Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimus. Socialdemokratai teigia, kad reikia peržiūrėti tokią sistemą, kuri žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms. Estai  patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. „Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali e ...

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Manau, kad kiekvienos savivaldybės vadovų ir gyventojų galvos skausmas yra apleisti, apgriuvę statiniai. Statiniai, kurie turi savininkus, ir tie, kurie jų neturi. Gyventojai nuolat rodo pirštu ir priekaištauja nesugebėjimu tvarkytis, o politiniai oponentai kaltina neveiklumu. Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio. Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė n ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

A. Sysas: atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio - ne laikas, jis ir taip mažiausias ES, o biudžeto pajamos krenta

A. Sysas: atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio – ne laikas, jis ir taip mažiausias ES, o biudžeto pajamos krenta

Antradienį Seimui bandoma pateikti kontraversišką įstatymo projektą, kuriuo siūloma juridinius asmenis atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu jie investuos ne mažiau 30 milijonų eurų  ir sukurs bent 200 darbo vietų. Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad dabar ne laikas atleidinėti nuo pelno mokesčio. Jis ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems. „Lietuvoje surenkama pelno mokesčio procentinė dalis nuo BVP ir taip sudaro tik pusę ES vidurkio. Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems“, - sako A. Sysas. Pasak Seimo nario, atleidimą nuo pelno mokesčio kritikuoja ir patys verslininkai. Jie sa ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

G. Paluckas: ir biudžetas, ir neištesėtų pažadų kiekis – rekordiniai

G. Paluckas: ir biudžetas, ir neištesėtų pažadų kiekis – rekordiniai

Socialdemokratai nepalaiko kitų metų biudžeto, nes ištisoms visuomenės grupėms valstybės vardu duotų įsipareigojimų valdantieji neįgyvendino ir taip sukėlė pasitikėjimo krizę, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Per daug džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujų mokesčių, kurie įsigalios po dviejų savaičių, „prikepta“ daug ir tai negali džiuginti. „Per daug džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujų mokesčių, kurie įsigalios po dviejų savaičių, „prikepta“ daug ir tai negali džiuginti. Žmonės ir įmonės turėjo teisę pasiruošti tiems mokesčiams, tačiau to negalėjo padaryti. O biudžeto svarstymą lydėję piketai ir protestai rodo, kad nepamatuoti valdančiųjų pažadai sukėlė ir pasitikėjimo krizę“, - teigia G. Paluckas. Politikas kitų metų biudžetą vadina „rekordiniu“, tačiau pabrėžia, kad augančios ekonomikos vaisiai dalies Lietuvos žmonių kitąm ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Close