“ kaip tamsios liaudies dalies. Seimo Sveikatos reikalų komitetas suformulavo pasiūlymą įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Komentuodamas tokią iniciatyvą komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad toks siūlymas nereiškia prievartos, o „atidirbimas“ už studijas ...

Close