sveikata Archives

Naudinga žinoti – auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų Lietuvoje miršta kas antras žmogus, infarktas ar insultas pakerta vis jaunesnius. Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad tokių atvejų galime išvengti – tereikia laikytis kelių taisyklių. Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodančius žmones. P. Šerpytis neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos. Stebėti kraujo spaudimą „Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų. ...

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu. Europa išgyvena precedento neturintį iššūkį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Tai sveikatos krizė, ekonominė krizė ir kylanti socialinė krizė. Šių krizių pažabojimas artėjančios Europos ateities konferencijos kontekste turėtų tapti diskusijų branduoliu, o rezultatas sveikatos klausimais vesti link šalių-narių susitarimo - dalį visuomenės sveikatos politikos kompetencijos perduoti Europos Sąjungai, teigia europarlamentarai. Dėl skirtingų gydytojų kompetencijų ar techninių galimybių žmonės, mirštantys nuo šių ligų vienose šalyse, gali būti veiksmingai gydomi kitose. Vienydamas jėgas ir palaiky ...

J. Sabatauskas: sveikatos apsaugą ištiko nauja krizė – gydymas virsta loterija

„Atslūgus koronaviruso pandemijai aiškėja, kad sveikatos apsaugos sistemoje vieną krizę keičia kita“, - teigia Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jo manymu, nenormalu, kad kelis karantino mėnesius neturėję galimybės patekti pas gydytojus gyventojai ir toliau negauna daugelio gydymo paslaugų. Patys medikai sako, kad toks delsimas gali tapti žmogaus sveikatą ar net gyvybę lemiančiais faktoriais. „Pacientai užrašinėjami laukti dar kelis mėnesius eilėje, kad patektų pas gydytojus. Patys medikai sako, kad toks delsimas gali tapti žmogaus sveikatą ar net gyvybę lemiančiais faktoriais. Konsultacijos telefonu lyginamos su loterija – gydytojas ligą arba atspėja, arba ne. Tokią besitęsiančią situaciją, kai gyventojai negali gauti gydymo paslaugų, vadinu nauja sveikatos sistemos krize. Juk žmonės serga ir miršta ne tik dėl koronos. Anaiptol, 99 procenta ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ...

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Skyrę daugiau pinigų ligų prevencijai ir sveikatos priežiūrai, pakėlę medikų ir slaugytojų algas, išvadavę gydytojus iš popierizmo, o regionuose sukūrę mobilias šeimos gydytojų komandas, lankančias gyventojus, išspręstume daugybę šį sektorių ir pacientus kamuojančių problemų. Pervargę, išsekę, persekiojami koronaviruso užkrato rizikos medikai dirba. Šeimos gydytojams tenka suktis tarsi dispečeriams – atremti milžinišką pacientų srautą. Krizės metu Lietuva pamatė, kokie svarbūs visuomenės gyvenime yra gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. O kas bus po to, kai pandemija atsitrauks? Visos bėdos – dėl trijų dalykų Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių: tikėtina gyvenimo trukmė (75,9 m.) viena trumpiausių; prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis – vien ...

Socialdemokratai reikalauja A. Verygos leisti planines operacijas gydymo įstaigose

Karantinas įvestas saugant žmonių sveikatą ir gyvybes nuo koronaviruso, dabar jau gali atsisukti kitu lazdos galu ir pridaryti daugiau žalos gyventojų sveikatai, jeigu ir toliau nebus atliekamos planinės operacijos. Seimo socialdemokratai reikalauja, kad sveikatos apsaugos ministras daugiau nedelstų ir leistų gydymo įstaigoms atlikti planines operacijas. Uždelstas gydymas ir operacijos mūsų sveikatos sistemą įvarys į krizę, kurią išspręsti reikės labai didelių finansinių ir specialistų darbo resursų, o Lietuva jų turi ribotai. „Ir iš gyventojų, ir iš medikų girdime nusiskundimus, kad yra prasidėję mūsų žmonių sveikatą pažeidžiantys negrįžtami procesai. Ypač nukenčia kardiologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantys, kuriems keliems mėnesiams nukeliamos operacijos gali tapti nuosprendžiu prarasti paskutines galimybes įveikti ligą. Uždelstas gydymas ir operacijos ...

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Dar niekada nesimatė tiek vaistinių ir vaistų reklamos, raginimų įvairiais būdais įsigyti receptinių ir nereceptinių preparatų, kaip karantino metu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms nerekomenduojama, o pagal kai kurias iškabas ir visai draudžiama lankytis viešosiose vietose, tarp jų ir parduotuvėse, kavinėse, tačiau vaistų „valgymo“ rekomendacijos, patarimai, kaip jų įsigyti lengviausiu, patogiausiu būdu, skrieja iš televizoriaus ekrano, įvairių internetinių portalų, laikraščių. Suprantama, yra žmonių, kurie negali kokybiškai gyventi be vaistų, turi juos vartoti. Nors pensinio amžiaus riba nustatyta 65 metai, pagal valdžios duotą toną ne tik pensijos sulaukę, bet ir dirbantys panašaus amžiaus žmonės įvairiose diskusijose vadinami „senoliais“. Rizikos grupei priskirtam 60-mečiui „senoliui“ peršamas scenarijus dirbti nuotoliniu būdu arba visai nebedirbti (nuo 2020-05 ...