Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Šiandienos Lietuva niekaip nesugeba pagimdyti politinių vizionierių, pasiruošusių keisti ydingą toleranciją teisiniam nihilizmui visuomenėje. Kaip kitaip paaiškinti prezidento Gitanos Nausėdos nenorą griežtai sukritikuoti nacionalistų savivalę? Regis, valstybę vėl apima teisinis paralyžius kaip tais „gerais“ violetinių nusikaltėlių laikais. Keisti ydingas nuostatas visuomenėje reikia neeilinės drąsos. Ypač, kai dalis baimės užguitų piliečių vis dar ieško stiprybės autoritarinės Lietuvos praeityje. Žvelgiant į trisdešimties metų Lietuvos visuomenės laisvėjimo procesą negalima nematyti, kad šis procesas įstrigo. Nė viena Lietuvos politinė partija per tuos metus taip ir nesugebėjo pažvelgti į kruviną 1941–1944 metų Lietuvos istoriją be baimės tiesai. Nė viena politinė partija nesugebėjo pateikti alternatyvos prieškariniam autoritariniam nacionalizmui, kuriam ...

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

O tų partijų tarp mūsų, Jų programų ir barnių!.. Tiek vargiai pas vargšą bl... Atsiras už marškinių Maironis 1918–1926 metais Lietuvoje veikė 10 partijų. O nuo 1936 metų veikė tik Tautininkų partija, nes visas kitas prezidentas A. Smetona uždarė. Lietuvą pradėjo valdyti diktatorius. Dabar, pagal „Baltijos tyrimų“ ir „Vilmorus“ apklausų bendrovių duomenis, Lietuvoje veikia taip pat 10 partijų. Nors buvo mėginimų sumenkinti 9, iš jų laikant tik vieną partiją tinkamai atstovaujančią Lietuvos interesus. Buvo ir mėginimų išrinkti Lietuvos prezidentą dar neturint Konstitucijos taip sudarant prielaidas diktatūrai. Bet Lietuvos žmonių nepavyko apmulkinti. Taigi turime demokratinę valstybę, kurioje egzistuoja, kaip ir 1918–1936 metais, 10 konkuruojančių partijų. Tarp tų dešimties tik kelios partijos gali lengvai peršokti 5 procentų barjerą, o tai būti ...

Socialdemokratai po susitikimo su švietimo ministru ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą

Socialdemokratai po susitikimo su švietimo ministru ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą

Seimo socialdemokratų frakcija susitikusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi aiškinosi dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos švietimo sistemoje. „Tik kas ketvirtas mokytojas turi visą etatą, o dar ketvirtis neturi nė pusės. Jeigu įvedant etatinį apmokėjimą buvo siekiama pagaliau atlyginti mokytojams už visas jų realiai dirbamas valandas, tai akivaizdu, kad ne tik daugybė mokytojų turėjo gauti pilną etatą, bet nemažai jų ir daugiau nei etatą. Tačiau realybė kitokia. Maža to, tik dabar ministras priėjo išvados, kad reikia kelti ir valandinį įkainį, ką dar praeitą žiemą siūliau su kitais kolegomis, registravome pataisas“, - susitikime kalbėjo socialdemokratė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė. Ministrui ir jo komandai, pasirodo, buvo naujiena tokia situacija, kad pradinių klasių mokytojai, dirbantys visas pamokas su sa ...

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Nors dar pavasarį bankų ekonomistai įvertinę Lietuvos struktūrinius makroekonominius rodiklius neskambino pavojaus varpais, jau kurį laiką tarptautinės institucijos, žiniasklaida siunčia aliarmo signalus apie pasaulinį ekonomikos lėtėjimą. Apdairūs investuotojai investuoja į mažiau rizikingas sritis ar turtą. Tarptautinis valiutos fondas gi jau senokai sumažino savo prognozę pasaulio ekonomikos augimui iki žemiausios ribos nuo pat 2009 metų. Euro zonos ekonomikos metinis augimas juda lėčiausiai nuo 2013 m. Didžiausia ES rinkos Vokietijos ekonomika kenčia nuo nesibaigiančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei „Brexit“ nežinomybės. Prie techninės recesijos priartėjo ir Jungtinės Karalystės ekonomika. Apie galimus sukrėtimus prašneko ir Lietuvos bankas perspėdamas, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Tai reiškia, kad būtina kaupti fina ...

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei viešąsias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybių valdomos įmonės, o privatūs subjektai į viešų paslaugų sektorių įsileidžiami labai nenoriai. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, savivaldybės taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, o visuomenė gauna mažesnę naudą iš viešųjų paslaugų. Ar tikrai savivaldybės tokios negeranoriškos privačiam verslui? Situacija, neretai pristatoma kaip savivaldos savivalė, tokia gali pasirodyti tik girdintiems viena ausimi. Prieš pradedant nagrinėti savivaldos poziciją, pirmiausiai būtina susitarti, ką vadiname viešosiomis paslaugomis. Tarsi visiems suprantama, kad ši sąvoka apima gyventojams itin svarbias ir būtinas paslaugas, skirtas užtikrinti visuomenės prigimtines teises, laisves ir orų gyvenimą. Tačiau nei Li ...

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais - pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą - Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja. Rugsėjo 1-ąją augantis Kauno rajonas pasitiko atidarydamas dvi pradines mokyklas, atnaujintus gimnazijų stadionus. Ši savivaldybė vadinama jauniausia Lietuvoje, nes čia gyvena didžiausias šalies gyventojų iki 19 metų skaičius. Sparčiai daugėjant g ...

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirganti žinutė, kad advokatai nebeapsikenčia ir imsis streikų, siekdami iš valstybės atgauti savo uždirbtus pinigus, skamba kaip geras anekdotas. Kai streikuoja mokytojai, gydytojai, visi puikiai supranta, kad bandoma kažko reikalauti dėl savo ir visuomenės gerovės. Vieni į juos žiūri rimtai, kiti – su lengva pašaipa, treti – ignoruoja. Visgi, visi žino, kad tiek sveikatos apsauga, tiek švietimas mūsų valstybėje yra podukros vietoje. Tačiau, kai nebeteikti savo paslaugų grasina advokatai, situacija atrodo gana neįprastai. Po advokatų bendruomenės pasisakymų ir Advokatūros – advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos – išreikštos pozicijos, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės skubūs pasiteisinimai ir pažadai jau artimiausiu metu padengti įsiskolinimus rodo, kad ši bendruomenė dar gali už save pakovoti ir kol kas ik ...

Close