Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta - pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama. Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo. Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus. „Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Lukas Vaigauskas. Ne tik Putinas karu problemas maskuoja

Lukas Vaigauskas. Ne tik Putinas karu problemas maskuoja

Pastarosiomis savaitėmis minėjome „Brexit’o“ referendumo 6 metines. Vieniems - neapsiribojant britais - ši data asocijuojasi su „Briuselio diktato“ pabaiga, kitiems - pasitraukimu iš bendraminčių ir sąjungininkų rato. Tačiau nesvarbu, kuriai stovyklai žmonės būtų priskiriami, visiems tai žymėjo naują etapą ne tik šalies, bet ir viso žemyno gyvenime. Paaiškėjus referendumo rezultatams netrūko kalbų apie artėjantį Europos Sąjungos (ES) krachą, nacionalistinių dešiniųjų partijų iškilimą bei valdžios perėmimą visame Senajame žemyne ir esminius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo kurtoje valstybių tarpusavio bendradarbiavimo sistemoje. Ir iš tikrųjų - regime tektoninius pasikeitimus ne tik Europos saugumo architektūroje, bet ir šalių kooperatiniuose mechanizmuose. Tiesa, dėl priežasčių, kurios su britais visiškai nesusijusios, pirmuoju smuiku šiuo klausimu „griežia ...

Trečioji „United for Ukraine“ misija ragins suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

Trečioji „United for Ukraine“ misija ragins suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

Ukrainoje prasideda trečioji „United for Ukraine“ (U4U) misija, kurios tikslas - pasiekti kuo platesnį sutarimą dėl būtinybės šiai šaliai suteikti valstybės kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą prieš birželio 23-24 dienomis vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame Europos Komisija pateiks savo rekomendaciją, o politinį sprendimą priims šalys-narės. Kyjive Lietuvą, be kitų, šį kartą atstovauja ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai - partijos vicepirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė bei Seimo Socialinių reikalų komiteto narys, buvęs ilgametis pirmininkas Algirdas Sysas. Pirmą kartą Ukrainoje besilankanti D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad narystė ES šiuo metu neatsiejamai susijusi su Ukrainos saugumo perspektyvomis. „Paradoksalu, bet daugiašaliame formate šio karo metu Europos Sąjunga ...

V. Blinkevičiūtė – apie susitarimą dėl užsienio politikos: dabartiniam tekstui nepritariame, būtina ieškoti kompromiso

V. Blinkevičiūtė – apie susitarimą dėl užsienio politikos: dabartiniam tekstui nepritariame, būtina ieškoti kompromiso

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė siūlo koreguoti nacionalinio partijų susitarimo dėl užsienio politikos tekstą. Pasak politikės, dabartinį siūlomo susitarimo projektą svarstė LSDP valdyba ir jam nepritarė. „Tokiam tekstui, kuris yra pateiktas derinimui dabar, pritarti negalime. Kol kas tai nepanašu į konceptualų strateginį dokumentą. Susitarimai turi prasmę, kai jį pasirašančios partijos sutaria dėl svarbiausių tikslų, derindami pozicijas padaro tam tikrus kompromisus. Palieka galimybę savo nuomonę pareikšti prezidentui, kuris pagal Konstituciją yra užsienio politikos formuotojas. Viso to nebuvo. Mūsų pasiūlymai buvo atmesti, o Prezidentūra į pozicijų derinimą irgi nebuvo įtraukta“, – sako V. Blinkevičiūtė. Ji primena, kad politinės partijos Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje buvo pasirašę ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai?  Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Close