Liutauras Gudžinskas. Ar socialdemokratai turėtų sudaryti koaliciją su konservatoriais?

Liutauras Gudžinskas. Ar socialdemokratai turėtų sudaryti koaliciją su konservatoriais?

2018 m. balandį medikų, mokytojų, mokslininkų ir socialinių darbuotojų atstovai raudonu rašalu pasirašė pareiškimą dėl Lietuvą ištikusios valstybės mažakraujystės. Dalyvavau ir aš. Reikalavome nebeatidėlioti ir įgyvendinti realią mokesčių pertvarką, taip pat skaidriai valdyti viešąjį sektorių. Akcentavome, kad esminiai visuomenės gėriai – socialinė ir sveikatos apsauga, mokslas ir švietimas – nefinansuojami tiek, kiek reikėtų tam, kad būtų galima garantuoti pilnavertes medicinos ir socialines paslaugas ir gerą išsilavinimą[1]. Valdžios atsako ilgai laukti nereikėjo. Tik jis buvo priešingas nei tikėjomės. Valstiečiai žalieji vos per porą mėnesių paskelbė ir įgyvendino mokesčių reformą kodiniu pavadinimu: „milijardas – milijonui“. Idėjos esmė – sumažinus mokesčius paimti milijardą eurų iš ir taip striuko biudžeto ir padalinti jį gyventojams. Gal taip tikėtasi padėti ...

A. Sysas, J Sabatauskas: gerovės valstybės iniciatyvos Seime nepalaikė nei “valstiečiai”, nei konservatoriai

A. Sysas, J Sabatauskas: gerovės valstybės iniciatyvos Seime nepalaikė nei “valstiečiai”, nei konservatoriai

Paaiškėjo, kad Seimo dauguma nenusiteikusi siekti Gerovės valstybės. Seime socialdemokratų pateiktam pelno mokesčio padidinimui  nuo 15 iki 20 procentų dauguma Seimo narių nepritarė. A. Syso ir J. Sabatausko siūlymui aršiai pasipriešino ir valdančiųjų “valstiečių” ir opozicijoje esančių konservatorių atstovai. Gerovės valstybė be pinigų – gerovės valstybė be ateities. „Gerovės valstybė be pinigų – gerovės valstybė be ateities. Siūlau ne didinti ar įvedinėti naujų mokesčių atskiroms verslo rūšims, o padidinti pelno mokestį 5% ir prilyginti jį kaimyninių šalių dydžiui“, – teikdamas įstatymo pataisą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas. Siūlymui pritarė 7, prieš buvo 21 Seimo narys, susilaikė – 44 parlamentarai. A. Sysas šį Pelno mokesčio įstatymo siūlymą taip pat teikė dar pernai spalį, kuomet buvo svarstomos pelno mokesčio bankams ir prekybos bendrovėms pataiso ...

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Nedarbas pasiekė aukštumas – 13,5 procentų – ir tai nustebino „valstiečių“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Ko čia stebėtis? Dar pavasarį į  Seimą atnešus siūlymą mokėti darbo paieškos išmokas ne aš vienas sakiau, kad tai paskatins mėgstančius piktnaudžiauti pinigais – gauti jų „už nieką“. Bet „valstiečių“ valia ši iniciatyva buvo įteisinta, kad ir pavadinta rinkėjų papirkinėjimu. Dabar susitikimuose su žmonėmis, ypač tais, kurie dirba bendruomenėse, savivaldoje, girdžiu skundus ir priekaištus, kad registruotis į Užimtumo tarnybą dažnas ateina tik dėl darbo paieškos išmokos. Valstiečiai pakvietė pasiimti po 200 eurų ir tuos, kurie iš tiesų neieško darbo. Tą rodo ir  statistika – laisvų darbo vietų nemažėja ir dėl to, kad susirenkantys išmokas gudručiai į tas darbo vietas nepretenduoja. Bendruomenių žmonės piktinasi ir dėl to, kad anksčiau ...

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimus. Socialdemokratai teigia, kad reikia peržiūrėti tokią sistemą, kuri žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms. Estai  patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. „Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali e ...

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Manau, kad kiekvienos savivaldybės vadovų ir gyventojų galvos skausmas yra apleisti, apgriuvę statiniai. Statiniai, kurie turi savininkus, ir tie, kurie jų neturi. Gyventojai nuolat rodo pirštu ir priekaištauja nesugebėjimu tvarkytis, o politiniai oponentai kaltina neveiklumu. Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio. Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė n ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

Close