Linas Jonauskas Archives

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Linas Jonauskas. Didžiausias lietuvių priešas – valdžios neveiksnumas

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda – galimybė suvienyti visus po platų pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir priimti senai subrendusį sprendimą, t. y. įteisinti dvigubą pilietybę. Nors tikslas aiškus ir konkretus, deja, daugumai politikų jis tėra galimybė būti matomam ir dalyvauti nuolatiniame politiniame procese. Tai tapo ypač akivaizdu po daugybės bandymų spręsti arba veikiau imituoti įsisenėjusios dvigubos pilietybės problemos sprendimą. 2019 m. gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pasižymėjo itin didelėmis kontraversijomis. Pirmiausia, klausimo formuluotė buvo sudėtinga ir neaiški. Antra, referendume šalia šio itin svarbaus klausimo, pridėtas dar vienas, populistinis siūlymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Būtent pastarasis klausimas sukėlė dideles diskusijas ir bent pagal paminėjimų žiniasklaidoje ska ...

Linas Jonauskas. STOP gyvūnų kankinimui

Kraupūs gyvūnų laikymo vaizdai iš nelegalių šunų daugyklų Kretingoje, Tauragėje ir Širvintose įsiutino visuomenę ir privertė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) imtis tyrimo dėl akivaizdžių nusižengimų gyvūnų gerovei, o dešimtys neprižiūrimų ir antisanitarinėmis sąlygomis laikomų gyvūnų paimti ir perduoti gyvūnų prieglaudoms. Situacija dėl paplitusio žiauraus elgesio su gyvūnais pareigūnams žinoma jau seniai, tačiau per daugybę metų taip ir nebandyta spręsti iš esmės. Virtinė diskusijų ir pasitarimų Seime, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kaip susitarę, teigė, jog su gyvūnų gerove jokių didesnių problemų Lietuvoje nėra. Tenka konstatuoti, kad viena iš didžiausių problemų gyvūnų gerovės srityje atsiranda dauginant šunis. Lietuvoje pilna nelegalių š ...

Linas Jonauskas. Ministras mulkina žvejus

Beveik tūkstantis žmonių rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje susirinko į precedento neturintį žvejų mėgėjų mitingą ir labai garsiai pasakė „Verslinei žūklei Kuršių mariose – NE“. Meškeriotojai ir anksčiau rinkdavosi į įvairius protesto mitingus, tačiau šis – didžiausias istorijoje. Žvejai nuolatos reikšdavo nepasitenkinimą verslininkais, kurie nualino šalies ežerus ir marias. Verslinės žvejybos tinklais poveikis kai kuriuose šalies ežeruose buvo toks didelis, kad juose praktiškai nebeliko žuvies. Tai paskatino mane inicijuoti verslinės žūklės uždraudimą ežeruose ir Kauno mariose. Kaip parodė laikas, sprendimas buvo teisingas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, per 4 metus žuvies čia padaugėjo 4 kartus, nuo 440 tonų 2014 m. iki 1640 tonų 2018 m. Stingant priemonių ir kuro, taip pat ir dirbančių žmonių, aplinkosauginės kontrolės šalyje beveik nebeliko. Neetatinių ...

L. Jonauskas: jei „valstiečio“ siūlymams Seimas pritars, miškuose kils tvoros, bus baudžiama už grybavimą

Seimui svarstant siūlymus keisti Laukinės augalijos įstatymą, kuris draustų žmonėms grybauti ir uogauti privačiose žemėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų, socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad gyventojai netrukus pajus tokio draudimo pasekmes. Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, jei „valstiečio" Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas. „Sunku įsivaizduoti, kaip, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, būtų realizuotas įstatymo įgyvendinimas. Už laukinę augaliją atsakinga aplinkosauga turėtų reaguoti į iškvietimus ir tikrinti grybo nupjovimo ar uogos nuskynimo atstumą nuo sodybos. Maža to, priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti", – a ...