Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu. „Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto mini ...

Į Seimą kviečiamas ministras A. Monkevičius: aiškinsis, kaip paruošė namų darbus kylant antrai viruso bangai

Į Seimą kviečiamas ministras A. Monkevičius: aiškinsis, kaip paruošė namų darbus kylant antrai viruso bangai

Seimo socialdemokratų partijos frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių atvykti į frakcijos posėdyje Seime. Ministro bus klausiama, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kokiems galimiems scenarijams ruošiamasi, kaip bus užtikrinamas vaikų ir pedagogų saugumas dėl rizikų užsikrėsti Covid-19 virusu, kaip pasirūpinus saugumu bus užtikrinta, kad vaikai realiai gautų bendrojo išsilavinimo žinias, ar yra parengtos nuotolinio mokymo strategijos, kaip bus organizuojamas neformalus ugdymas, vaikų  maitinimas ir sprendžiamos kitos su pasikeitusiais ugdymo reikalavimais kylančios problemos. „Kaip matome, daug dedama pastangų, kad rugsėjo pirmoji mokyklose praeitų sklandžiai, bet to, nepakanka užtikrinti efektyvų mokymo procesą, kad pagal visas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mokymo įs ...

G. Paluckas: švietimo ministras A. Monkevičius nesusitvarko, todėl rugsėjį mokyklose vyraus chaosas

G. Paluckas: švietimo ministras A. Monkevičius nesusitvarko, todėl rugsėjį mokyklose vyraus chaosas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas perspėja, kad rugsėjį šalies mokyklose gali įsivyrauti chaosas, nes dėl švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus neveiklumo lig šiol nėra aišku, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas. „Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas, galų gale, kaip bus su mokslo metų atidarymo šventėmis, mokinių maitinimu ir taip toliau. Tai yra neveiklumo pavyzdys“, – teigia G. Paluckas. Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas. Politikas pabrėžia, kad ministerijos paskelbtos rekomendacijos, kaip elgtis pandemijos sąlygomis ugdym ...

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems. Vasaros atostogos mokiniams – laukiamas metas, per kurį lankomi seneliai, važiuojama į vasaros stovyklas, žaidžiama su draugais, keliaujama su šeima, tačiau pastaruoju metu vasaros malonumų laikas mokiniams sutrumpėjo. Valdžia, nusprendusi, jog Lietuvos moksleivių atostogos per ilgos, jas sutrumpino. Moksleivių vasaros atostogas sutrumpino ne tik valdantieji. Jas psichologiškai trumpina ir prekybininkai, praktiškai nuo liepos mėnesio pabaigos pradedantys pasirengimo sugrįžti į mokyklą prekybos sezoną “Back to ...

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Panašu, jog ne tik klimato kaita, bet ir vizijos neturėjimas gali lemti, jog kažką, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Nors Raudonoji knyga skirta aprašyti nykstančias ar jau išnykusias gyvūnų bei augalų rūšis, panašu, jog į ją, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti ir Lietuvos mokytoją. Hiperbolizuoju, žinoma, tačiau, jei artimiausiu metu šalies švietimo sistemoje nebus imtasi reikiamų priemonių, tai gali virsti realybe. Švietimo sistemos problemų sprendimas vyksta itin lėtai. Greitesnių rezultatų iš švietimo ministro tikisi ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, priekaištus ministrui jau reiškiantis viešai. Nors sistemoje daug iššūkių, tačiau panašu, kad didžiausia problema gali tapti mokytojų trūkumas. Jei tendencijos nesikeis, šalyje tiesiog neliks kam mokyti mūsų vaikų. Prognozuojama, kad 2021 m. pensinio amžiaus pedagogų bus 20 pro ...

Close