Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Kuomet kažko ilgai laukiame, pats laukimo procesas gali virsti liūdnu ritualu, o galiausiai – absurdo teatru. 20 metų užsitęsusios batalijos dėl partnerystės reglamentavimo yra puikus tokio laukimo pavyzdys. Nuo 2000-ųjų, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, girdėjome vis išradingesnius argumentus, kodėl Šeimos knygoje numatytas partnerystės institutas yra nereikalingas. Galime prisiminti „seną gerą“ dabartinio Seimo vicepirmininko Paulius Saudargo komentarą: „Du gaidžiai kiaušinio nepadės“, arba užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teiginį, kad partnerystė - tai „konstitucinis Trojos arklys“, o taip pat jau klasika tapusį argumentą, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“. Tačiau net dabar, kai Seime jau egzistuoja politinė jėga, pasiruošusi besąlygiškai ginti LGBTQ+ teises, absurdo nemažėja. Anaiptol, partnerystės įstatymas buvo žadėtas po 100 pirmų na ...

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę legali ...

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Vytenis Andriukaitis. Seimo sesija - karo Ukrainoje akivaizdoje

Vytenis Andriukaitis. Seimo sesija – karo Ukrainoje akivaizdoje

Prasideda Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija, ji bus išskirtinė, nes vyks ypatingomis geopolitinio konflikto sąlygomis. Panaši į 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sesiją, kai pradėjo byrėti stalininis sovietinis blokas, o Lietuva pasinaudojo istorine galimybe atkurti Nepriklausomybę ir įtvirtinti demokratinę Respubliką. Šiandien kare su Rusija Ukraina kovoja ne tik už savo Nepriklausomybę, bet ir už savo teisę įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Autoritarinio ir totalitarinio V. Putino valdymo gniaužtuose esanti Rusija kaunasi už savo kuriamą šovinistinį „Ruskij Mir” pasaulį, paremtą specifinėmis rusiškomis slavofilų vertybėmis ir imperinėmis ambicijomis. Šiame geopolitiniame kare susiduria net tik dvi valstybės, bet ir vertybės, valdymo formos bei ideologijos. V. Putino Rusija skelbia, kad jos vertybės paremtos pravoslaviška krikščioni ...

Vytenis Andriukaitis. Kovo 8-oji – galimybė prisidėti prie katastrofos Europoje sustabdymo

Vytenis Andriukaitis. Kovo 8-oji – galimybė prisidėti prie katastrofos Europoje sustabdymo

Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji, šiandien Europoje minima milžiniškos humanitarinės krizės akivaizdoje. Ši diena gimė 1857 m. kovo 8 d. Niujorke, skausmingose moterų kovose už savo teises, prieš skurdą, išnaudojimą ir priespaudą. Nepakeldamos labai sunkių darbo sąlygų, moterys pakilo protestui tekstilės fabrike. Deja, jis buvo žiauriai numalšintas. Moterų kovos už savo teises nebuvo lengvos, pareikalavo ir jų gyvybių, ir kitų skausmingų netekčių. Praūžė XX a. pasauliniai karai, įvairios ekonominės ir finansinės krizės, žmogaus teisėms iškildavo daug iššūkių, bet moterų nuolatinė kova davė vaisių. Tarptautinė moters diena kasmet mobilizuodavo moteris siekti pažangos.  Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsigalėjo žmogaus teisėmis grindžiamas socialinis gyvenimas, nors XXI a. sukrėtimai į pirmą vietą iškeldavo moterų nelygybės, diskriminacijos, smurto prieš ja ...

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!” Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas? Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yr ...

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Lietuvoje „vertybinė” užsienio politika apnuogina daugelį problemų. Taip pat – ir problemas, susijusias su žmogaus teisių įgyvendinimu Lietuvos politinėje tikrovėje. Žmogaus teisių dieną, kuri buvo minima gruodžio 10 dieną, kaip niekad svarbu matyti mūsų tikrovę. Taip, visuomenėje gana gilūs nesutarimai įvairiose žmogaus teises liečiančiose srityse. Jei apžvelgsime socialines žmonių teises – teisę į orų atlyginimą, teisę į lygias galimybes darbe, teisę į orią senatvę, teisę jaustis savarankišku ir nediskriminuojamu, jei turi negalią ir t. t. – pamatysime, kaip dar esame toli nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų to laikytis. Jei apžvelgsime kitas žmogaus teises ir laisves, tai pamatysime, kad vyrauja nusiteikimas vienas žmogaus teises iškelti aukščiau už kitas. Ir taip stengtis supriešinti visuomenę. Taip, štai vieni gina „tradicines šeimos vertybes” ...

Close