Parlamentarė aiškinsis, kodėl taip lėtai įgyvendinamas specialiųjų poreikių turinčių moksleivių įtraukimas: ministerijos planas – brangus, bet miglotas

Parlamentarė aiškinsis, kodėl taip lėtai įgyvendinamas specialiųjų poreikių turinčių moksleivių įtraukimas: ministerijos planas – brangus, bet miglotas

Socialdemokratų Seimo frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą įtraukiojo ugdymo planą, kuriam įgyvendinti numatyta skirti milijonus eurų. Ji atkreipia dėmesį į šio plano nesuderinamumą su Švietimo įstatymu. „Plano logika ir pagrįstumas kelia abejonių. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad jau 2024-aisiais specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai turėtų turėti galimybę būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose. O ministerijos plane parašyta: 2024 m. pagalbos sulauks 80 proc. tokių vaikų. Be to, ministerija ketina atnaujinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupių nustatymo ir jų skirstymo į lygius tvarką (aprašą). Visiškai neaišku, kuo bus grindžiami visi planuojami sprendimai, nes kai kuriuos plane nurodomus darbus numatoma vykdyti dar neturint minėtojo aprašo“, – sako prof. V. Targamadzė. Pe ...

Buvęs sveikatos ministras įspėja A. Dulkį: pamirštate, kad žmonės miršta ir nuo kitų ligų, ne vien koronaviruso

Buvęs sveikatos ministras įspėja A. Dulkį: pamirštate, kad žmonės miršta ir nuo kitų ligų, ne vien koronaviruso

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliariai kartojami teiginiai apie sveikatos sistemos optimizavimą ir įstaigų sujungimą yra ydingi – tai dar labiau paaštrintų ilgų eilių pas medikus problemą, sako buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas. Anot politiko, nuo pat pandemijos pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje (ES) pagal perteklinių mirčių skaičių, o paslaugų prieinamumas, pasak J. Oleko, lieka neatstatytas iki šiol. „Sudėtinga yra užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užsiregistravę pacientai vizito pas gydytoją dažnai dar turi laukti ilgiau kaip mėnesį. Smukusi paslaugų apimtis lemia mažesnę pagalbą sergantiesiems, pablogėjusią psichinę sveikatą, daugiau komplikacijų ir daugiau mirčių nuo kitų ligų, o ne tik nuo Covid-19. 2020 m. Lietuvoje, atmetus su koronavirusu susijusias mirtis, mirė beveik ...

Linas Jonauskas. Intensyvėja eismas – intensyvėja ir kelių remonto darbai?

Linas Jonauskas. Intensyvėja eismas – intensyvėja ir kelių remonto darbai?

Ar jums nepabodo kelių tvarkymo darbai, vykstantys būtent tada, kai eismas keliuose yra ganėtinai intensyvus? Rugsėjo–spalio mėnesiais eismo srautai Vilniuje suintensyvėja. Žmonės grįžta po atostogų į darbus, į mokslo įstaigas grįžta mokiniai, studentai. Spalio mėnesis laikomas dar ir vienu iš avaringiausių laikotarpių. Ir būtent šiuo laikotarpiu Vilniuje pradedama daugybė naujų gatvių remonto darbų. Tokia gatvių tvarkymo strategija yra ydinga, neužtikrina vairuotojų saugumo bei nėra palanki aplinkai. Intensyvaus eismo metu vykdomi gatvių remonto darbai kelia ne tik grėsmę vairuotojams, sudaro palankias sąlygas įvykti eismo įvykiams, bet ir didina spūstis, oro užterštumą. Kodėl gatvių remonto darbai Vilniuje neorganizuojami tada, kai eismo srautai yra mažiausi – vasaromis, o kai kur – ir nakties metu? Vilniaus miesto savivaldybė turėtų iš naujo įvertinti e ...

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Visuomenė pastarosiomis dienomis galiausiai atkreipė dėmesį į Nacionalinio stadiono projektą – ne vieno vis dažniau ir drąsiau įvardijamą kaip „amžiaus aferą“ – kuriuo dabartinė Vilniaus valdžia žada ilgam užnerti didelę skolos naštą ant Vilniaus gyventojų pečių. Gal kiek apmaudu, kad buvo numojama ranka į sporto bendruomenių ar Vilniaus valdžiai oponuojančių politikų jau gerokai anksčiau siųstus pavojaus signalus. Tema įdomi ir aktuali tapo tik po to, kai gerai užpainiotus galimos korupcijos mazgus iš peties ėmėsi raizgyti buvęs žurnalistas ir vienas įtakingiausių šalies tinklaraštininkų, taip nemenkai supykdydamas mero komandą ir didžiausius jo politinės jėgos rėmėjus. Ką gi, geriau vėliau negu niekad, ypač todėl, kad ši tema leidžia plačiau pažvelgti į jau šešerius metus vykstantį sostinės regresą. Nors Skirmantas Malinauskas kaip vieną gyventojų bejėgišku ...

Seime – bandymas išspręsti katastrofišką sporto trenerių trūkumą: greitai jų neliks visai

Seime – bandymas išspręsti katastrofišką sporto trenerių trūkumą: greitai jų neliks visai

Socialdemokratų frakcijos Seime narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Tomas Bičiūnas užregistravo Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą. Jis sako, kad Lietuva artimiausiu metu gali netekti tūkstančių trenerių, mat įsigalioja ydinga anksčiau pakeisto Sporto įstatymo nuostata. „Veikti reikia nedelsiant. Situacija Lietuvos sporte yra tragiška – tą atskleidė ir Tokijo olimpinių žaidynių rezultatai. Sportininkų ruošimui trūksta pinigų, žmonių ir padėtis blogėja. O dabar netekti galimybės dirbti gali tūkstančiai trenerių", – akcentuoja Seimo narys. T. Bičiūnas primena, kad 2018 m., pakeitus Sporto įstatymą, prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kuris baigsis 2024 m. rugsėjo 1 d. ir sporto treneriais galės dirbti tik tie asmenys, kurie Lietuvos sporto universitete bus baigę specializuotas trenerių studijas. Anot parlamentaro, tai lems itin didelį trenerių ...

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Per 9 šių metų mėnesius kainos Lietuvoje jau išaugo 6,3 procento. Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, – infliacija viską prarijo. Ir kuklias, daugelį metų kauptas santaupas negailestingai apkramtė. Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų „popierinė“ alga 2020 m. buvo 607 eurai per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas iki 642 eurų, arba 5,8 procentais. Kainoms išaugus 6,3 procento, perkamosios galios padidėjimas ištirpo: dabar jau neužteks pinigų nusipirkti tiek prekių, kiek galėjote įsigyti 2020 m. pabaigoje. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, daugumoje ūkio sektorių algos augo lėčiau, nei kilo kainos, kitaip tariant, algų perkamoji galia sparčiai mažėjo. Švietimo darbuotojai nu ...

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Lietuvos sporto situacija nedžiugina. Daugumai sportininkų, jų trenerių, specialistų ir sporto funkcionierių tai – jokia naujiena, bet sprendimų priėmėjams akys, atrodo, atsivėrė tik pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms, kurias minėsime kaip vienas nesėkmingiausių mūsų šalies dalyvavimo istorijoje. Jei manote, kad sporto srityje pas mus jau pasiektas dugnas, labai klystate. Galimybių dar pabloginti padėtį yra daug! Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė viešai pažadėjo jau artimiausiu metu ieškoti galimybių keisti sporto finansavimo tvarką, pasirūpinti infrastruktūra ir stiprinti sporto federacijų veiklą, vien to nebepakaks, net jei šie pažadai būtų ištesėti. Vienas didžiausių iššūkių, kurį būtina kuo greičiau išspręsti – trenerių ruošimas. Jau esu kritiškai pasisakęs apie Sporto įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinta nuostata, kad sporto treneriais gali dir ...

Close