Taivanas Archives

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Saturnas įeina į juodąjį mėnulį, todėl rytoj gali lyti, bet taip pat gali šviesti saulė, tačiau jaučiams tai bus palanki diena kažką daryti, bet nieko nedarydami išvengsite klaidų. Čia jūs perskaitėte eilinę astrologinę prognozę, tokią, kurią galite perskaityti bet kuriame naujienų portale. Tačiau problema ta, kad panašiai galima apibūdinti ir Lietuvos ekonomikos siekius, ypač tuos, kurie yra susiję su užsienio investicijomis, programomis ir ryšiais. Tad pagal kokius sapnininkus ar astrologines prognozes mūsų šalyje vykdoma politika? Pradėkime nuo klausimo, kuris iki Rusijos pradėto karo prieš suverenią Ukrainą, buvo viena karščiausių temų – Taivanas. Parama demokratijoms yra tai, kas neretai verčia didžiuotis Lietuva. Aš augau su Oranžine Revoliucija, mačiau, kiek darbo įdėta padedant kitoms Rytų partnerystės valstybėms. Tai formavo mane kaip asmenį ir pil ...

Ekonomistas: Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti milijardą eurų, Taivano žadama parama – juokinga

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai", – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni. „Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime", – sako socialdemokratas dr. G. Černiauskas. Buvęs ministras pažymi, kad kai kurie lazerių ...

Aloyzas Sakalas. Drąsios mūsų užsienio politikos galimi vaisiai

Iki šių dienų Lietuvos Vyriausybės užsienio politika buvo gerai apgalvota ir ryžtinga iki tokio laipsnio, kuriam pritardavo pasaulio demokratinės valstybės. Jų parama buvo skydu, kuris leido nepaisyti mums nedraugiškų valstybių pretenzijų ir perspėjimų. Taip mes įstojome į NATO, tapome ES nariais, nors mūsų nedraugams tai labai nepatiko. Mūsų balsą girdėdavo pasaulio galingieji. Ir ne tik girdėdavo, bet ir įsiklausydavo. Mes tapome lygūs tarp lygiųjų ir turėjome tvirtą demokratinių valstybių politinį „stogą“. Tokia situacija tęsėsi tol, kol mūsų užsienio politikos formuotojai pradėjo galvoti ir veikti taip, tarsi jie būtų pasaulinės politikos neklystantieji vedliai, kurie rankos mostu nurodo kuria kryptimi demokratinėms valstybėms derėtų eiti. Ir taip Lietuvoje atsirado dvi užsienio politikos problemos: santykiai su Baltarusija ir Kinija. Apie jas ir pakalbėkime. ...

Lukas Tamulynas. Trys nekompetencijos viršūnės

Pasikinkę baltą vertybinės užsienio politikos (nors greičiau vertybinės komunikacijos) žirgą TS-LKD atjodavo visų mūsų teisti. Tokia praktika tęsėsi ilgą laiką, tačiau beveik visišką užsienio politikos valdžią gavę žirgo raiteliai pradėjo klupti už vis didesnių kupstų, kol, galiausiai, gruodžio 8 dieną tėškėsi veidu į purvą taip, kad aptaškė visą Ingridos Šimonytės Vyriausybę, Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje ir bent kelias valstybines karjeras (o gal ir vieną tarptautinę) pavertė niekais. Tad kas nutiko, jog partija, kuri save visą laiką pozicionavo kaip užsienio politikos ekspertę, virto gėdos ir nemokšiškumo postamentu? Paprasčiausias atsakymas būtų – tai, kas ir turėjo įvykti. Tačiau norint rasti aiškų ir išsamų atsakymą turime panagrinėti tris politikus, kurie prisideda prie užsienio politikos purvų purslų. Nagrinėjant šiuos tris politikus mums praver ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...