Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Reforma – galima sakyti, mėgstamiausias ir dažniausiai kartojamas Lietuvos politikų žodis. Pas mus jis kažkoks mistinis ir stebuklingas, ypatingas, nes naudojamas kaip pateisinimas politinei egzistencijai. Atrodo, jeigu atėjei į valdžią – trūks plyš turi įgyvendinti kokią nors reformą, nekeliant sau tokių nereikšmingų klausimų, kaip antai, ar tokia reforma išties yra reikalinga, ar ji – kokybiška, ar geriausias pasirinkimas iš visų galimų. Iš tiesų, po šiuo žodžiu „reforma“ gali slėptis tiek daug, bet su dideliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad Lietuvoje visada slepiasi niekingai mažai arba stipriai nelogiški dalykai. Reformos, reformos ir dar kartą reformos. Sveikatos apsaugos sistemos reforma, mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma, švietimo sistemos reforma – metai iš metų vien tik reformos, bet kaip velkamės Europos Sąjungos uodegoje, taip velkamės. ...

Rimantas Vaitkus. Mokytojas – prestižinė profesija?  Baikit, nemanau

Rimantas Vaitkus. Mokytojas – prestižinė profesija? Baikit, nemanau

Paskaičius, ką Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad mokytojo profesija po kelerių metų taptu prestižine, norisi  tik  numoti ranka.  Vėl kalbama lozungais ir užkeikimais, o siūlomos jau girdėtos priemonės, dėl kurių buvo sutarta prieš  kelerius metus. Galima tik pagirti ministeriją, kuri pagaliau pripažino, kad mokytojai uždirba tikrai nedaug. „Būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai“ – teigia ministrė. Su šiuo lozungu galima sutikti. Ir čia pat manoma, kad tai padės padaryti naujai kuriami pedagogų rengimo centrai.  Tačiau tokie naujai parengti mokytojai (tai nutiks po 4 metų) geriausiu atveju per metus pakeis tik 1-2 proc. į pensiją išėjusių jų kolegų. O kaip „aukščiausio lygio profesionalais“ per kelerius metus taps likusieji 99 proc.? Ta stebuklinga lazdele ministerija linkusi laikyti galimybe keliems šimtams dirbančiųjų mokytojų ...

Robert Duchnevič. Konservatoriams tai nepatiks

Robert Duchnevič. Konservatoriams tai nepatiks

Socialdemokratai užregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris iš karto sulaukė ypatingo dešiniųjų dėmesio. Valentinas Stundys, Audronis Ažubalis, Vytautas Sinica ir kiti veikėjai tradiciškai puolė kritikuoti siūlomas tautinių mažumų kalbos vartojimo nuostatas. Projektas numato galimybę seniūnijose, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenviečių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir kitų topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti tos tautinės mažumos kalba. Papildomi užrašai taip pat galimi seniūnijose, kuriose gyvenanti tautinė mažuma sudaro mažiau nei 1/3. Tačiau tam turi pritarti seniūnijos gyventojų apklausoje sudalyvavusių gyventojų dauguma. Šios nuostatos nėra imperatyvios, nes dėl tokių užrašų vartojimo galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Taip p ...

Vilija Blinkevičiūtė. Tarptautinių šeimų bylose – vis stipresnis vaikų balsas

Vilija Blinkevičiūtė. Tarptautinių šeimų bylose – vis stipresnis vaikų balsas

Tėvas, Italijos pilietis, gyveno su šeima Lietuvoje, bet vieną dieną išsivežė sūnų į savo tėvynę, vaiko motinai nežinant. Arba atvirkščiai. Mama, Lietuvos Respublikos pilietė, išsivežė savo vaiką iš Italijos, vaiko tėvui nežinant, jam nesutinkant. Tarptautinėje teisėje tokie įvykiai turi savo grėsmingai skambantį terminą – vaikų pagrobimai, o savavališkai į užsienį vaikus išsivežę tėvai oficialiai vadinami pagrobėjais. Ir šiandien Lietuvoje, dažnai – ir viešoje erdvėje, vyksta skirtingą pilietybę turinčių tėvų dramos dėl vaikų, dėl jų priežiūros ir galimybės su jais matytis. Skyrybų su užsienio piliečiais ir vaikų dalybų istorijos – skaudžios, kartais lydimos psichologinio ir fizinio smurto. Pasekmės – ne tik ašaros, nežinia dėl vaiko ateities, bet ir gana ilgai trunkančios, brangios tarptautinės bylos. Pagaliau, sunkiai išmatuojamos vaikų patirtos traumos. ...

Darius Razmislevičius. Socialdemokratija – populiariausia politinė kryptis. Misija įmanoma?

Kaip manote, ar daug Lietuvos piliečių žino, kas išties yra socialdemokratija ir socialdemokratų partija? Štai, pavyzdžiui, partija skaičiuoja jau 120 gyvavimo metus, o pati idėja remiasi trimis pamatinėmis vertybėmis: laisvės, lygybės ir solidarumo. Lygybė, beje, yra didžiausia siekiamybė darbo santykiuose, ji labai svarbi, kai kalbame apie lytiškumą. Socialinės apklausos aiškiai parodo, kad mūsų, socialdemokratų, elektoratas – vyresni, pusę amžiaus perkopę žmonės. Žinoma, tai didelė vertybė, nes šie žmonės už partiją balsuoja metai iš metų, yra jai lojalūs ir tiki jos ateitimi. Klausimas – kiek iš balsuojančiųjų tikrai žino socialdemokartijos ideologiją ir gali ją paaiškinti savo palikuonims? Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje susiformavusi fenomenali situacija, kai vaikai balsuoja taip, kaip balsuoja tėvai, o tėvai – taip, kaip seneliai, nes tiki, kad jei elgsis vyre ...

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra reikšmingai prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokiama, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji. Tačiau vargu, ar pagerinsime mūsų šalies valdymą ir demokratiją, jei deramai neįvertinsime šios esminės modernių laikų Lietuvos istorijos pamokos. Tam, kad tinkamai suvoktume kairiųjų indėlį į šalies nepriklausomybę, būtina atsižvelgti į tai, kad XIX a. pabaigoje pradėjęs formuotis kairiųjų judėjimas Lietuvoje buvo nevienalytis. Nors daugumą kairiųjų vienijo socialinio teisingumo, pažangios visuomenės, demokratiškai sutvarkytos respublikos tikslai, būta ir išimčių. Rimčiausia takoskyra tarp kairiųjų išsivystė, reaguojant į revoliucines permainas Rusijoje. Vienoje pusėje atsidūrė už Lietuvos valstybingumą pasisakantys socialdemokratai ir kitos nepriklausomybę palaikančios kairiosios ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Sausio mėnesį atšvenčiau antrą savo gimimo dieną. Prieš metus vienoje Vilniaus operacinėje tiesiog ėmė ir pratęsė gyvenimą. Čia ne padėkų ir linkėjimų koncertas, jokių pavardžių nebus, jų ir nereikia, nes kiekvienas gydytojas mintinai moka visas savo klaidas ir sėkmes. Prieš daug metų viena garbi medikė pasakė tokią frazę: „Mokytojų, teisininkų, žurnalistų klaidos vaikšto žeme, o gydytojų klaidos – guli po žeme“. Kiek suabsoliutinta, bet šiaip jau tiesa. Pamąstykime mintyse apie gydytoją. Pašaukimas. Net košmare nesapnuotas mokslas nei fizikui, nei aktoriui, nei IT studentui ar bet kam kitam. Atsakomybė. Ir tokia, kad aš pati tai nusišaučiau po savaitės. Gebėjimas per sekundės dalį sukaupti visą save, kažkokiu būdu matyti visą situaciją ir ją akimirksniu įvertinti. Nuolatinis, kasdieninis savo įgūdžių tobulinimas, šlifavimas. Mokymasis net ir tu ...

Close