Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Nedarbas pasiekė aukštumas – 13,5 procentų – ir tai nustebino „valstiečių“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Ko čia stebėtis? Dar pavasarį į  Seimą atnešus siūlymą mokėti darbo paieškos išmokas ne aš vienas sakiau, kad tai paskatins mėgstančius piktnaudžiauti pinigais – gauti jų „už nieką“. Bet „valstiečių“ valia ši iniciatyva buvo įteisinta, kad ir pavadinta rinkėjų papirkinėjimu. Dabar susitikimuose su žmonėmis, ypač tais, kurie dirba bendruomenėse, savivaldoje, girdžiu skundus ir priekaištus, kad registruotis į Užimtumo tarnybą dažnas ateina tik dėl darbo paieškos išmokos. Valstiečiai pakvietė pasiimti po 200 eurų ir tuos, kurie iš tiesų neieško darbo. Tą rodo ir  statistika – laisvų darbo vietų nemažėja ir dėl to, kad susirenkantys išmokas gudručiai į tas darbo vietas nepretenduoja. Bendruomenių žmonės piktinasi ir dėl to, kad anksčiau ...

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimus. Socialdemokratai teigia, kad reikia peržiūrėti tokią sistemą, kuri žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms. Estai  patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. „Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali e ...

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Manau, kad kiekvienos savivaldybės vadovų ir gyventojų galvos skausmas yra apleisti, apgriuvę statiniai. Statiniai, kurie turi savininkus, ir tie, kurie jų neturi. Gyventojai nuolat rodo pirštu ir priekaištauja nesugebėjimu tvarkytis, o politiniai oponentai kaltina neveiklumu. Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio. Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė n ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

A. Sysas: atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio - ne laikas, jis ir taip mažiausias ES, o biudžeto pajamos krenta

A. Sysas: atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio – ne laikas, jis ir taip mažiausias ES, o biudžeto pajamos krenta

Antradienį Seimui bandoma pateikti kontraversišką įstatymo projektą, kuriuo siūloma juridinius asmenis atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu jie investuos ne mažiau 30 milijonų eurų  ir sukurs bent 200 darbo vietų. Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad dabar ne laikas atleidinėti nuo pelno mokesčio. Jis ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems. „Lietuvoje surenkama pelno mokesčio procentinė dalis nuo BVP ir taip sudaro tik pusę ES vidurkio. Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems“, - sako A. Sysas. Pasak Seimo nario, atleidimą nuo pelno mokesčio kritikuoja ir patys verslininkai. Jie sa ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Close