Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas. Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių. Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu. Europos ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

Tadas Prajara. Karantinas baigiasi – medikai nebereikalingi

Tadas Prajara. Karantinas baigiasi – medikai nebereikalingi

2018 m., paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų ruoštas neoficialias analizes, paaiškėjo, kurių rajoninių ligoninių šalyje, optimizuojant šalies ligoninių tinklą, turėtų nelikti. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos būtų paliktos ligoninių tinkle, šie: visą parą teikiama skubi pagalba ir gydymo įstaigoje veikiantys bent trys skyriai. Visos kitos, neatitinkančios keliamų kriterijų, galėtų būti pertvarkytos arba, kitaip tariant, uždarytos. Šalies visuomenė, regionuose dirbantys medikai, politikai ir aktyvistai mūru stojo prieš bet kokį rajoninių ligoninių uždarymą ir tuokart jiems pavyko. Melagienomis išvadinę galimą rajoninių ligoninių optimizavimą, valdantieji mušėsi į krūtinę ir tvirtino, kad nei vienos ligoninės neuždarys, tačiau pastarųjų dienų aktualijos verčia susimąstyti: ar negrįžo valdantieji prie senos idėjos – r ...

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

G. Paluckas apie siūlomą mokestį automobiliams: socialdemokratai jam nepritars

G. Paluckas apie siūlomą mokestį automobiliams: socialdemokratai jam nepritars

Vadinamajam automobilių mokesčiui, kurį siūlo valdantieji, socialdemokratai nepritars, pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Jo žodžiais, mokestis, kurį siūlo valdantieji, nėra joks taršos mokestis. Valdančiųjų siūlymas yra vienkartinis turto mokestis. „Tikrasis taršos mokestis yra kuro akcizas: kuo didesnis variklio tūris, kuo daugiau kuro sudegini, tuo daugiau susimoki. O valdančiųjų siūlymas yra vienkartinis turto mokestis. Kitaip tariant, įsigijai, susimokėjai ir toliau teršk kiek nori, daugiau jau nemokėsi. Tam mes Seime nepritarsim“, - sako G. Paluckas. Politiko teigimu, valdančiųjų siūlomas mokestis taršos problemų nespręs. Jis prognozuoja, kad toks mokestis skaudžiausiai smogtų tiems, kurie pinigų naujesniems automobiliams neturi, o tai didintų socialinę atskirtį. Viešasis transportas yra vienintelė nepasit ...

Socialdemokratai: „žaliojo“ ministro priemonės imituoja miškų kirtimų draudimą

Socialdemokratai: „žaliojo“ ministro priemonės imituoja miškų kirtimų draudimą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LŽVS) deleguoto Aplinkos ministro Kęstučio Navicko  Seime paskelbtos saugomų miškų kirtimų draudimo priemonės – tik draudimų imitacija ir bandymas išvengti realiai tokius kirtimus draudžiančių įstatymo pataisų. Aplinkos ministro veikloje – vis daugiau ženklų, kad jis atstovauja medienos perdirbėjų, o ne visuomenės interesams. Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, nusprendusi didinti kertamų miškų plotus, sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas. Vietoje to, kad atšauktų kirtimų didinimą, siunčia aplinkos ministrą su „užkalbėjimais“ iš Seimo tribūnos apie planuojamas ministerijos priemones. Tokios nuomonės laikosi socialdemokratai. Bandoma nuraminti visuomenę, tačiau, pavyzdžiui,  Labanoro girioje tie plyni kirtimai toliau vyks kaip vykę. „Skelbiamos ministro K. Navicko priemonės plynųjų kirtimų uždraudim ...

Aplinkos ministras – klusnus medienos pramonės atstovų tarnas?

Aplinkos ministras – klusnus medienos pramonės atstovų tarnas?

„Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras?“ – tokį klausimą viešai iškėlė Socialdemokratų frakcijos atstovai, Seime surengę spaudos konferenciją po to, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, leidžiantis didinti miškų kirtimus 6 procentais. „Net nesiverčia liežuvis priminti, kad „žaliaisiais“ save vadinantys valdantieji savo Vyriausybės programoje įsipareigojo saugoti Lietuvos gamtą ir miškus. Ministro pirmininko tiesioginė atsakomybė yra išsiaiškinti, ar aplinkos ministras gali dirbti. Galų gale, pasitikrinti pas prezidentę nunešus teikimą, ar ją tenkina toks ministras, kuris atveria kelią didesniam miškų kirtimui“, – kalbėjo LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas. „Aplinkos ministras su visa savo komanda baigia įrodyti, kieno interesams dirba. Jau antrą kadenciją dirbu Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir visąlaik jutome spaudimą iš medienos perdir ...

Close