G. Paluckas: pateiktas biudžeto projektas mūsų netenkina

G. Paluckas: pateiktas biudžeto projektas mūsų netenkina

Seime pristatytame 2021 metų valstybės biudžeto projekte nėra laikomasi visuomenei duotų pažadų, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kol kas galime įvertinti tik apibendrintas biudžeto nuostatas, bendras pajamų-išlaidų eilutes be gilesnių, konkretesnių vertinimų, nes tam reikia daugiau laikom, bet pateiktas biudžeto projektas šiandien mūsų netenkina dėl kelių dalykų. Nėra laikomasi tų įsipareigojimų, kurie yra prisiimti, pavyzdžiui darbo užmokesčio viešajame sektoriuje didinimas – turiu galvoje ir pedagogus, ir sveikatos priežiūros specialistus“, - priežastis minėjo G. Paluckas. Jo teigimu, nuo 2009 metų krizės bazinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojami atlyginimai viešajame sektoriuje, taip ir nepasiekė iki krizės buvusio lygio, tačiau vylėsi, jog svarstymo stadijoje V ...

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Nedarbas pasiekė aukštumas – 13,5 procentų – ir tai nustebino „valstiečių“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Ko čia stebėtis? Dar pavasarį į  Seimą atnešus siūlymą mokėti darbo paieškos išmokas ne aš vienas sakiau, kad tai paskatins mėgstančius piktnaudžiauti pinigais – gauti jų „už nieką“. Bet „valstiečių“ valia ši iniciatyva buvo įteisinta, kad ir pavadinta rinkėjų papirkinėjimu. Dabar susitikimuose su žmonėmis, ypač tais, kurie dirba bendruomenėse, savivaldoje, girdžiu skundus ir priekaištus, kad registruotis į Užimtumo tarnybą dažnas ateina tik dėl darbo paieškos išmokos. Valstiečiai pakvietė pasiimti po 200 eurų ir tuos, kurie iš tiesų neieško darbo. Tą rodo ir  statistika – laisvų darbo vietų nemažėja ir dėl to, kad susirenkantys išmokas gudručiai į tas darbo vietas nepretenduoja. Bendruomenių žmonės piktinasi ir dėl to, kad anksčiau ...

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Kai pernai buvo svarstomas biudžeto projektas, kilo daug aistrų dėl prekybos tinklų apmokestinimo, finansų rinkos dalyvių mokesčio ir motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įvedimo. Nauji mokesčiai turėjo įsigalioti likus mažiau nei dviem savaitėms ir turėjo sugeneruoti taip trūkstamas lėšas biudžete pensijoms ir paramai šeimoms padidinti. Tuo metu surasti 50 mln. eurų buvo rimta užduotis. Teko nukirpti ir keliams, ir klimato kaitai suplanuotus asignavimus. Prakaitavo ne tik Vyriausybė, bet ir visas Seimas. Tačiau įsiveržusi Covid-19 pandemija ir įvestas karantinas ne tik Europos Sąjungoje sujaukė įprotį laikytis fiskalinės drausmės, bet ir Lietuvoje padiktavo naujas madas ignoruoti konstitucinio įstatymo dėl fiskalinės drausmės nuostatas. Skolintas milijardines lėšas Vyriausybė „įveiklina“ savo nuožiūra, be jokio Seimo pritarimo. Rengiamasi nuo šių ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas visą savo gyvenimą susiejo ne tik su švietimu ir mokslu, bet ir su sportu. Jaunystėje jis – puikus irkluotojas, Lietuvos čempionas. 1979 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, čia dirbo dėstytoju, katedros vedėju, Pedagoginio fakulteto dekanu. A. Raslanas – ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius (1990 – 1993 m. ir 2005 – 2009 m.) bei generalinio direktoriaus pavaduotojas (1997 – 2005 m.). Buvo vienas iš LR kūno kultūros ir sporto įstatymo naujos redakcijos kūrėjų (2008 m.), programų „Sidnėjus-2000“, „Atėnai-2004“, „Pekinas-2008“ ir „Londonas-2012“ vadovas; olimpinių misijų vadovas. Taip pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas (2004 – 2012 m.) ir Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidenta ...

Close