Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

L. Balsys: vilniečius varginantis atliekų tvarkytojas veikia galimai savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje

L. Balsys: vilniečius varginantis atliekų tvarkytojas veikia galimai savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje

Po Seimo nario Lino Balsio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą paaiškėjo, kad ilgus metus Vilniuje, Salininkuose, šalia gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų veikiantis ir gyventojams nepatogumus dėl taršos ir triukšmo keliantis UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ yra galimai savavališkai užėmęs valstybinę žemę. Pasak L. Balsio, įmonės veikla jau ne vienus metus yra įvairių institucijų dėmesio centre. „Jau ne vienus metus kartu su Salininkų bendruomene kreipiamės į įvairias institucijas dėl taršos, triukšmo, kurį skleidžia statybines ir kitas medžiagas atviroje teritorijoje laikanti ir smulkinanti įmonė. Po skundų atliktas ne vienas įmonės patikrinimas, nustatytas ne vienas pažeidimas, kuriuos „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotas ištaisyti. Įmonės veikla atsidūrė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto akiratyje. Būtent čia ir kilo daug klausimų, kaip ir kas galėjo su ...

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad žmonių apgyvendintose teritorijose statyti arba vystyti taršios pramonės objektus yra „tiesiog nusikaltimas žmonėms“. „Klaipėdoje kelią skinasi sumanymai kirsti Girulių mišką ir vystyti geležinkelio krovos mazgą, Alytuje – statyti chemijos gamyklą. Ir abiem atvejais nekreipiama jokio dėmesio į vietinių žmonių balsą. Tai yra nusikaltimas žmonėms. Tokių objektų, kurie, esant galimai nelaimei, gali sukelti milžinišką žalą aplinkui gyvenantiems žmonėms apskritai būti negali. O savivalda yra „bedantė“, nes dėl leidimų sprendžia centrinė valdžia. Turi būti priešingai“, -- įsitikinęs G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad Klaipėdos ir Alytaus pramonės plėtros pavyzdžiai dar kartą liudija, kad lemiamą teisę apsispręsti dėl tokių objektų statybos reikia perleisti savivaldai. „Vietos ...

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė, ir toliau svarstydama galimą geležinkelio plėtros projektą iškertant dalį Klaipėdos Girulių miško, veikia prieš žmonių valią. Pasak G. Palucko, Vyriausybė remiasi ekonominiais argumentais, o klaipėdiečių nuomonės nesiklauso. „Yra veikiama prieš žmonių valią. Klaipėdiečiai pasakė, kad tokios geležinkelio plėtros mieste, kuris ir taip kenčia nuo didelės taršos, nenori. O Vyriausybė, užuot svarsčiusi galimas išeitis, kurios nepakenktų miestiečių sveikatai, toliau stumia savo sumanymus“, – sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio teigimu, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros Giruliuose turi būti nedelsiant atmesti. „Kirsti mišką, didinti taršą ir triukšmą Klaipėdos mieste yra nusikaltimas – juk taip yra trumpinami žmo ...

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas. Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių. Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu. Europos ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Close