Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Vilnius turėjo trylika merų. Trylika miesto galvų su savo vizijomis ir prioritetais. Miestas keitėsi, dažnai skandalingai, ir prie to vienaip ar kitaip prisidėjo tiek unikali Vilniaus miesto padėtis, tiek pasikeitusi Vilniaus vadovo pozicija. Lūžiu, turbūt, reikėtų laikyti 1997-uosius, kai Vilniaus meru tapo jaunas ir veržlus politikas – Rolandas Paksas. Nejuokauju, R. Paksas kažkada buvo jaunas ir veržlus, o jį vadovauti vyriausybei labiausiai kvietė Vytautas Landsbergis. Jis, turbūt, ir pirmasis parodė, kokia galinga gali būti nominaliai ketvirtoji pozicija pagal svarbą Lietuvoje. Tačiau šiame komentare nereikėtų išskirti tik vieno Vilniaus mero. Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Vilius „Suck my“ Navickas, Artūras „teistas už gerus darbus“ Zuokas ir, galiausiai, turbūt labiausiai nuvylęs Remigijus Šimašius. Nors nemažai n ...

Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Įžangai – greitas žvilgsnis atgal. 2019 m. spalio mėnesį Saulių Greičių paskyrus  į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo pareigas, po savaitės  kilo Alytaus gaisras. 10 dienų chaoso, viešoje erdvėje VRM ir PAGD daug aiškinosi, kaip yra sudėtinga gesinti gaisrą, o vėliau įrodinėjo, kiek jie daug padarė. Remiantis visais reikalavimais, departamento direktorius ar kiti aukščiausi tarnybos vadovai privalėjo vykti į gaisro vietą ir iš ten vadovauti darbams (to pasigedo ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis – realios vadovybės pagalbos ir didesnio reagavimo greičio). Kai gaisrą galų gale pavyko numalšinti, VRM sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti nelaimės metu priimtus sprendimus, ištirti ugniagesių darbą. PAGD, būdamas tiesiogiai pavaldus VRM, subūrė atskirą darbo grupę su tokiais pačiais tikslais. ...

Antradienį - diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Antradienį – diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Atėjo laikas Europos sveikatą pastatyti nuo galvos ant kojų. Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto (Vilnius) rengiamos diskusijos „Už Europos sveikatos sąjungą“ dalyviai Europos Komisijos (2014-2019 m.) narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą,  Vytenis Povilas Andriukaitis ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas aptars, kaip dabartinė Europos sveikatos politika atitinka Europos piliečių poreikius, ir pateiks pasiūlymus, kaip pagerinti europiečių sveikatą, įsteigti Europos sveikatos sąjungą bei įtvirtinti ją Europos Sąjungos (toliau – ES) sutartyse. Statistika rodo, kad tarp ES šalių sveikatos sistemų tvyro didžiulė atskirtis. Lėšos vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriasi kelis kartus. 2018 m. ES vidurkis siekė 2 372,99 Eur. Vienam Danijos žmogui teko 4 408 Eur, Vokietijos - 3 912 Eur, Prancūzijos - 3 319 Eur, Ispanijos - 1 626 Eur, Portugalijos ...

L. Jonauskas: Baltijos jūra tampa ferma, kurioje net draudžiamų žvejoti žuvų galima pasiimti dešimtis tonų

L. Jonauskas: Baltijos jūra tampa ferma, kurioje net draudžiamų žvejoti žuvų galima pasiimti dešimtis tonų

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Europos Komisijos narį Virginijų Sinkevičių, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų išteklių apsaugos. Pasak Lino Jonausko, nors menkių, lašišų žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama, tačiau galimybė žvejams verslininkams didelius kiekius šių žuvų pasiimti su priegauda, diskredituoja Lietuvos žuvų išteklių apsaugos politiką. „Nuo 2020 metų Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudžiama menkes žvejoti ir komerciniais, ir pramoginiais tikslais.  Šis sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos tyrimus, kurie rodo, kad menkių ištekliai yra pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos ...

Socialdemokratai: žemės ūkio ministro išpuolis – gėdingas, I. Šimonytė turėtų svarstyti, ar verta su juo toliau dirbti

Socialdemokratai: žemės ūkio ministro išpuolis – gėdingas, I. Šimonytė turėtų svarstyti, ar verta su juo toliau dirbti

Po Lietuvos žemės ūkio tarybos išreikšto nepasitikėjimo, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) premjerę Ingridą Šimonytę ragina atkreipti dėmesį į žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veiklą. Pasak socialdemokratų, gilėjant konfliktui su žemės ūkininkų bendruomene, kyla grėsmė, kad valstybei svarbūs žemės ūkio klausimai „strigs ir nebus sprendžiami". LSDP vertinimu, vis daugiau ženklų, kad konservatorių į šį postą deleguotam K. Navickui sunku susidoroti su tenkančia atsakomybe, taigi sprendžiant situaciją nedelsiant turėtų įsikišti ir ministrų kabineto vadovė. „Akivaizdu, jog ministrui sunku. Kyla grėsmė, jog toliau bus dar sunkiau. Ir žemės ūkio politikos gairių bei strategijų jam įgyvendinti nepavyks. Jeigu tavo santykiai su žemės ūkio bendruomene sprendžiami vos ne kumščiais, patenki į akligatvį, o tai gali tapti kliuviniu visai Vyriausybei įgyvend ...

Kreipiasi į Vyriausybę: šalis lieka be lyčių lygybės strategijos

Kreipiasi į Vyriausybę: šalis lieka be lyčių lygybės strategijos

„Nuo 2003 m. įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa šiais metais baigiasi. Liekame be strategijos“, – įspėja Seimo laikinosios Moterų grupės (SMG) pirmininkės pavaduotoja socialdemokratė Orinta Leiputė, inicijavusi susitikimą su Lietuvos moterų lobistinės organizacijos (LMLO) atstovėmis. LMLO pirmininkė Audronė Kisielienė nuogąstauja, kad „nebeliks nei stebėsenos mechanizmo, nei atsiskaitomybės už konkrečių priemonių įgyvendinimą, nei rezultatų viešinimo, nei finansavimo konkrečioms moterų ir vyrų lygybei skirtoms priemonėms.“ Anot LMLO pranešėjos Vandos Juršėnienės, reali lyčių lygybė įmanoma tik įgyvendinus labai konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, kiekviename politinių partijų kandidatų sąraše bet kuriuose rinkimuose turi būti ne mažiau nei 40 proc. vienos lyties asmenų. Be to, moterų organizacijos siūlo, kad mažiau atstovaujamos ...

9 socialdemokratų vadovaujamoms savivaldybėms – „Auksinės krivūlės“

9 socialdemokratų vadovaujamoms savivaldybėms – „Auksinės krivūlės“

Antradienį Vilniuje 16 metus iš eilės vyko svarbiausių Lietuvos savivaldos apdovanojimų – „Auksinių krivūlių“ – ceremonija. Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojamame renginyje visų ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai „Auksinėmis krivūlėmis“ apdovanojo konkrečioje srityje pasižymėjusioms savivaldybėms. Tarp laureatų – net 5 savivaldybės, kuriose mero postą užima socialdemokratai. Birštono savivaldybė (merė - Nijolė Dirginčienė) buvo apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje „Už žaliąjį pokytį“. Telšių rajono savivaldybė (meras - Kęstutis Gusarovas) apdovanota nominacijoje „Pažaboję vėją“, kurį pristatė Energetikos ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija „Auksinės krivūlės“ statulėlę įteikė Akmenės rajono savivaldybei (meras - Vitalijus Mitrofanovas) nominacijoje „Už svarų indėlį kovoj ...

Close