aplinka Archives

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo ...

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

L. Balsys: vilniečius varginantis atliekų tvarkytojas veikia galimai savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje

Po Seimo nario Lino Balsio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą paaiškėjo, kad ilgus metus Vilniuje, Salininkuose, šalia gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų veikiantis ir gyventojams nepatogumus dėl taršos ir triukšmo keliantis UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ yra galimai savavališkai užėmęs valstybinę žemę. Pasak L. Balsio, įmonės veikla jau ne vienus metus yra įvairių institucijų dėmesio centre. „Jau ne vienus metus kartu su Salininkų bendruomene kreipiamės į įvairias institucijas dėl taršos, triukšmo, kurį skleidžia statybines ir kitas medžiagas atviroje teritorijoje laikanti ir smulkinanti įmonė. Po skundų atliktas ne vienas įmonės patikrinimas, nustatytas ne vienas pažeidimas, kuriuos „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotas ištaisyti. Įmonės veikla atsidūrė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto akiratyje. Būtent čia ir kilo daug klausimų, kaip ir kas galėjo su ...

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad žmonių apgyvendintose teritorijose statyti arba vystyti taršios pramonės objektus yra „tiesiog nusikaltimas žmonėms“. „Klaipėdoje kelią skinasi sumanymai kirsti Girulių mišką ir vystyti geležinkelio krovos mazgą, Alytuje – statyti chemijos gamyklą. Ir abiem atvejais nekreipiama jokio dėmesio į vietinių žmonių balsą. Tai yra nusikaltimas žmonėms. Tokių objektų, kurie, esant galimai nelaimei, gali sukelti milžinišką žalą aplinkui gyvenantiems žmonėms apskritai būti negali. O savivalda yra „bedantė“, nes dėl leidimų sprendžia centrinė valdžia. Turi būti priešingai“, -- įsitikinęs G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad Klaipėdos ir Alytaus pramonės plėtros pavyzdžiai dar kartą liudija, kad lemiamą teisę apsispręsti dėl tokių objektų statybos reikia perleisti savivaldai. „Vietos ...