Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Kovos su klimato kaita kontekste kone kiekviena įmonė jaučia (ar bent jau turėtų jausti) pareigą savo gamybos ir veiklos procesus organizuoti taip, kad neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Vieni tai daro dėl nuoširdžiai jaučiamos socialinės, aplinkosauginės atsakomybės, kiti dėl ekonominių sumetimų, o dar kiti bando prisitaikyti prie aktualijų ir tikisi, kad pasirinkta atsakinga (marketingo) kryptis padės pritraukti naujų klientų ir gauti naujų užsakymų. Gaila, tačiau labai dažnu atveju deklaruojamas požiūris į tvarią veiklą ir atsakingą požiūrį į gamtą bei aplinką tėra tik tuščios deklaracijos. Atsakingą požiūrį į aplinką ir žmonių gerovę deklaravusi „Grigeo Klaipėda“ eilę metų į Kuršių marias leido tonas nevalytų nuotekų. Klaipėdos prokurorai perdavė teismui surinktą medžiagą d ...

Siūloma neetatiniams inspektoriams leisti tikrinti įtariamų pažeidėjų dokumentus ir neleisti jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko pareigūnai

Siūloma neetatiniams inspektoriams leisti tikrinti įtariamų pažeidėjų dokumentus ir neleisti jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko pareigūnai

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas ragina  neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau galių ir teikia papildomus pasiūlymus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurias yra parengusi Aplinkos ministerija. „Man labai gaila, kad pažadai, suteikti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams daugiau galių, bliūkšta. Aplinkos ministerijos parengtose pataisose yra padaryta pradžia, bet to nepakanka, kad neetatiniai inspektoriai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Pagal tai, ką siūlo ministerija, neetatiniai inspektoriai patruliuodami vieni negalės atlikti jokių veiksmų prieš įtariamą pažeidėją“, – sakė Linas Jonauskas. Parlamentaras siūlo suteikti galimybę neetatiniams inspektoriams tikrinti įtariamų pažeidėjų dokumentus ir neleisti jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko aplinkos apsa ...

L. Jonauskas: už besikartojančią taršą nuotekomis turėtų būti reikalaujama teršiančios įmonės uždarymo

L. Jonauskas: už besikartojančią taršą nuotekomis turėtų būti reikalaujama teršiančios įmonės uždarymo

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas ragina Aplinkos ministeriją imtis lyderystės, kad nuotekų taršos atvejai nesikartotų. Pasak Lino Jonausko, besikartojantys Kuršių marių taršos atvejai nuotekomis yra rimtas signalas, kad į taršos prevenciją žiūrima aplaidžiai. „Aplinkos ministerija turėtų ne tik užtikrinti, kad būtų kuo greičiau ištirtas dar vienas galimai „Grigeo Klaipėda“ nuotekų taršos atvejis, kai nuotekos antradienį tekėjo į Kuršių marias. Ji turėtų imtis lyderystės, kad tokie atvejai nesikartotų. „Grigeo Klaipėda“ pažeidimų neigiamas poveikis aplinkai – milžiniškas. Įmonei priskaičiuota žala gamtai už ankstesnę taršą nuotekomis siekia 48 milijonus eurų. Jei taršos atvejai kartojasi, tai reiškia, kad įmonė nežiūri rimtai į taršos prevenciją. Manau, kad besikartojančios taršos atveju, institucijos turi įpareigoti įmonę kuo grei ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo ...

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Close