Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Nenoriu būti liūdnu pranašu, bet panašu, kad šios Vyriausybės laukia itin sunkus ruduo. Ne tiek dėl negebėjimo spręsti iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių pabėgėlių krizės, kiek dėl negebėjimo ieškoti ilgalaikių sprendimų ir dialogo su savo pačios piliečiais. Šiandieninį valstybės valdybą galima drąsiai vadinti madingu žodžiu „hibridinis“, po kuriuo slepiasi keistų, trumpalaikių ir dažnai nepaaiškinamų sprendimų priiminėjimas. Hibridinis valdymas pasireiškia, tarkim, bandymais surasti būdus, kaip priversti žmones suprasti, kad valdančiųjų priimami sprendimai nesitariant turėtų būti laikomi savaime suprantami ir tinkamiausi. Hibridinio valdymo metodas gali būti naudojamas ne tik vidaus reikalų ar sveikatos apsaugos sistemose, jis puikiai tinka ir švietimui. Hibridinis valdybas švietime, greičiausiai jau nuo artėjančios Rugsėjo 1-osios, pasireikš kaip hibridini ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Lietuvoje švietimo sistema vis labiau atspindi dviejų greičių Lietuvą. Vieni tyliai, bet greitai ir užtikrintai plaukia jachtomis laisvosios rinkos jūra. Kiti – absoliuti dauguma – jau nuo mažens priversti į Žinių šalį irtis valtelėmis. Sveikindami nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos (toliau - Susitarimas) idėją socialdemokratai turi savo pasiūlymų. Esminių, be kurių būtų sunku iš esmės pakeisti švietimo sistemą. Pakeisti taip, kad vaikų mokymosi kokybė gerėtų, o jaunimas norėtų dirbti mokytojais, taip pat ir regionuose. Siūlome visuotinio viešosios (valstybės, savivaldybių) švietimo sistemos stiprinimo kryptį. Tokią, kokią jau seniau pasirinko Suomija, ir pasiekė puikių rezultatų. Tokią, kokią renkasi Estija ir Latvija, gerokai lenkiančios Lietuvą vaikų pasiekimais, nors dar prieš kelis dešimtmečius prie starto linijos stovėjome greta. Taigi ...

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos idėja turi ypatingą reikšmę. Jos svarba gerokai peržengia rutininius švietimo politikos klausimus. Švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų. Kas dar svarbiau – visos pagrindinės šalies politinės partijos  – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – pabrėžia švietimo reikšmę Lietuvos ateičiai sukurti. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia visokeriopą naudą tiek individo, tiek visuomenės lygiu. Be to, aktyvi ir įtraukianti švietimo politika sudaro sąlygas įgalinti žmogų, kuria jų tarpusavio solidarumo saitus ir skatina visuomenės pažangą. Sumanymas, kad šiaip jau priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios politinės jėgos sueitų ir sutartų dėl bendrų švietimo politikos gairių, yra labai ambicingas ...

M. Sinkevičius: mokiniai nebeturi vėl tapti pandemijos įkaitais, esame jiems skolingi

M. Sinkevičius: mokiniai nebeturi vėl tapti pandemijos įkaitais, esame jiems skolingi

Ateinančiais mokslo metais būtina padaryti viską, kad mokiniai vėl netaptų epidemiologinės situacijos rodiklių įkaitais. Taip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius komentuoja savivaldybių Vyriausybei šiandien, birželio 18 dieną, teikiamus siūlymus, kaip tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams, kad mokiniai grįžtų į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu. „Raginame ministeriją nekartoti praeitų metų klaidų ir jau dabar tinkamai pasirengti rugsėjo 1-ąjai. Esame skolingi savo mokiniams, kurie daugiau nei pusę metų praleido uždaryti namuose prie kompiuterių tik todėl, kad mes, suaugusieji, neatlikome namų darbų. Todėl visiems mums – tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijoms - ne vasaros atostogos, o vaikų galimybės mokytis kontaktiniu būdu šiuo metu turėtų būti prioritetas,“ – teigia M. Sinkevičius. Pasak jo, laiku nepasirengę ...

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

COVID-19 – didžiulė nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.  Labiausiai liga pavojinga yra vyresnio amžiaus ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tuo tarpu jauni žmonės šią ligą įveikia lengviau, dažnai sergama besimptome šios ligos forma. Tačiau nepaisant mažesnio šios ligos poveikio jaunų žmonių sveikatai, jos neigiama įtaka moksleiviams labai stipri. Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija iki šiol pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu, sėdint namie prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda. Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat i ...

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į diskusiją, kurioje aiškinsis, ar Lietuva iš tikrųjų padeda mokytojams tobulėti ir pateiks siūlymus, ką daryti, kad situacija keistųsi. Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės organizuojamoje diskusijoje pranešimus apie mokytojų profesinį tobulinimąsi ir esamą padėtį skaitys Prezidentūros, Lietuvos švietimo centrų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto atstovai. Diskusijoje dalyvaus ir kandidatė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas dr. Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją iniciavusios V. Targamadzės teigimu, tyrimai rodo, kad Lietuva tarp EBPO valstybių pirmauja pagal profesinio tobulinimosi intensyvumą, o didžioji dalis Lietuvos mokytojų mano, kad jų kolegos atviri inovacijoms. „Tačiau jei mokytojai intensyviai mokosi ir yra linkę įgy ...

Close