L. Jonauskas: jei „valstiečio" siūlymams Seimas pritars, miškuose kils tvoros, bus baudžiama už grybavimą

L. Jonauskas: jei „valstiečio“ siūlymams Seimas pritars, miškuose kils tvoros, bus baudžiama už grybavimą

Seimui svarstant siūlymus keisti Laukinės augalijos įstatymą, kuris draustų žmonėms grybauti ir uogauti privačiose žemėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų, socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad gyventojai netrukus pajus tokio draudimo pasekmes. Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, jei „valstiečio" Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas. „Sunku įsivaizduoti, kaip, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, būtų realizuotas įstatymo įgyvendinimas. Už laukinę augaliją atsakinga aplinkosauga turėtų reaguoti į iškvietimus ir tikrinti grybo nupjovimo ar uogos nuskynimo atstumą nuo sodybos. Maža to, priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti", – a ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Prieš du metus saujelė nežalių „valstiečių“ su tuometiniu Aplinkos komiteto pirmininku  K. Mažeika priešakyje užregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis norėjo šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus. Seime medžioklės su lankais įteisinti nepavyko, tačiau K. Mažeikai tapus aplinkos ministru, medžioklė su lankais įteisinta ministro įsakymu, pakeitus Medžioklės taisykles. Ministras įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas  „žiaurus elgesys su gyvūnais“. Medžioklė su lankais Archajiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausi ...

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų. Toks pat sprendimas, tik dvejais metais anksčiau, priimtas ir dėl verslinės žvejybos Kauno mariose. Po kelerių metų be žvejybos tinklais, Kauno mariose atlikti tyrimai, kurie nudžiugino ne tik mokslininkus, bet ir visus žvejus mėgėjus. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais. Sprendimus uždrausti verslinę žūklę ežeruose ir Kauno mariose tuomet grindėme labai prasta žuvų išteklių būkle ir neracionaliu bei nesąžiningu valstybės išteklių naudojimu. Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Close