Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Mini sesija, bet ne mini darbai Europos Parlamente

Mini sesija, bet ne mini darbai Europos Parlamente

Šią savaitę Europos Parlamente vyko mini-sesija. Tokios sesijos - nedažnos, planuojamos dėl svarbių klausimų, kuriems reikia išskirtinio dėmesio - šiuo atveju galutinio JK išstojimo iš ES. BREXIT pabaiga Pagaliau ratifikuotas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Numatyta, jog Jungtinė Karalystė nebebus ES narė nuo vasario 1 d. Išstojimo susitarimas apsaugo Jungtinėje Karalystėje gyvenančius ES piliečius ir ES gyvenančius JK piliečius, taip pat jų šeimas. Visos socialinės apsaugos teisės pagal ES įstatymus bus išlaikytos ir užtikrintos visą jų gyvenimą, o administracinės procedūros turės būti skaidrios ir sklandžios. Šių sąlygų įgyvendinimą prižiūrės nepriklausoma institucija, turinti lygiaverčius įgaliojimus. Pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda vasario 1 d., numatyta užbaigti gruodžio pabaigoje. Per tą laiką turės būti susiderėta dėl būsim ...

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso. O jums?

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso. O jums?

Žaliasis kursas, akcentuojantis ekologiją ir aplinkosaugą visose srityse jau tampa ne tik Europos, bet ir Lietuvos aktualija. Tam reikėjo dviejų ekologinių nelaimių - vieno gaisro, kuris 10 dienų degusiomis padangomis apnuodijo ne tik gyventojus, dirvožemį, visą gamtą, bet ir galimai sutrumpino gyvenimą ugniagesiams bei kartu su jais dirbusiam merui. Reikėjo ir 14 metrų vamzdžio, kuris, pasirodo, puikiai apjungė naują modernaus verslo eco-friendly koncepciją su senu smirdančiu „pelnas svarbiau nei jūsų sveikata ar gamta“ principu. Galime kapstytis ir tušuoti mūsų sistemos trūkumus arba pasinaudoti galimybe pakeisti savo ateitį visam laikui. Lietuva žaliosios ekonomikos lyderė ar tai dar vienas traukinys, į kurį bandysime įšokti jam jau nuvažiavus? Tuomet ir paaiškėjo, kad smirda ne tik Klaipėdoje ar Alytuje, tačiau ir visoje aplinkosaugos sistemoje. Niekas čia n ...

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Aplinkosaugos problemos po rezonansą sukėlusių taršos atvejų yra sprendžiamos fragmentiškai, čia derėtų kalbėti apie verslo atsakomybę ir jo požiūrio keitimą. Apie tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kalbant apie valstybės santykį su verslu, šiandien mes fragmentiškai kažkiek sprendžiame tas problemas ir stipriname kontrolę ir prevenciją, tačiau, žiūrint į perspektyvą, po aplinkosaugininką ir inspektorių prie kiekvieno vamzdžio ar kamino tikrai nepastatysime, – sakė G. Paluckas. – Įrodinėjimo naštą, jog neteršia, visgi reikia perkelti verslui. Technologijos šiandien leidžia stebėsenos ir matavimo sistemas įdiegti už verslo pinigus. Ir atitinkamai tuos duomenis perduoti valstybės institucijoms.“ Čia pat jis pabrėžė, kad vien valstybės pastangų sprendžiant aplinkosaugos pro ...

Dėl užterštų marių reikalaujame ir ministro, ir aplinkosaugininkų atsakomybės

Dėl užterštų marių reikalaujame ir ministro, ir aplinkosaugininkų atsakomybės

Atskleistas skandalingas taršos atvejis, kad AB „Grigeo Lietuva“ beveik visas atliekas leido tiesiai į Kuršių marias. Socialdemokratų manymu, tai rodo ne tik verslo įmonės cinišką pelno siekimo interesų priešpastatymą prieš visus kitus – gamtos apsaugos ir gyventojų sveikatos poreikius, bet taip pat aplinkos apsaugos sistemos spragas. Panašu, kad „valstiečių“ reformos kvepia kaip tos užterštos Kuršių marios. „Nematau pagrindo Aplinkos apsaugos ministrui džiūgauti dėl pagaliau pavykusios operacijos, nes metų metus Klaipėdos gyventojai buvo priversti gyventi smarvėje, jų skundai likdavo be atsakymų. Marios buvo baisiai teršiamos. O tuo tarpu valdančiųjų reformuojama aplinkosaugos sistema nesugebėjo rasti ir nustatyti tokio, kaip paaiškėjo, milžiniško masto taršos. Panašu, kad „valstiečių“ reformos kvepia kaip tos užterštos Kuršių marios“, - sako Seimo socialde ...

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Neabejoju, jog klimato kaita yra viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria žmonija. Nuo oro taršos kenčia ir mūsų valstybė. O ką daro valdžia? Pasiūlo taršos mokestį? Manau, kad pats laikas susiimti. Reikia imtis veiksmų, turinčių realios naudos aplinkai. Gaila, bet žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kasdien vykstančių klimato kaitos procesų ir neįvertina problemos mąsto. O juk prisitaikyti nebus galima amžinai. Turime galvoti apie ateities kartas: negalime joms palikti kraičio problemų, su kuriomis susidoroti jau gali būti vėlu. Noriu, kad mano dukros, jų vaikai ir anūkai gyventų geresniame pasaulyje. To linkiu ir Jūsų artimiesiems. Kuo galingesnis automobilis ir kuo dažniau juo važinėji, tuo daugiau perki kuro ir tuo daugiau sumoki akcizo valstybei. Ir nereikia būti aplinkosaugininku, kad suprastum klimato kaitos mastą. Šiurpą krečia tirp ...

Close