Tomas Bičiūnas. Galimybių pasas vaikams – sprogmuo ministro Dulkio rankose

Tomas Bičiūnas. Galimybių pasas vaikams – sprogmuo ministro Dulkio rankose

Pasigirdus Vyriausybės planams įvesti galimybių pasą vaikams nuo 12–os metų, prieš tokį sprendimą pasisakė ne tik opozicija, ekspertai, tačiau ir aktyvūs tėvai, basomis prie Vyriausybės protestavę prieš tokius siūlymus. Siūlymui vaikams įvesti galimybių pasą nepritariu ir aš. Manau, jog tai yra neadekvati ir perteklinė priemonė, kuri ne tik nepadės labiau suvaldyti COVID–19 ligos sukeltos pandemijos, bet dar labiau skaldys ir taip įaudrintą visuomenę. Lietuvos socialdemokratų partija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen dėl neatidėliotinų sprendimų valdant pandemiją ir pristatė kartu su sveikatos ekspertais parengtą pandemijos valdymo planą. Bene svarbiausias dalykas, į kurį dokumentu atkreipiame šalies vadovų dėmesį – vakcinacija. Vakcinavimo naudos neneigiame, tačiau pasisakome, kad šalia ...

Robert Duchnevič. Priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai – keistai atrodantys geri (?) norai

Robert Duchnevič. Priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai – keistai atrodantys geri (?) norai

Respublikos Prezidentas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, kurie įsigalios 2022 ir 2023 metais. Viešojoje erdvėje teko matyti tik Prezidentūros ir Vyriausybės pareiškimus dėl poreikio tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, tačiau tenka apgailestauti, kad platesnė vieša diskusija nevyko. Tikriausiai viskas buvo sprendžiama už uždarų durų derantis politikams, valdininkams ir suinteresuotų grupių lobistams, nors formaliai įstatymų projektai ir buvo skelbti internete. Deja, ne visos naujosios nuostatos atrodo tokios naudingos visuomenei, kaip jos buvo pristatomos svarstymų Seime metu. Prisiminkime, kad Valstybės kontrolė 2018 metais paskelbė viešųjų pirkimų sistemos audito rezultatus. Turbūt pirmą kartą buvo įvertinta, kiek ši sistema kainuoja visuomenei. Valstybės kontrolės duomenimis, visos viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas 2016 metais kainavo apytiksl ...

Julius Sabatauskas. Infliacijos grimasos: kiek dar ji nuskurdins gyventojus – ir džiugins valdančiuosius?

Julius Sabatauskas. Infliacijos grimasos: kiek dar ji nuskurdins gyventojus – ir džiugins valdančiuosius?

Lietuva jau tapo visos Europos Sąjungos rekordininke pagal infliacijos rodiklį. 8 proc. peršokęs kainų augimas tampa skaudžiu finansiniu iššūkiu Lietuvos gyventojams, ypač gyvenantiems iš pensijų, vidutinių ar mažesnių atlyginimų. Eurostat paskelbė duomenis, kurie rodo, kad Lietuva tapo išskirtine Europos sąjungos valstybe, pasiekusia nelauktas ir Lietuvos banko neprognozuotas infliacijos aukštumas. Dabartiniai valdantieji, ilgai raminę, kad infliacija smarkiai neaugs ir ją kompensuos augančios algos bei padidintos pensijos, matyt, per daug galvos ir nesuka, nes išties dėl kylančių kainų auga ir į biudžetą plaukia vis didesnė pridėtinės vertės mokesčio dalis. Labai patogios neplanuotos iždo pajamos. Taigi valstybės finansus tvarkantiems valdantiesiems infliacija yra palanki, o ir iš jų laikysenos matosi , kad jie – „nieko prieš“, netgi už. Tuo metu i ...

Linas Jonauskas. Lietuviškasis bla, bla, bla, arba apie lyderystės stoką aplinkosaugoje

Linas Jonauskas. Lietuviškasis bla, bla, bla, arba apie lyderystės stoką aplinkosaugoje

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 26), vykusi Jungtinėje Karalystėje, Glazge pasibaigė daugelio nusivylimu. Aukščiausio lygio pasaulio vadovų susitikimas vis baigiasi gražiomis kalbomis, bandymu nuleisti kartelę įsipareigojimams, tačiau net ankstesniuose susirinkimuose priimti įsipareigojimai nėra įgyvendinami, o reikšmingų, situaciją radikaliai galinčių keisti sprendimų – mažoka. Labai gerai šią situaciją iliustruoja ko gero žinomiausios klimato aktyvistės, kalbančios ateities kartų balsu, švedės Gretos Thunberg žodžiai: „30 metų jie darė bla, bla bla ir kur tai nuvedė? (...) Tai yra mūsų lyderių, sąmoningai vengiančių veikti, esamų ir būsimų kartų išdavystė“. Giriamasi rezultatais, dėl kurių nereikėjo jokių pastangų Lyderystės stoka akivaizdi ir Lietuvos aplinkosaugos politikoje. Vis dar ramiai važinėjame į Jungtinių Tautų klimato kaitos su ...

Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Kartu su Seimo nariais iš įvairių frakcijų registruojame įstatymo pataisas, kurios padėtų tašką žiaurios, neetiškos ir atgyvenusios Lietuvos kailinių žvėrelių žudymo industrijos istorijoje. Gyvūnų žudymas dėl prabangos – nepateisinamas šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje tekstilės technologijos leidžia sukurti daug šiltesnius ir be žalos gyvūnams pagamintus drabužius. Tokioje visuomenėje nėra vietos neetiškiems verslams, kurie šiandien ne tik tampa žiauraus elgesio su gyvūnais sinonimu, bet ir kelia grėsmę aplinkosaugai bei sveikatos apsaugai. Praeityje buvo ne vienas bandymas registruoti įstatymo pataisas, tačiau jos, dėl politinės valios stokos, liko gulėti stalčiuose. Tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas įrodys, kad Lietuvoje pakantumas kailininkystei išblėso ir galime pagaliau pradėti vytis kitas pažangias valstybes, kuriose jau seniai šiai neetiškai ir žalin ...

Eugenijus Sabutis. Esminiai savivaldos klausimai ir vėl liks konservatorių biudžeto paraštėse?

Eugenijus Sabutis. Esminiai savivaldos klausimai ir vėl liks konservatorių biudžeto paraštėse?

2022 m. Valstybės biudžeto įstatymo projektui pasiekus svarstymo stadiją Seime, intensyvėja ir diskusijos dėl platesnių finansavimo galimybių įvairiems valdžios sektoriams, ne išimtis ir savivaldybės bei jų pajamų šaltinių didinimas. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė su neslepiamu optimizmu prognozuoja, kad ateinančių metais savivaldybių pajamos didės ženkliai, tačiau visiškai neatsižvelgia ir į pačių savivaldybių išlaidų didėjimą, kurį visų pirma lems infliacija, elektros, dujų ir paslaugų kainų augimas. Kaip pavyzdys čia gali būti pateiktas išplėstas kompensacinis mechanizmas, kuriuo gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Visos šios išlaidos gali atgulti vien tik ant savivaldos pečių. Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų centrinės valdžios sprendimų, kurie didina savivaldybių biudžetų išlaidas. Todėl didesnes valdančiosios daugumo ...

Lukas Tamulynas. Vilniaus žalioji banga - pridengti valstybės žemės „išparceliavimą“?

Lukas Tamulynas. Vilniaus žalioji banga – pridengti valstybės žemės „išparceliavimą“?

Eiliniam žmogui LNTPA yra mažai girdėtas raidžių junginys. Tačiau žymiai geriau jis žinomas Vilniaus savivaldybės vadovams. Būtent prieš žmones, atstovaujančius minėtą junginį, neseniai galvą lenkė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ne tik lenkė galvą, bet dar ir pelenais ją barstė atsiprašinėdamas. Vis dėlto, grįžkime prie raidžių LNTPA – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos – ir to, kas parašyta jų puslapyje ties populistiškai pavadinta naujiena – „NT vystytojai ir Vilniaus miesto valdžia jungia pajėgas kovoje su išsikerojusia biurokratija“. LNTPA - tai lobistinė organizacija, kurios vienas iš tikslų (įstatuose įrašytas, pirmu numeriu) „įstatymų leidžiamais būdais skatinti nekilnojamojo turto plėtrą Lietuvoje, siekiant sudaryti tam palankias sąlygas“. Viskas su tuo būtų kaip ir gerai – LNTPA yra įregistravusi savo veiklą kaip lobistinė organizacija, ...

Close