Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje – daugiau demokratijos

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje – daugiau demokratijos

Spalio 29 d. Europos lyčių lygybės institutas, kuris yra vienintelė Europos Sąjungos agentūra, savo veiklą sutelkusi vien į lyčių lygybės klausimus, pristatė naują lyčių lygybės indeksą. Institutas, kurio pagrindinis siekis – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, nuolatos renka ir analizuoja su lyčių lygybe susijusius duomenis, taip pat prisideda prie lyčių lygybės užtikrinimo bei moterų ir vyrų gyvenimo gerinimo. Lyčių lygybės indeksas padeda suprasti ir įvertinti realią situaciją lyčių lygybės srityje, leidžia politikos formuotojams mažinti lyčių lygybės atotrūkį tarp vyrų ir moterų bei imtis reikiamų priemonių įvairiose gyvenimo srityse. Dėl egzistuojančios lyčių nelygybės moterys negali pasinaudoti visomis savo galimybėmis, o kai kuriose srityse nelygybė tokia didelė, kad privalome kiek galima greičiau imtis neatidėliotinų priemon ...

G. Paluckas: apmaudu, kad Seimui tūkstančių Lietuvos piliečių problemos nėra svarbios

G. Paluckas: apmaudu, kad Seimui tūkstančių Lietuvos piliečių problemos nėra svarbios

Seimas po pateikimo atmetė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narių teikiamą įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai nelietuviškus vardus ir pavardes galėtų rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.  Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš 41, o 26 parlamentarai susilaikė.  Vienas iš įstatymo projekto teikėjų, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šios įstatymo pataisos jau 30 metų laukia daugelis Lietuvos piliečių. „Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių. Jie dokumentuose lig šiol negali rašyti savo vardo ir pavardės lotyniškais rašmenimis. Tai – ir Lietuvoje gyvenantys tautinių bendrijų atstovai, ir žmonės, susituokę su užsieniečiais", – teigia G. Paluckas.  „Iš esmės filologinė ar net techninė problema yra įgavusi politinį ir net ...

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Kai buvo suskaičiuoti visi rinkėjų balsai ir prasidėjo koalicijos formavimo darbai šalia įprastų prioritetinių klausimų – mokesčiai, pensijos ar sveikatos apsauga – vietos pagaliau atsirado ir žmogaus teisėms. Buvo kalbama, jog tai yra ypatingos svarbos klausimas (abiejų liberalų partijų vadovės) ar tiesiai šviesiai rėžiama, jog beveik neįmanoma susitarti dėl „bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami, kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių“ (I. Šimonytė). Turint omenyje, kad koalicinė sutartis pasirašyta, peršasi mintis, jog dėl žmogaus teisių svarbos susitarti pavyko. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaidelė ir prioritetai buvo pamiršti. Tokią prielaidą galima daryti ne tik skaitant koalicijos sutarties projektą, bet ir stebint 3 partijų veiklą šiame pereinamajame laikotarpyje. Esmė ta, kad Aliaksandro Lukašenkos bei Vladi ...

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, p ...

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šiandien nuvylė ne tik Lenkijos moteris. Prisidengiant neva žmogaus gyvybės apsauga paneigtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei padaryta didžiulė žala moterų teisių apsaugai. Versti moterį nešioti vaisių, mirsiantį dar įsčiose ar netrukus po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, yra kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimas. Deklaracijos apie siekį apsaugoti gyvybes yra atviras melas, nes abortų draudimas duoda priešingą efektą, nei deklaruoja draudimų šalininkai. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Taip pat Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos pana ...

Atsinaujinusių socialdemokratų kandidatai su LGBT+ bendruomene ne tik pažadais, bet ir veiksmais

Atsinaujinusių socialdemokratų kandidatai su LGBT+ bendruomene ne tik pažadais, bet ir veiksmais

Pribrendo laikas vykdyti realią, o ne formalią lygybės ir įvairovės politiką. Būtina grąžinti visuomenės pasitikėjimą teisingumu. LGBT+ teisės neabejotinai yra taip pat to dalis. Tą įrodo ne tik programiniai siekiai, bet ir bene gausiausias kandidatų sąrašas, kurie ne žodžiais, o veiksmais sieks LGBT+ teisių ir galimybių. Lygybės ir įvairovės politika yra neatsiejama Lietuvos socialdemokratų parlamentinės politikos dalis. Laikydamiesi šių principų socialdemokratai išrinkti į Seimą teiks ir rems iniciatyvas lygybės ir įvairovės srityje bei skatins jų plėtrą, įtraukdami tiek nevyriausybinį sektorių, tiek verslą, tiek prisiimdami atsakomybę praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje, įskaitant diskriminacijos matavimo instrumentų tobulinimą ir jų taikymo plėtrą.   Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų užk ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Reikia naujos tvar ...

Close