Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu. „Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto mini ...

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Šeštadienį vyksta Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojama konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“. Jos metu įvairūs specialistai diskutuoja apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste. Pasak buvusio Europos Komisijos nario ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europai Vytenio Povilo Andriukaičio Lietuvos Konstitucijoje įteisintas savivaldos modelis yra netinkamas ir pasenęs, o Europos Sąjungai pradedant įgyvendinti naująjį Žaliąjį susitarimą jau kitąmet, Lietuvos savivaldybės susidurs su teisinėmis problemomis, negalėdamos savarankiškai dalyvauti procesuose, įsisavinti lėšas ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. „Mes turime vienos pakopos savivaldą, savivaldybių tarybos yra kompetentingos tik, pagal Konstituciją, spr ...

Seimas imasi griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais

Seimas imasi griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais

Seimas pritarė po pateikimo ir imasi svarstyti socialdemokratų frakcijos nario Lino Balsio pateiktas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. L. Balsys siūlo tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino nuo trejų iki penkerių metų uždrausti įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. „Šie siūlymai yra registruoti 2018 metais, tačiau valdančiųjų nebuvo įtraukiami į Seimo darbotvarkę. Tuo tarpu Lietuvoje nesikeičiant elgesio su gyvūnais situacijai į viešumą iškilo skandalingi faktai apie žiauriomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Džiaugiuosi, kad tai pagaliau iššaukė ir Seimo susirūpinimą. Dabar su kitų kolegų pateiktais projektais pagaliau gali būti suformuotas įstatymų paketas, užtikrinantis gyvūnų gerovės apsaugą", - pristatydamas pataisas Seimui sakė L. Balsys. Anot Seimo nario, teismų praktika rodo, kad už gy ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Reikia naujos tvar ...

Seime siūlomas „apynasris" gyvūnų daugykloms ir žiauriam elgesiui

Seime siūlomas „apynasris“ gyvūnų daugykloms ir žiauriam elgesiui

Šiandien Seimui teikiamos Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Balsio parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. L. Balsys siūlo tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino nuo trejų iki penkerių metų uždrausti įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. Anot Seimo nario, teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti, o šiuo metu net nėra įstatyminio pagrindo neatiduoti iš savininkų dėl žiauraus elgesio paimtų gyvūnų. „Dažnai pasitaiko atvejų, kad iš gyvūnų kankintojo už žiaurų elgesį atimami gyvūnai, jis susimoka baudą ir netrukus ima reikalauti: grąžinkit mano gyvūnus, nes tai – mano nuosavybė. Jis ir toliau gali elgtis su gyvūnais kaip išmano. Iki šiol nėra jokios galiojančios įstatyminės normos, kuri draustų jiems grąžinti atimtus ar ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Close