Modesta Petrauskaitė. Pokyčiai po pokyčių arba reforma dėl reformos

Modesta Petrauskaitė. Pokyčiai po pokyčių arba reforma dėl reformos

Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijose dirba 25337 karjeros valstybės tarnautojai, šnekamojoje kalboje dar vadinami valdininkais ar biurokratais. Nors populistinės partijos nuolatos pabrėžia, kad valdininkų skaičių reikia ženkliai mažinti, tačiau normalus valstybės funkcionavimas be jų -  neįsivaizduojamas. Karjeros valstybės tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkcijas, o jų karjeros galimybes užtikrina ir jų veiklą reglamentuoja atskiras Valstybės tarnybos įstatymas. Nepaisant sukurtos aiškios ir gana skaidrios valstybės tarnybos sistemos, žmonės neskuba rinktis šios tarnybos. Kiekvienais metais skelbiama apie tūkstančius laisvų valstybės tarnautojų pareigybių. Šiais metais tokių – virš 3 tūkstančių. Būtent tokia situacija, kai valstybės tarnybos prestižas yra ganėtinai sumenkęs, tarnyboje trūksta dirbančių kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių, p ...

L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši svarstytų galimybę išpirkti privačias slėptuves ir jas sutvarkyti pagal tokiems objektams keliamus reikalavimus. Linas Jonauskas pastebi, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nekilnojamo turto rinkoje padaugėjo skelbimų apie parduodamas slėptuves. „Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pagausėjo parduodamų slėptuvių skelbimų. Turto bankas savo iniciatyva net sustabdė turimų slėptuvių pardavimus, kol Vyriausybė apsispręs, ką su jomis daryti. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 200 000 pastatų, turinčių įregistruotus rūsius arba cokolinius aukštus, tačiau neturime tinkamai įrengtų slėptuvių, kuriose slėptis ir apsisaugoti nuo ekstremalių situacijų ar karo galėtų didesnis skaičius gyventojų. Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nuo brandu ...

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Karo ir Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės akivaizdoje matome valdančiųjų rūpestį ir bandymus raminti visuomenę. Girdime tiek vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tiek premjerės Ingridos Šimonytės prašymus nekelti panikos dėl slėptuvių ir išlikti ramiems. Vidaus reikalų ministerija (VRM) stebėtinai uoliai ėmėsi iniciatyvos inventorizuoti kolektyvinės apsaugos priemonių ir slėptuvių galimybes. Iš kur toks VRM darbštumas? Gyventojai ir visuomenė pagrįstai pradėjo klausti, kur ir kaip reikės slėptis bei saugotis nelaimės atveju. Konkrečios informacijos, kaip visada, mažai, tuo tarpu ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimų departamento (PAGD) atsakomybėje esanti civilinė sauga rekomenduoja klausytis radijo ir turėti pagalbos krepšius, užtikrinančius minimalų apsirūpinimą 72 valandoms. O po to? Laukti pranešimo ir kažkokių stebuklingų atsa ...

Valdantieji atmetė pasiūlymą dėl šildymo lengvatos

Valdantieji atmetė pasiūlymą dėl šildymo lengvatos

Seimo valdančiųjų balsais ketvirtadienio plenariniame posėdyje buvo atmestos socialdemokratų Seimo frakcijos parengtos pataisos, kuriomis siūlyta taisyti ir papildyti Vyriausybės pateiktą projektą dėl nulinio PVM tarifo centriniam šildymui. Rekordiškai išaugus sąskaitoms, pasiūlymu buvo siekta plėsti lengvatinio PVM gavėjų sąrašą. „Kalbame apie tuos vartotojus, kurie savo namus šildosi ne centralizuotu būdu. Siūlėme nulinį tarifą laikinai taikyti visiems gyventojams – tiek šilumą gaunantiems centralizuotai, tiek naudojantiems dujas ar elektrą, nes iki šiol pastariesiems taikomas net ne lengvatinis 9 proc., o standartinis 21 proc. apmokestinimas“, – sako pasiūlymą pateikęs socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis. Pasak Seimo nario, PVM mažinimas turėjo pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos į grupes – labiau ar mažiau ...

Žemdirbiai stebisi valdžios ramybe: „Liko dvi savaitės“

Žemdirbiai stebisi valdžios ramybe: „Liko dvi savaitės“

Daugėjant įspėjimų, kad Europa gali susidurti su beprecedente maisto krize, socialdemokratų Seimo frakcija ragina Vyriausybę įsiklausyti į nerimo signalus, siunčiamus ūkininkų atstovų. „Pajėgumas autonomiškai apsirūpinti maistu – tai nacionalinės saugumo strategijos dalis. Vyriausybė ir valdantieji privalo pripažinti: biudžetą teks plačiai atverti. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams klausimas neišvengiamai sugrįš į darbotvarkę. Jei valdžia nekeis PVM, žmonės tiesiog bus priversti nevalgyti, nes maistas darosi nebeįperkamas“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Frakcijos surengtame nuotoliniame susitikime su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku dalyvavę įvairių žemės ūkio sektorių atstovai kartojo įspėjimus, kad maisto gamyba šalyje šiandien susiduria su egzistenciniais iššūkiais, ir stebėjosi valdžios „ra ...

Siūlo taisyti „absurdišką“ situaciją, kai laimėjęs bylą turi primokėti

Siūlo taisyti „absurdišką“ situaciją, kai laimėjęs bylą turi primokėti

Tarptautinės institucijos nuolat kritikuoja Lietuvą ne tik dėl to, kad šalies teismuose priteisiamos pernelyg mažos kompensacijos už žmonių patirtas skriaudas ir neteisybę, bet ir dėl to, kad bylinėjimasis labai brangus, daugeliui žmonių – finansiškai nepakeliamas. „Net ir tais atvejais, kai žmogus teisme įrodo savo teisių pažeidimą, pergalės kaina gali būti nepakeliamai aukšta“, – aiškina pakeitimų projektą parengusi Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus paprašė jam priteisti 1000 eurų žalai atlyginti ir teisme įrodo, kad tikrai nukentėjo ir patyrė žalą, bet teismas nusprendžia jam priteisti tik 300 eurų, pagal dabartinę praktiką tai reiškia, kad žmogaus ieškinys patenkintas tik 30 proc. Vadinasi, žmogus neatgaus 70 proc. advokatui sumokėtų pinigų ir dar turės padengti 70 proc. priešininkų advokatų išlaidų! Taigi galiausiai nuk ...

Modesta Petrauskaitė. Sveiki atvykę į Lietuvą. Ką galime padaryti daugiau?

Modesta Petrauskaitė. Sveiki atvykę į Lietuvą. Ką galime padaryti daugiau?

Chaosas, nežinomybė ir milžiniškos eilės tvarkantis migracijos dokumentus – nauja realybė, su kuria susiduria į mūsų šalį atvykstantys karo pabėgėliai iš Ukrainos. Biurokratinės dokumentų tvarkymo procedūros tokios ilgos, jog net susiformavo dokumentus norinčių susitvarkyti žmonių eilės. Tiesą pasakius, jos prie kai kurių šalies Migracijos departamento padalinių tokios didelės, kad nuo karo bėgantys žmonės turi savo eilės laukti net keletą dienų. Nors mūsų šalies piliečiai labai geranoriškai sureagavo į Ukrainą ištikusią nelaimę ir ištiesė nuo karo bėgantiems žmonėms pagalbos ranką aukodami įvairius daiktus, rinkdami aukas ar net užleisdami savo būstus, tačiau pabėgėliai neskuba rinktis mūsų šalies. Žinoma, jei turi tokį pasirinkimą. Daugelis pabėgėlius priimančių šalių jau senokai yra priėmusios būtiniausius sprendimus dėl migrantų priėmimo. Žmonėms valstybin ...

Close