lapkričio 29, 2021

Ministrui A. Dulkiui labiausiai nepatiko klausimas apie perteklines mirtis

Po ilgiau nei valandą trukusio susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai neslėpė nusivylimo: „Ministras ramiai ir užtikrintai neatsakė nė į vieną klausimą“. Ministras pirmadienį lankėsi Seimo socialdemokratų frakcijoje, kurios nariai turėjo klausimų dėl sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos. Jau susitikimo pradžioje A. Dulkys pamėgino užbėgti kritikai už akių pasakydamas, kad ministerija tiesiog daro namų darbus, kuriuos jai uždavė Europos Komisija. Esą vykdoma kompleksinė reforma, rengiami kokybės kriterijai, siekiama užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą. Ministras tikino, kad ministerija stengiasi įtraukti į šį procesą savivaldybes. Orinta Leiputė teiravosi, ar dabar geras laikas tokiai reformai, kai visos jėgos ir dėmesys nukreiptas pandemijai suvaldyti. Ministras atsakė, kad Lietuvai siūlomo ...

L. Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei STT dėl galimo atliekų tvarkymo pažeidimo

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Specialiosios tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų, kad būtų apgintas visuomenės interesas ir pradėtas tyrimas dėl įmonės, kuri Vilkaviškio rajone užteršė nuomojamą žemės sklypą statybinėmis atliekomis, neįvykdyto privalomojo nurodymo sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant iš jo atliekas bei galimai aplaidaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno darbo, patvirtinant sklypo sutvarkymo faktą. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, nors aplinkosaugininkai yra nustatę, kad laukuose iš viso užkasta beveik 8 tūkst. tonų statybinių atliekų, įmonės žala aplinkai įvertinta 33 mln. eurų, ji buvo įpareigota sutvarkyti nuomotą sklypą, tačiau gyventojai iki šiol negali dirbti sau priklausančios žemės dėl taršos statybinėmis atliekomis. „Šokiruoj ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Seime pirmąją svarstymo stadiją pasiekė svarbiausias šių metų įstatymo projektas – 2022 m. valstybės biudžetas. Parlamentarams išreiškus pritarimą, projektas buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri vertins ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas. Patobulintas projektas tolimesniam svarstymui į Seimą sugrįš jau gruodžio mėnesį. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ateinančių metų biudžetą suskubo skambiai pavadinti galimybių biudžetu, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas jį vadina atlyginimų ir pensijų biudžetu, realybėje projektas tokių apibūdinimų nepateisina. Galimybių arba atlyginimų ir pensijų biudžetu jis gali būti vadinamas tik valdančiųjų kabinetuose ir jį parengusios Vyriausybės koridoriuose. Pristatydama kitų metų biudžeto projektą, finansų ministrė labiausiai akcentavo minimalios mėnesinės alg ...

Socialdemokratai susitinka su A. Dulkiu: klaus dėl ligoninių uždarinėjimo, rekordinių perteklinių mirčių

Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcija (LSDP) pirmadienį susitinka su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Socialdemokratai aiškinsis, kodėl yra uždarinėjamos gydymo įstaigos, teirausis dėl prasto gydymo paslaugų prieinamumo. Parlamentarė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pabrėžia, kad Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria rekordiniu perteklinių mirčių skaičiumi, taigi ministro bus klausiama, kaip šis ruošiasi spręsti situaciją. „Jeigu ministras tikisi standartinių klausimų, į kuriuos turi paruoštus atsakymus, tai jam teks nusivilti. Šį kartą visą dėmesį sutelksime į tai, kas lieka pandeminių temų šešėlyje: skandalinga ligoninių pertvarka, neįtikėtini perteklinių mirčių skaičiai, kuriuos lemia neprieinamos gydymo paslaugos. Ar ministerija (ir visa vyriausybė) neužsižaidė su pinigų „įsisavinimu"? Puikiai žinome, kas vyksta: saviv ...

Juozas Olekas. Po ilgų derybų – žalesnė ir teisingesnė ES Bendroji žemės ūkio politika

Lapkričio 23 d. Europos Parlamente patvirtinome galutinį susitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Šio sprendimo Europos Sąjungos ūkininkai laukė trejus metus. Priėmus galutinį sprendimą, mūsų žemdirbiai pagaliau galės planuoti savo ateitį. BŽŪP susitarimas, kaip ir visi politiniai kompromisai, nėra tobulas. Visgi nepaisant trūkumų, tokie aspektai, kaip socialinių sąlygų įtraukimas, svaresnė parama jauniems ūkininkams, smulkiems ir vidutiniams ūkiams, galutiniame susitarime yra labai svarbūs ir džiuginantys. Galime pasidžiaugti, kad naujoji BŽŪP padidins paramą jauniems ūkininkams – jiems bus skiriama nebe daugiausiai 2, o mažiausiai 3 proc. tiesioginių išmokų voko. Smulkiesiems ūkininkams bus skiriama 10 proc. išmokų voko. Taip pat pasiektas kompromisas dėl lėšų vadinamosioms ekoschemoms ir aplinkai bei klimatui palankioms priemonėms. Svar ...

Linas Jonauskas. Taršos mokestis skirtas biudžeto skylėms užkaišyti

Naujasis Aplinkos ministerijos automobilių mokestis yra labiau skirtas užlopyti biudžeto skylėms nei rimtai mažinti transporto taršą. Mokestis, kurį gyventojai mokėtų kasmet, niekaip neprisidės prie taršos mažinimo, jei nebus į šią problemą žvelgiama kompleksiškai, jei bausmės (mokesčių) nepakeis paskata (didesnės lengvatos ir netaršiam transportui pritaikyta infrastruktūra). Aplinkos ministerija žmonių persėsti iš taršaus transporto į elektromobilius šiuo metu nesuvilioja net kompensacine sistema. Keli milijonai eurų vis dar laukia, kol bus išdalinti kompensacijoms, bet norinčių jas gauti – mažoka. Vietoje to, ieškoma greito sprendimo būdo – automobilių taršos mokesčio, kuris nepaskatins tų, kurie važinėja senu kledaru, persėsti į elektromobilį, o valstybė neprisidės prie jų įperkamumo didinimo. Nekalbu apie didesnes kompensacijas įsigyti naujam „Tesla“ automobili ...