Vilija Blinkevičiūtė. Dėl seksualinio priekabiavimo – prabilti drąsiau, reaguoti žaibiškai

Seksualinis priekabiavimas Europos Parlamente? Taip gali būti? Gali. Ir tai dar vienas įrodymas, kad šis netoleruotinas elgesys gali būti paplitęs visur – darbovietėse, mokymo įstaigose, pramogų pasaulyje, internete, viešajame transporte ir kitur. Europos Parlamentas, nors ir vadinamas ES demokratijos širdimi – ne išimtis. Praėjusių metų spalio pabaigoje, kai žiniasklaida pranešė apie seksualinį priekabiavimą Europos Parlamente, reagavome žaibiškai. Savaitgalį įvykęs incidentas jau pirmadienį sulaukė Parlamento pirmininko Antonio Tajani viešo pasmerkimo ir konkrečių veiksmų. Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje griežtai pasmerkėme seksualinį smurtą ir priekabiavimą, paraginome ištirti spaudos pranešimus apie galimus priekabiavimo atvejus Parlamente, o informacijai pasitvirtinus – nubausti kaltininkus, bet užtikrinti nukentėjusiųjų privatumą. Mūsų nuomone ...

Dovilė Šakalienė. Kas kiša pagalius į ratus Matuko reformai?

Dovilė Šakalienė. Kas kiša pagalius į ratus Matuko reformai?

Atrodo, kad po Matuko nužudymo pritilę vaiko teisių apsaugos reformos priešininkai įgavo antrą kvėpavimą ir tarsi varnų pulkas užpylė viešąją erdvę kaltinimais, gąsdinimais, abejonėmis. Pamirštos žvakutės už kiekvieną vaiką, pamirštos akcijos „Apginti Kiekvieną Vaiką“ – nes pokyčiai sunkūs, darbo daug, reiks keistis iš esmės. „Nepasiruošta“, „neapgalvota“ – skamba iš kelių garsiai kalbėti mokančių asmenų, bet apogėjus turbūt pasiektas, kai vienos savivaldybės vaiko teisių skyriaus vadovė arogantiškai išrėžia, kad ęsą „neaišku, kas blogai su esama sistema“ ir kad „neatlikta analizė, ką reiktų keisti“. Tikrai neaišku, kas blogai? Gal reiktų aplankyti tuos kelis šimtus kapų, kuriuose guli vaikai, nužudyti savo artimų žmonių per nepilnus tris Nepriklausomybės dešimtmečius – tuomet paaiškėtų kas blogai. Gal reiktų aplankyti po kelis šimtus kasmet (!) į klinikas ir ligo ...

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkio politika Lietuvoje – viena deklaruojama, kita daroma

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkio politika Lietuvoje – viena deklaruojama, kita daroma

Džiugu, kad pastaruoju metu žemės ūkio tema yra viena aktualiausių, tik gaila, kad viso to kontekstas yra ne toks jau ir džiuginantis, dar liūdniau, pasekmės yra stipriai pažengusios, todėl būtina politinė valia, moksliškai pagrįstiems sprendimams šiame sektoriuje. Ne veltui paminėjau mokslu pagrįstus sprendimus, o ne politikų ribotą įsivaizdavimą apie tai kuria linkme turi judėti žemės ūkis. Pastarųjų supratimą dar labiau riboja interesai, dar blogiau, kai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis p. Ramūnas Karbauskis (didžiausias Lietuvos žemvaldys) bei daugelis šiai politinei jėgai priklausančių Seimo narių turi esminės įtakos žemės ūkiui priimamiems įstatymams, jų įgyvendinimui, todėl mažai tikėtina, kad užteks politinės valios, esminėms smulkiųjų ir vidutinių ūkių paskatoms stambiųjų sąskaita. Teko stebėti LRT Forumo diskusiją apie že ...

Aloyzas Sakalas. Baritono arija operoje „Rusai puola“

Aloyzas Sakalas. Baritono arija operoje „Rusai puola“

Pastarosiomis dienomis konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė pasirašyti URM ekspertų parengtą „Partijų susitarimą dėl gynybos politikos“. Niekam ne paslaptis, jog šis susitarimas – tai dar vienas veiksmas iš operos „Rusai puola“. Atsisakymas pasirašyti įsiutino ne tik šios operos chorą, kuriame dominuoja konservatoriai. Prieš kelias dienas išgirdome ir šios atnaujintos operos naują ariją, kuri pavadinta „Ar pabars senelis anūką“ ir kurią užtraukė žymus politikos baritonas G. Kirkilas. Ir tai mane nustebino. Pasirodo, klydau manydamas, jog Lietuvoje egzistuoja tik viena politinė partija, kurios pagrindinis programinis tikslas – apsiginti nuo Rusijos. Tai TS-LKD. Ši partija nepasitiki nei NATO karine, nei ES politine apsauga, nei Lietuvos ginkluotomis pajėgomis ir, paprastai, vis reikalauja stiprinti krašto gynybą naujomis finansinėmis investicijomis. Tači ...

Modesta Petrauskaitė. Vaikas – ne šiukšlių dėžė, bet darželiuose duodamas bet koks maistas

Modesta Petrauskaitė. Vaikas – ne šiukšlių dėžė, bet darželiuose duodamas bet koks maistas

Ar kada susimąstėte, kokia prabanga mums – suaugusiesiems – yra stovėti parduotuvėje ir iš gausios produktų pasiūlos rinktis, ką savaitgalį gaminsime vakarienei? Arba atsivertus netoliese darbo esančios kavinės meniu spręsti, ką valgysime pietums? Tuo metu už mus nesprendžia niekas kitas, nesame priklausomi nuo kitų nuomonės ar priimamų sprendimų. Tačiau darželį ar mokyklą lankančio vaiko kasdienybė kitokia. Lietuva susidūrė su kompleksine problema, kurios įkaitais tapo vaikai. Jautriausia, labiausiai pažeidžiama ir už savo teises dar negalinti kovoti visuomenės dalis yra nustumiama į užribį, kuriame vis dar galioja įsisenėjusios, dar sovietinį palikimą menančios taisyklės. Praėjusį pusmetį iniciatyva „Vaikas Ne Šiukšlių Dėžė“ praskleidė užmaršties šydą, dengusį opią šalies problemą, apie kurią viešai kalbėti daugumai buvo nepatogu. Iki tol didžiuosiuose Lietu ...

Linas Jonauskas. Sprendimas, kuris žvejams siaubingai nepatiks

Linas Jonauskas. Sprendimas, kuris žvejams siaubingai nepatiks

  Lietuvos žvejų padangėje vėl suskambo pavojaus varpai. Užsimota į šalies ežerus grąžinti žvejų verslininkų tinklus. Keičiant Žuvininkystės įstatymą norima žuvininkystės reguliavimą visiškai perduoti Žemės ūkio ministerijai ir į šalies ežerus įsileisti žvejus verslininkus. Panašią pataisą, kuria siekiama perskirstyti funkcijas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje paskutinį kartą beveik prieš dvejus metus teikė konservatorius Kazys Starkevičius. Vėliau estafetę iš konservatoriaus perėmė jo bendrapartietis Molėtų meras Stasys Žvinys, šalies premjerui Sauliui Skverneliui pateikęs pasiūlymus, kuriais būtų uždegta žalia šviesa tinklų grąžinimui į ežerus. Neabejoju, jog verslinės žūklės apribojimai, kuriuos 2015 m. priėmė Aplinkos ministerija – vienas teisingiausių sprendimų. Žuvies ištek ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Stiklinė vandens

Jurga Marcinkevičiūtė. Stiklinė vandens

  Yra toks juokelis, neva pašiepiantis garsų posakį, kad mirties patale nebus kas stiklinę vandens paduotų – „O vandens tai ir nesinori“. Tokie jau esame, kad juokaujame bijodami, nežinodami, kas atsitiks šiandien, ryt ar po 20 metų. Dalykas tas, kad taip bus – tikrai ir be variantų. O daugeliui garbaus amžiaus sulaukusių arba užkluptų ligų vilniečių tai jau ir atsitiko. Jie likę vieni su savo liga, nugyventais metais, ir ne mums spręsti, kur tie palikuonys su vandens stikline. Faktas yra faktas. Jiems reikalinga pagalba, kuri ir suteikiama – kiek ir kaip įmanoma. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) tvarkos aprašą, ir ši pagalba jau veikia iš visų jėgų. Vilniuje yra 6 teritoriniai vienetai, teikiantys dienos globą ir integralią pagalbą, o apie 100 jų darbuotojų gelbsti tuos, kurie iš ...

Close