Socialinė politika Archives

Algirdas Sysas. Gražiais pažadais ir kelias į pragarą grįstas, arba dar kartą apie II pensijų pakopą

Nuo tada, kai 2004 metais Lietuvoje buvo įvesta II pensijų pakopa, dirba jau šeštoji vyriausybė. Ir ši, šeštoji, maitina šalies piliečius pažadais, vilioja miražais, kad neva II pensijų pakopa yra geriausia, kas galėjo ir gali nutikti mūsų vargšams pensininkams. Vėl naujas rekrūtų būrys turi apsispręsti iki liepos 1 dienos, ar kaups papildomai pensijai. Apie neišvengiamą šios sistemos, kurią specialiai neturtingoms ekonomikoms išrado laisvosios rinkos „gerosios žinios“ nešėjai, fiasko kalbėjau nesuskaičiuojamai kartų nuo tada, kai dar ji buvo gimdoma. Per dvidešimtmetį Lietuva tapo turtingesne, bet kiek daug socialinių rodiklių kelia liūdesį ir rodo beviltišką mūsų atsilikimą. Per dvidešimtmetį Lietuva tapo turtingesne, bet kiek daug socialinių rodiklių kelia liūdesį ir rodo beviltišką mūsų atsilikimą. Socialinė nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europ ...

Socialdemokratai peikia paramos norintiems įsigyti būstą schemą: sistemą reikia keisti iš esmės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus, kad bendra subsidijų suma, skirta jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, mažės tris kartus – nuo 25 mln. iki 8 mln. eurų, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) perspėja, kad dabartinė paramos skyrimo tvarka yra ydinga ir nesprendžia problemos iš esmės, ypač atsižvelgiant į būsto kainų didėjimą miestuose. Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojančios pagalbos norintiems įsigyti būstą priemonės yra labai neefektyvios, jomis negali pasinaudoti dauguma asmenų, kuriems tokios pagalbos iš tikrųjų reikia. „Socialinio būsto laukiančiųjų eilės nemažėja ir nemažės, kadangi dalis asmenų negali atsisakyti gauto būsto, nes nuosavo įsigyti neišgali, o kiti eilėje laukia 10 ir daugiau metų. Tuo tarpu kitokios formos paramos gali kreiptis tik tie, kurių p ...

Siūlo pakeitimus, kad daugiau šeimų gautų paramą pirmajam būstui įsigyti

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo keisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame apibrėžta, kas gali gauti paramą pirmajam būstui įsigyti. „Mūsų įstatymuose įtvirtinta „jaunos šeimos“ sąvoka: abu sutuoktiniai (arba vienas vaikus auginantis asmuo) turi būti ne vyresni nei 36 metų amžiaus, kad būtų laikomi jauna šeima. Kad paramą gautų daugiau žmonių, reikia persvarstyti šią amžiaus ribą. Kodėl būtent 36 metai?“ – klausia parlamentaras. Paluckas ragina atsižvelgti į sparčią socialinę ir demografinę kaitą. „Juk valstybės parama būstui įsigyti – tai strateginė priemonė demografinei krizei spręsti. O žmonės tuokiasi ir kuria bendrą gyvenimą vis vėliau. Štai Statistikos departamento duomenimis 2009–2019 m. pirmosios santuokos amžius didėjo nuo 28,3 iki 30,7 metų vyrams ir nuo 26,1 iki 28,3 metų moterims. Kad ir kaip ten būtų, jeigu p ...

V. Blinkevičiūtė apie pensinio amžiaus ilginimą iki 72 metų: tai nerealu – nereikia gąsdinti žmonių

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje pensinis amžius jau palaipsniui didinamas. 2026-aisiais moterų ir vyrų pensinis amžius bus 65 metai. Iš esmės tai atitiks Europos Sąjungos (ES) vidurkį“, – teigia V. Blinkevičiūtė. LSDP pirmininkė pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos senjorų pensijos ir taip yra vienos mažiausių Europoje, o pagal vidutinę mūsų šalies gyventojų trukmę irgi esame ES antirekordininkai. „Vyrai Lietuv ...

Virginijus Spaičys. Kovoje su skurdu kol kas laimi skurdas: ką gali padaryti savivaldybės ir visuomenė?

Prieš keletą dienų pasaulyje buvo minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuvoje ji taip pat nepraėjo nepastebėta: profesinės sąjungos kvietė žmones į protesto demonstracijas, Seimo opozicija ta proga teikė pasiūlymus, kaip palengvinti augančių kainų naštą, o didelė dalis Lietuvos gyventojų, kaip ir kasdien, savaip kovojo su skurdu – tiesiog stengėsi išgyventi, riboti poreikius, papildomai uždirbti ar sutaupyti. Deja, tačiau kova su skurdu mūsų šalyje vis dar yra pačių skurstančiųjų reikalas. Ir nors negalima visiškai atmesti kiekvieno asmeninės atsakomybės, tačiau akivaizdu, kad dėl ydingos socialinės politikos, neteisingos mokesčių sistemos ir dėl elementaraus žmogiškumo trūkumo valstybė didina prarają tarp šalies žmonių, neleisdama jiems tolygiai džiaugtis ekonominio vystymosi vaisiais. Nepaisant dešimtmečių sėkmingo ES fondų įsisavinimo, kasmet augančių ...

Diana Zenkovienė. Artimieji, slaugantys žmones su negalia: kas pasirūpins jais?

Kokybiška žmonių su negalia priežiūra – opi problema, neretai atsidurianti socialiniame užribyje. Būtina kalbėti ne tik apie šių asmenų integraciją, prieinamą sklandžią medicininę bei socialinę pagalbą, bet ir atsigręžti į tuos, kurie šiais žmonėmis rūpinasi nuolat – artimuosius, prižiūrinčius asmenis su negalia. 15 metų dirbdama su asmenimis, turinčiais negalią, bendraudama su juos prižiūrinčiais šeimos nariais, matau, koks nežmoniškas krūvis tenka šeimoms. Šeimos nariai, slaugantys žmogų su negalia, susiduria su plačiu spektru problemų, viena iš jų – itin didelis darbo krūvis. Slaugantieji asmenis, turinčius specialius (nuolatinės slaugos/priežiūros) poreikius, yra įpareigoti šiuo žmogumi rūpintis nuolat, užtikrinti jo visapusę sveikatą bei saugumą, neatsižvelgiant į paros laiką ar savaitės dieną. 2020 m. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) atliko a ...

Matas Skamarakas. Jaunos šeimos – biurokratų įkaitės

Daliai pirmąjį būstą įsigyjančių jaunų šeimų valstybė skiria finansinę paskatą. Programa skirta ne tik padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, tačiau mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, skatinti regionų atsigavimą bei demografiją. Programa, kurios vienas tikslų ir yra sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, skirta jaunoms šeimoms, kurios abu sutuoktiniai yra iki 36 metų amžiaus arba vienas iš tėvų augina vaiką ir yra iki 36 metų amžiaus. Dažnu atveju būtent jaunų šeimų pajamos yra ženkliai mažesnės, joms sunku sukaupti reikiamą pradinį įnašą būsto kreditui, todėl valstybė šia finansine programa padeda jaunoms šeimoms. Didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojasi valstybės subsidija jaunai šeimai – 87 tūkstančiai eurų. Pats būstas gali būti ir brangesnis, tačiau didžiausia subsidija skaičiuojama būtent nuo šios ...