J. Olekas: pirmaisiais metais Europos Parlamente pavyko kai ką nuveikti

J. Olekas: pirmaisiais metais Europos Parlamente pavyko kai ką nuveikti

Prabėgo pirmieji metai, kaip dirbu Jūsų išrinktu Europos Parlamento (EP) nariu. Neslėpsiu, kad šie metai man tiek profesiškai, tiek asmeniškai buvo pilni naujų iššūkių ir pokyčių. Nors užsienio politika po darbo septyniose Lietuvos Vyriausybėse nebuvo naujas dalykas, bet nauja perspektyva – atstovauti ne tik Lietuvos, bet visos Europos piliečiams – buvo nauja. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti artimą ryšį su Jumis – Lietuvos žmonėmis, turėjome galimybes susitikti ne tik čia Briuselyje, kur kviečiau vizituotojų grupes iš Lietuvos pamatyti EP kasdienybę, bet taip pat ir mano organizuotose konferencijose tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje. Pirmieji metai prabėgo labai greitai, o kiekvienos savaitės skrydžiai į Briuselį ar Strasbūrą bei atgal į Lietuvą tapo nauju gyvenimo ritmu. Tiesa, nors ir laiko šeimai ar laisvalaikiui liko daug mažiau, nors ir dienos prasideda su a ...

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kasmet prarandame jų 700 ir daugiau. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“, kai kuriais atvejais net negyvena Lietuvoje, faktiškai tai – stambiųjų ūkininkų valdomi antriniai ūkiai. Formalus ūkio suskaidymas tokiems stambiesiems ūkininkams buvo labai parankus, nes leido ne tik išsaugoti didelius žemės plotus, bet ir gauti dide ...

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė metinės veiklos pranešimą, apibrėždama Europos Sąjungos padėtį. Ambicijos stiprinti ES kompetencijas sveikatos politikoje bei kitąmet pristatyti ES minimalaus atlyginimo schemas džiugina, deja, dėmesio trūko Europos ūkininkams, teigia europarlamentaras Juozas Olekas. Naujosios Europos Komisijos kadencija prasidėjo ne tik su dideliais iššūkiais įveikti klimato kaitą, bet taip pat ambicijomis pažaboti skaitmenizaciją, atliepti kitus ilgamečius socialinius iššūkius. Per praėjusius pusę metų COVID-19 pandemija iškėlė naujus iššūkius – ekonominė, socialinė ir, svarbiausia, sveikatos krizės užklupo ir Europą. Metiniame pranešime Komisijos pirmininkė akcentavo, kad krizės metu pavyko ne tik tęsti užsibrėžtus tikslus, bet ir susidoroti su pandemijos iškeltais iššūkiais. „Me ...

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Moderniojoje visuomenėje plečiasi kaimo ribos. Turiu galvoje ne formalų teritorijos išplėtimą, nors tokių fokusų taip pat pasitaiko. Antai etnografinis Musteikos kaimas Dzūkijoje geografų bendruomenėje pagarsėjo tuo, kad 2017 metais buvo tapo didžiausias Lietuvoje – užima net 161 kv. km plotą, taigi „pralenkė“ net Kauno miestą! Taip nutiko Varėnos rajono savivaldybei kardinaliai perbraižius gyvenamųjų vietovių ribas, kaimams priskyrus visus valstybinius miškus ir Čepkelių raistą. Miškingoje savivaldybėje formaliai buvo sumažintas negyvenamų teritorijų plotas, tačiau gyventojų dėl to, žinoma, nepadaugėjo. Musteikos kaime oficialiai gyvena apie 60 gyventojų, tik vasaromis – gerokai daugiau. Vietos bendruomenės yra ta versmė, kuri suburia žmones bendrai veiklai, kaime kuria taip reikalingą bendrystės jausmą ir įgyvendina realius darbus. Kaime vyksta rimti pokyčiai. ...

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Kilus diskusijai, kokios turėtų būti tiesioginių išmokų ūkininkams lubos, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos turėtų siekti 60 tūkstančių eurų. Siūloma 100 tūkstančių eurų riba, socialdemokratų vertinimu, nekeistų situacijos, kai didžiąją paramos dalį gauna stambieji ūkiai. „Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga. Tik apribojus paramos dydžius būtų galima tolygiau paskirstyti paramą ir padėti rinkoje dalyvauti vidutiniams, smulkesniems, šeimos ūkiams, o stambiųjų ūkių konkurencingumo tai nesumažintų", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai, siekdami mažesnių išmokų žemdirbiams lubų, remiasi regioninės politikos principais. Plėtra regionuose įmanoma tik sudarant sąlygas sėkmingai dirbti  smulkesniems, vidutiniams bei šeimų ū ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Close