aplinka Archives

L. Jonauskas: už besikartojančią taršą nuotekomis turėtų būti reikalaujama teršiančios įmonės uždarymo

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas ragina Aplinkos ministeriją imtis lyderystės, kad nuotekų taršos atvejai nesikartotų. Pasak Lino Jonausko, besikartojantys Kuršių marių taršos atvejai nuotekomis yra rimtas signalas, kad į taršos prevenciją žiūrima aplaidžiai. „Aplinkos ministerija turėtų ne tik užtikrinti, kad būtų kuo greičiau ištirtas dar vienas galimai „Grigeo Klaipėda“ nuotekų taršos atvejis, kai nuotekos antradienį tekėjo į Kuršių marias. Ji turėtų imtis lyderystės, kad tokie atvejai nesikartotų. „Grigeo Klaipėda“ pažeidimų neigiamas poveikis aplinkai – milžiniškas. Įmonei priskaičiuota žala gamtai už ankstesnę taršą nuotekomis siekia 48 milijonus eurų. Jei taršos atvejai kartojasi, tai reiškia, kad įmonė nežiūri rimtai į taršos prevenciją. Manau, kad besikartojančios taršos atveju, institucijos turi įpareigoti įmonę kuo grei ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo ...

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...