Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius. N16

Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose, kuriose keliamas klausimas, ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os yra būtinybė. Žinoma, didžioji dalis 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę psichologai, ėmė kraipyti galvomis, esą, pats vaikas tikrai neturi susiformavusios pasaulėžiūro ...

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Neseniai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jog kitąmet, stojant į aukštąsias mokyklas, egzaminų rezultatai nieko nelems. Taip minėtas politikas teigė ir lygiai prieš metus, žadėdamas jog valstybinių brandos egzaminų reikšmė keisis, bet tai, matyt, seniai nebėra svarbu – juk, kaip lakštingala nečiulbės. Čia aktualesnis kitas klausimas: ar siekiant realizuoti, rodos, teisingą idėją – nenulemti 12 metų įvertinimo per 3 ar 4 valandas – nesusidursime su dar didesniu pasipiktinimu ir neteisingumu? Kasmet Lietuvoje abiturientai paskutiniuosius mokslo metus užbaigia dvylikos metų galutiniu įvertinimu – egzaminų sesija. Planuodami tolimesnį gyvenimą ir galvodami apie aukštąjį mokslą, renkasi atitinkamus valstybinius brando egzaminus (VBE), atsižvelgdami į aukštųjų mokyklų reikalavimus. Atrodytų viskas gerai, logiška. ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuoti kitų idėjas ir siūlymus, bet ir išlikti vieningiems bei siekti, kad  Lietuva taptų draugiška ne tik savo gyventojams,  bet ir svečiams. Daugiau apie patirtus išgyvenimus ir įveiktus sunkumus, istorinių ir politinių procesų vertinimas bei ateities vizija pokalbyje su profesoriumi Aloyzu ...

Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos, kaip darbuotojams atstovaujančios ir jų interesus ginančios visuomeninės organizacijos, savo aukso amžių Vakarų šalyse išgyveno XX a. 6-8 dešimtmečiuose. Šiandien dėl kintančio darbo rinkos pobūdžio, technologijų plėtros, atsirandančių vis naujų „nestandartinių“ profesijų, globalizacijos procesų, vartotojiškos visuomenės puoselėjamų idealų regime narystės profesinėse darbuotojų organizacijose populiarumo mažėjimą. Tačiau, kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo pirmininkas Tomas Jakutavičius, „negalime to vadinti problema – galime sakyti, kad tai yra iššūkis, kviečiantis profesines sąjungas atsinaujinti ir prisitaikyti prie dabartinių darbuotojų poreikių“. Apie profesinių sąjungų veiklos kryptis, iššūkius ir pokyčius kalbamės su Tomu Jakutavičiumi ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų ...

Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Žemės ūkio tematikai vis netylant Seimo koridoriuose, norisi iš politikų konstruktyvios diskusijos šia tema, o ne agrokomisijų cirko. Šiame straipsnyje norėčiau pateikti daugiau duomenų apie žemės ūkio padėtį Europos Sąjungoje, tam kad geriau suprastume, kokie pažeidžiami esame ir kokia mažutė mūsų vidaus ekonomika, lyginant ją su išsivysčiusiomis ES šalimis, jau nekalbant apie drąstiškai mažėjantį gyventojų skaičių. Tad labai svarbu nešvaistyti energijos ir laiko šalutiniams reiškiniams, o susikaupti ir dirbti kryptingai, vardan tos – Lietuvos!  Neabejotinai, ūkininkavimą, kaip ir daugelį kitų verslo šakų, iš esmės pakeis (jau keičia) skaitmeninė technologinė revoliucija, kuri, tikiu, bus tokia pat reikšminga, kaip tuomet, kada arklius pakeitė žemės ūkio mašinos. Todėl labai svarbu nepramiegoti šių visų inovacijų, kurios gali turėti esminės įtakos mūsų šalies žemė ...

Mindaugas Kluonis. Agnės Širinskienės aplinkos paslaptys

Mindaugas Kluonis. Agnės Širinskienės aplinkos paslaptys

Pastarųjų mėnesių korupcijos skandalai, krečiantys Lietuvos politinę sistemą, kaip niekada išryškina politikos skaidrumo būtinybę. Lietuvos žmonės turi teisę į tai, kad jų rinktų politikų priimti sprendimai tarnautų juos rinkusių piliečių, o ne verslo ir kitokių neaiškių grupių naudai. Deja, susidaro įspūdis, kad pernelyg susikoncentravus į vienos verslo grupės įtaką, pro akis praleidžiamos kitos grupės, kurios tyliai siekia užvaldyti valstybę ir daryti įtaką politiniams ir rinkimų procesams. Šios grupės apsupa politikus savais žmonėmis, teikia jiems neatlygintiną paramą per rinkimus, jų atstovai Vyriausioje rinkimų komisijoje atvirai sako, kad gali daryti įtaką rinkimų rezultatams. Savo finansavimo šaltinius šios grupės slepia, teigdamos, kad pagal galiojančius įstatymus jų viešinti neprivalo ir kad jų finansavimo šaltinių paviešinimas sukeltų neigiamą reakciją jų ...

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Neseniai buvo paskelbta, jog nuo 2030 m. sausio 1 d. proto negalią ar psichikos sutrikimų turintys žmonės nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas, kadangi jie turi gyventi ir visas reikalingas paslaugas gauti savo bendruomenėse. Tai yra apibrėžta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje. Taip apsisprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šiam procesui užtvirtinti bus pasirašomas moratoriumas. Atrodo viskas gerai, bet žmonės, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimus turi teisę gyventi savarankiškai jau dabar, o ne po 12 ar daugiau metų. Vėl matoma reformų imitacija ir jokių sisteminių pokyčių nevyksta. Deinstitucionalizacija, kas yra tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, jau prasidėjo 2014 m., tačiau vyksta labai lėtai – alternatyvos institucinei globai savivald ...

Close