Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė metinės veiklos pranešimą, apibrėždama Europos Sąjungos padėtį. Ambicijos stiprinti ES kompetencijas sveikatos politikoje bei kitąmet pristatyti ES minimalaus atlyginimo schemas džiugina, deja, dėmesio trūko Europos ūkininkams, teigia europarlamentaras Juozas Olekas. Naujosios Europos Komisijos kadencija prasidėjo ne tik su dideliais iššūkiais įveikti klimato kaitą, bet taip pat ambicijomis pažaboti skaitmenizaciją, atliepti kitus ilgamečius socialinius iššūkius. Per praėjusius pusę metų COVID-19 pandemija iškėlė naujus iššūkius – ekonominė, socialinė ir, svarbiausia, sveikatos krizės užklupo ir Europą. Metiniame pranešime Komisijos pirmininkė akcentavo, kad krizės metu pavyko ne tik tęsti užsibrėžtus tikslus, bet ir susidoroti su pandemijos iškeltais iššūkiais. „Me ...

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Moderniojoje visuomenėje plečiasi kaimo ribos. Turiu galvoje ne formalų teritorijos išplėtimą, nors tokių fokusų taip pat pasitaiko. Antai etnografinis Musteikos kaimas Dzūkijoje geografų bendruomenėje pagarsėjo tuo, kad 2017 metais buvo tapo didžiausias Lietuvoje – užima net 161 kv. km plotą, taigi „pralenkė“ net Kauno miestą! Taip nutiko Varėnos rajono savivaldybei kardinaliai perbraižius gyvenamųjų vietovių ribas, kaimams priskyrus visus valstybinius miškus ir Čepkelių raistą. Miškingoje savivaldybėje formaliai buvo sumažintas negyvenamų teritorijų plotas, tačiau gyventojų dėl to, žinoma, nepadaugėjo. Musteikos kaime oficialiai gyvena apie 60 gyventojų, tik vasaromis – gerokai daugiau. Vietos bendruomenės yra ta versmė, kuri suburia žmones bendrai veiklai, kaime kuria taip reikalingą bendrystės jausmą ir įgyvendina realius darbus. Kaime vyksta rimti pokyčiai. ...

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Kilus diskusijai, kokios turėtų būti tiesioginių išmokų ūkininkams lubos, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos turėtų siekti 60 tūkstančių eurų. Siūloma 100 tūkstančių eurų riba, socialdemokratų vertinimu, nekeistų situacijos, kai didžiąją paramos dalį gauna stambieji ūkiai. „Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga. Tik apribojus paramos dydžius būtų galima tolygiau paskirstyti paramą ir padėti rinkoje dalyvauti vidutiniams, smulkesniems, šeimos ūkiams, o stambiųjų ūkių konkurencingumo tai nesumažintų", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai, siekdami mažesnių išmokų žemdirbiams lubų, remiasi regioninės politikos principais. Plėtra regionuose įmanoma tik sudarant sąlygas sėkmingai dirbti  smulkesniems, vidutiniams bei šeimų ū ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Socialdemokratai – už išmokų ūkininkams lubas: žemės ūkio ministras pataikauja stambiausiems

Socialdemokratai – už išmokų ūkininkams lubas: žemės ūkio ministras pataikauja stambiausiems

Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai. Pasak socialdemokratų, dabar, kai Europos Vadovų Taryboje buvo iškovotos didesnės išmokos Lietuvos žemdirbiams, jos turi būti skirstomos taip, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko teigimu, būtina nustatyti maksimalias išmokų ribas, kad „liūto dalies vėl nepasiimtų keli didžiausi šalies ūkiai“. Kaimo tikrai neatgaivinsime labiausiai paremdami stambiuosius. „Kai turime du tikslus – konkurencingumą ir kaimo gyvybingumą – kaimo tikrai neatgaivinsime labiausiai paremdami stambiuosius. Kitose šalyse yra ribojimai – „lubos“, kai viršijama tam tikra suma jau nemokama ūkininkui arba kai ta suma apmokestinama“, – sako G. ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Close