Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Kirsti ar nekirsti Lietuvos miškus? Saugoti, palikti gamtai ar gauti tiesioginę ekonominę naudą? Tai klausimai, kylantys šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Nebijau sakyti, kad šiuo klausimu mūsų mažos šalies visuomenė skilusi į dvi ar net tris dalis: viena dalis norėtų visiško miškų kirtimo atsisakymo, kita – gauti pajamas iš turimų miškų, o trečia kažkur per vidurį. Ar įmanoma rasti bendrą sprendimą? Manau, kad taip. Tačiau tam reikės laiko, gilių diskusijų, visų pusių geranoriškumo, noro rasti visiems tinkamą sprendimą. Šioje situacijoje negali būti absoliutaus laimėtojo ar absoliutaus pralaimėtojo. Tiek miškų kirtimų priešininkai, tiek miškus kertantys turi nusileisti. Pradžiai pabandysiu pateikti savo vertinimą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Kokie visuomenininkų, aplinkosaugininkų poreikiai miškui? Aplinkosauginės organizacijos mišką supranta kaip ekosis ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.   Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

L. Balsys: vilniečius varginantis atliekų tvarkytojas veikia galimai savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje

L. Balsys: vilniečius varginantis atliekų tvarkytojas veikia galimai savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje

Po Seimo nario Lino Balsio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą paaiškėjo, kad ilgus metus Vilniuje, Salininkuose, šalia gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų veikiantis ir gyventojams nepatogumus dėl taršos ir triukšmo keliantis UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ yra galimai savavališkai užėmęs valstybinę žemę. Pasak L. Balsio, įmonės veikla jau ne vienus metus yra įvairių institucijų dėmesio centre. „Jau ne vienus metus kartu su Salininkų bendruomene kreipiamės į įvairias institucijas dėl taršos, triukšmo, kurį skleidžia statybines ir kitas medžiagas atviroje teritorijoje laikanti ir smulkinanti įmonė. Po skundų atliktas ne vienas įmonės patikrinimas, nustatytas ne vienas pažeidimas, kuriuos „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotas ištaisyti. Įmonės veikla atsidūrė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto akiratyje. Būtent čia ir kilo daug klausimų, kaip ir kas galėjo su ...

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad žmonių apgyvendintose teritorijose statyti arba vystyti taršios pramonės objektus yra „tiesiog nusikaltimas žmonėms“. „Klaipėdoje kelią skinasi sumanymai kirsti Girulių mišką ir vystyti geležinkelio krovos mazgą, Alytuje – statyti chemijos gamyklą. Ir abiem atvejais nekreipiama jokio dėmesio į vietinių žmonių balsą. Tai yra nusikaltimas žmonėms. Tokių objektų, kurie, esant galimai nelaimei, gali sukelti milžinišką žalą aplinkui gyvenantiems žmonėms apskritai būti negali. O savivalda yra „bedantė“, nes dėl leidimų sprendžia centrinė valdžia. Turi būti priešingai“, -- įsitikinęs G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad Klaipėdos ir Alytaus pramonės plėtros pavyzdžiai dar kartą liudija, kad lemiamą teisę apsispręsti dėl tokių objektų statybos reikia perleisti savivaldai. „Vietos ...

Linas Jonauskas. Ministras mulkina žvejus

Linas Jonauskas. Ministras mulkina žvejus

Beveik tūkstantis žmonių rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje susirinko į precedento neturintį žvejų mėgėjų mitingą ir labai garsiai pasakė „Verslinei žūklei Kuršių mariose – NE“. Meškeriotojai ir anksčiau rinkdavosi į įvairius protesto mitingus, tačiau šis – didžiausias istorijoje. Žvejai nuolatos reikšdavo nepasitenkinimą verslininkais, kurie nualino šalies ežerus ir marias. Verslinės žvejybos tinklais poveikis kai kuriuose šalies ežeruose buvo toks didelis, kad juose praktiškai nebeliko žuvies. Tai paskatino mane inicijuoti verslinės žūklės uždraudimą ežeruose ir Kauno mariose. Kaip parodė laikas, sprendimas buvo teisingas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, per 4 metus žuvies čia padaugėjo 4 kartus, nuo 440 tonų 2014 m. iki 1640 tonų 2018 m. Stingant priemonių ir kuro, taip pat ir dirbančių žmonių, aplinkosauginės kontrolės šalyje beveik nebeliko. Neetatinių ...

Close