Aplinkos apsauga Archives

L. Jonauskas: Baltijos jūra tampa ferma, kurioje net draudžiamų žvejoti žuvų galima pasiimti dešimtis tonų

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Europos Komisijos narį Virginijų Sinkevičių, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų išteklių apsaugos. Pasak Lino Jonausko, nors menkių, lašišų žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama, tačiau galimybė žvejams verslininkams didelius kiekius šių žuvų pasiimti su priegauda, diskredituoja Lietuvos žuvų išteklių apsaugos politiką. „Nuo 2020 metų Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudžiama menkes žvejoti ir komerciniais, ir pramoginiais tikslais. Šis sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos tyrimus, kurie rodo, kad menkių ištekliai yra pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos ...

Linas Jonauskas. Žvejybos Kuršių mariose draudimas įstrigo valdančiųjų stalčiuose?

Per anksti apsidžiaugėme, kad politinėje darbotvarkėje pagaliau atsidūrė bandymai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Jei ir toliau įstatymai klimps biurokratiniuose procesuose, nei šiais, nei kitais metais jie nebus priimti. To kaina – ir toliau nykstantys žuvų ištekliai. Šiais metais vėl pavėlavome apsaugoti lašišas, kurių didžioji migracija į Lietuvos vidaus vandenis vyksta per Kuršių marias. Verslinė žvejyba Kuršių mariose vis dar yra viena iš didžiausių kliūčių lašišoms pasiekti savo nerštavietes, iki kurių jos plaukia šimtus kilometrų. Nors Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis privaloma, nepaisant jų gyvybingumo, paleisti atgal į vandenį, o užsiimantys versline žvejyba nebegali piktnaudžiauti ir pasiimti negyvybingų lašišų, tačiau tai žuvų neapsaugo nuo patekimo į žvejybos įrankius ir žuv ...

Siūloma neetatiniams inspektoriams leisti tikrinti įtariamų pažeidėjų dokumentus ir neleisti jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko pareigūnai

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas ragina neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau galių ir teikia papildomus pasiūlymus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurias yra parengusi Aplinkos ministerija. „Man labai gaila, kad pažadai, suteikti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams daugiau galių, bliūkšta. Aplinkos ministerijos parengtose pataisose yra padaryta pradžia, bet to nepakanka, kad neetatiniai inspektoriai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Pagal tai, ką siūlo ministerija, neetatiniai inspektoriai patruliuodami vieni negalės atlikti jokių veiksmų prieš įtariamą pažeidėją“, – sakė Linas Jonauskas. Parlamentaras siūlo suteikti galimybę neetatiniams inspektoriams tikrinti įtariamų pažeidėjų dokumentus ir neleisti jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko aplinkos apsa ...

Eugenijus Sabutis. Dar labiau kilsiančios kainos ir nauji mokesčiai – valdančiųjų darbotvarkė Seimo rudens sesijai

Neatidėliotinos priemonės dėl sparčiai kylančių maisto ir paslaugų kainų, strategija dėl infliacijos suvaldymo, įstatymų projektai, susiję su valstybinių įmonių pelningumo peržiūra ir aiškiu kompensavimo mechanizmu vartotojams dėl didėjančių elektros, dujų ir šildymo kainų, tiksliniai žingsniai ir papildomas finansavimas skurdžiausiai besiverčiantiems asmenims – visą tai turėjo būti valdančiosios daugumos darbotvarkėje šioje rudens Seimo sesijoje. Deja, bet artėjančiame politiniame sezone parlamente šių projektų neišvysime. Jau anksčiau esu rašęs apie tai, kad valdantieji šių problemų nemato ir nenori apie jas girdėti, užsimerkiama net prieš faktą, kad artėja šildymo sezonas, smarkiai paploninsiantis šeimų kišenes. Vien Vilniuje prognozuojama, kad kitas centrinio šildymo laikotarpis bus brangesnis beveik 50 proc. Taip atsitiks dėl dujų kainų šuolio, o sostinė šil ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Po pateikimo Seime pritarta neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių instituto stiprinimui

Seime po pateikimo pritarta Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko parengtoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau galių. Pasak Lino Jonausko, tokį poreikį rodo ne tik didėjantis pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus skaičius, bet ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus mažėjimas. „Per paskutinius penkerius metus pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus skaičius išaugo kelis kartus. Neabejingi piliečiai vis dažniau pareigūnams praneša apie įvairius aplinkosauginius pažeidimus. Didelė dalis sąmoningų, mylinčių gamtą žmonių prisijungė prie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių - iki 2017 metų gamtoje patruliavo net 700. Deja, nuo 2017 metų, panaikinus neetatiniams inspektoriams teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmen ...

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Tai, kad gali nebelikti galimybės įsigyti elektrinį paspirtuką ar dviratį, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė Aplinkos ministerijos atstovai. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – yra buvę piktnaudžiavimo parama atvejų. Ar tikrai verta dėl pavienių nesąžiningų žmonių numarinti tokią populiarią priemonę, skatinusią atsikratyti senų, taršių kledarų ir rinktis mažiau taršią transporto priemonę? Jei paspirtukas, kaip įrankis, pasitarnavo atsisakyti taršių automobilių, priemonė pasiteisino ir ji turi būti tęsiama. Gal reikėtų verčiau sutvarkyti kompensacijos skyrimo tvarką taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų? Atsisakyti to, kas daugybę žmonių paskatino palikti automobilius ir mieste, bent jau šiltuoju metų laiku, keliauti elektriniais paspirtukais, dviračiais, yra visai neprotinga. Jei paspirtukas ...