Ruslanas Baranovas. Agentiškumo klausimas užsienio politikoje: kairei, bet ne tik

Ruslanas Baranovas. Agentiškumo klausimas užsienio politikoje: kairei, bet ne tik

Anglų kalboje yra graži, bet į lietuvių kalbą sunkiai išverčiama sąvoka – agency. Nors pasiūlymų, kaip versti šį terminą yra ne vienas – paminėtini agentyvumas, agentiškumas, veiksnumas, veiklumas, veikumas, veikmė – dalies šių vertimų problema yra tai, kad jie išties nėra vertimai (agentiškumas, agentyvumas), o kitų, kad be konteksto sunku nuspėti, kokį terminą jie verčia. Pats agentiškumas, arba angliškas agency, reiškia buvimą veiksmo šaltiniu bei kartu numato tam tikrą agento savarankiškumą. Kodėl pradedu nuo tokių filologinių detalių? Nes ši kategorija yra labai svarbi apmąstant įsitikinimus ir sprendimus užsienio politikoje. Mano nuomone, agentiškumo sąvoka yra esminė apmąstant Vakarų kairiųjų, bet ne tik jų, požiūrį į Putino karą prieš Ukrainą bei mūsų pačių tikslus užsienio politikoje, visiškai bankrutavus režimų keitimo (angl. regime change) politikai. ...

Socialdemokratų G. Landsbergio atsakymai į interpeliacijos klausimus neįtikino

Socialdemokratų G. Landsbergio atsakymai į interpeliacijos klausimus neįtikino

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymai raštu į interpeliacijos klausimus yra migloti, daug išsisukinėjimų, sako opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai. Pasak partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, ministras neišsklaidė abejonių dėl chaotiško Užsienio reikalų ministerijos (URM) veikimo sprendžiant Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius klausimus. „Baltarusiškos trąšos, Taivano atstovybė, galiausiai Kaliningrado tranzito klausimas –manome, kad šių situacijų metu URM nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos. Buvo veikiama nesikonsultuojant ir sprendimų nederinant su mūsų strateginiais partneriais“, – teigia LSDP pirmininkė. LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako, kad įspūdis skaitant užsienio reikalų ministro atsakymus opozicijai – slogus. „Atsakant į daugelį klausimų, pateiktas biurokratinių frazių rink ...

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

S. Cichanouskaja: padėkite jauniems baltarusiams pasiruošti politiniam darbui

S. Cichanouskaja: padėkite jauniems baltarusiams pasiruošti politiniam darbui

Antradienį Seime susitikusi su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariais, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad represijos Baltarusijoje tęsiasi: dabar persekiojami ir tie, kurie smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą. Anot S. Cichanouskajos, politinė kova tęsiasi pogrindyje. Ji priminė partizanų veiksmus Baltarusijoje, kuriais buvo trikdomas Rusijos karinės technikos gabenimas Baltarusijos teritorija. Baltarusiai ukrainiečiams teikia vertingos informacijos apie Rusijos kariuomenę Baltarusijoje. Baltarusijos opozicijos lyderė teigė, kad, skirtingai nei Rusijoje, tarp baltarusių – daug mažiau tokių, kurie pritaria Rusijos agresijai. S. Cichanouskajos įsitikinimu, „negalima bausti baltarusių dėl to, kad jie baltarusiai“. Jos manymu, Vakarų taikomos sankcijos, ypač vizų išdavimo apribojimai, neturėtų būti tokios, dėl kurių ...

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta - pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama. Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo. Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus. „Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Close