Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Tai, kad gali nebelikti galimybės įsigyti elektrinį paspirtuką ar dviratį, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė Aplinkos ministerijos atstovai. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – yra buvę piktnaudžiavimo parama atvejų. Ar tikrai verta dėl pavienių nesąžiningų žmonių numarinti tokią populiarią priemonę, skatinusią atsikratyti senų, taršių kledarų ir rinktis mažiau taršią transporto priemonę? Jei paspirtukas, kaip įrankis, pasitarnavo atsisakyti taršių automobilių, priemonė pasiteisino ir ji turi būti tęsiama. Gal reikėtų verčiau sutvarkyti kompensacijos skyrimo tvarką taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų? Atsisakyti to, kas daugybę žmonių paskatino palikti automobilius ir mieste, bent jau šiltuoju metų laiku, keliauti elektriniais paspirtukais, dviračiais, yra visai neprotinga. Jei paspirtukas ...

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų pas mus miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų autoriai nuolat ieško priežasčių ir išskiria problemas, tradiciškai paliesdami susisiekimo, viešojo transporto, miestų urbanizacijos ir su tuo susijusios visuomenės sveikatos problemos. Šiomis temomis kalbama kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau esminio proveržio pasiekti valstybėje kol kas nepavyksta. Įvairios suinteresuotos grupės, politikai ir visuomenės atstovai daug diskutuoja, tačiau bendro sprendimo nerandama, nors, rodos, iškelti ambicingi tikslai ir jų siekiama. Savivaldybėse pat ...

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad aplinkosauginė Vyriausybės programos dalis panašėja labiau į privalomų europinių reikalavimų perrašymą, nei į ambicingą planą, o naujajai Vyriausybei siūlo imtis Nacionalinės miškų strategijos. Pasak socialdemokrato, pačioje programos pradžioje iškeliamas abejotinas tikslas, kad „mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti. „Vargu, ar tikrai norime likti esamoje situacijoje, kai Lietuvą nuolat krečia ekologinės katastrofos, vandens ir oro tarša didėja, kyla grėsmė saugomoms teritorijoms ir rūšims, pereikvoti žuvų ištekliai. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti“, – pažymi L ...

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojus nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. 30 mln. eurų kainavusi atliekų apdorojimo įmonė ilgą laiką buvo tikras siaubas Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojams. Dėl smarvės negalėję nė durų atidaryti gyventojai beldėsi visur, bet miesto valdininkų širdžių tai nesuminkštino. Žmonės tiesiog vėmė namuose, juos, kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, berdavo spuogai – tokia tarša itin apgyvendintame rajone. Bet ilgą laiką tai buvo niekam nė motais. Ir šiandien paaiškė ...

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad žmonių apgyvendintose teritorijose statyti arba vystyti taršios pramonės objektus yra „tiesiog nusikaltimas žmonėms“. „Klaipėdoje kelią skinasi sumanymai kirsti Girulių mišką ir vystyti geležinkelio krovos mazgą, Alytuje – statyti chemijos gamyklą. Ir abiem atvejais nekreipiama jokio dėmesio į vietinių žmonių balsą. Tai yra nusikaltimas žmonėms. Tokių objektų, kurie, esant galimai nelaimei, gali sukelti milžinišką žalą aplinkui gyvenantiems žmonėms apskritai būti negali. O savivalda yra „bedantė“, nes dėl leidimų sprendžia centrinė valdžia. Turi būti priešingai“, -- įsitikinęs G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad Klaipėdos ir Alytaus pramonės plėtros pavyzdžiai dar kartą liudija, kad lemiamą teisę apsispręsti dėl tokių objektų statybos reikia perleisti savivaldai. „Vietos ...

Close