žmogaus teisės Archives

Tadas Vinokur. Ar Seimas ryšis apginti Konstituciją, civilinės sąjungos įstatymą?

Vos tik Seimą pasiekia partnerystės įstatymas, Lietuvos politinę konjunktūrą ištinka siaubingas anafilaksinis šokas. Plyšta valdančiosios koalicijos tramdomieji diržai, į prezidentūrą skrieja picos, Prezidentas puola aimanuoti apie tradicinių šeimų devalvaciją, politikai ima varžytis, kas garsiau užkrioks „už” ar „prieš”. Marijos žemė, kaip po Titanų ir Olimpiečių karo, tampa pavojingu minų lauku, permanentinio konflikto zona. Stebint visa tai iš šalies norisi paklausti: kodėl sprendžiame šį klausimą būtent taip? Ogi mūsų demokratija dar nesubrendo tiek, kad lygios mažumų teisės būtų visuotinai ginamos. Kitaip tariant, mūsų Konstitucijos dvasia – išryškinanti atviros, pilietinės, teisinės visuomenės vertybes – dar yra nepažįstama ir svetima itin didelei daliai mūsų visuomenės. Ir tai nėra Konstitucinio neraštingumo klausimas, tai – tiesiog neraštingumo klausimas. ...

Roberta Ažukaitė. Diskusijoje apie abortus dažnai pamirštama moteris ir jos teisė pasirinkti

Pasaulis, visų pirma, yra apie pasirinkimus. Jis – apie laisvą žmogaus valią priimti sprendimus. Pasaulis apskritai yra toks įvairus, kad kalbėti apie bendras nuostatas yra iš esmės sudėtinga. Neseniai Lietuvoje įteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas vėl sugrąžino diskusijas – drausti ar ne abortus ir ar jie nėra nusikaltimas prieš dar negimusį žmogų? Tačiau šioje diskusijoje labai dažnai pamirštama moteris ir jos teisė pasirinkti. Šie metai man buvo vieni sudėtingiausių ir tuo pačiu – vieni gražiausių. Neseniai sukūriau šeimą, o dar prieš santuoką kartu su vyru kalbėjomės apie tai, kad norėsime vaikų. Ankstyvą pavasarį profilaktiškai tikrinausi sveikatą ir sužinojau, kad man – vadinama nulinė vėžio stadija. Vien išgirdus šį žodį, atrodė, nustoja suktis pasaulis ir imi regėti niūriausius scenarijus – savo iš pirmos santuokos dukterį, kurios galbūt nesp ...

Dovilė Šakalienė. EŽTT: ekstradicija į Kiniją pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje nustatytą kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimą

Dar 2021 m. gegužės 21 d. Europos Parlamentas Rezoliucija dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų ES institucijoms, EP nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (2021/2644(RSP)) pareikalavo, kad ES valstybės narės suspenduotų ekstradicijos sutartis su Kinija. Primenu, kad pernai pavasarį Kinija paskelbė sankcijas 5 EP nariams bei 3 nacionalinių parlamentų nariams, tarp jų ir man, dėl mūsų darbo siekiant atkreipti dėmesį į Kinijos vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, kurių buvimą po išsamaus tyrimo, nepaisant Kinijos vykdyto didžiulio spaudimo, 2022 rugpjūčio 31 d. pripažino Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaras. Tačiau teisinių sprendimų dėl ekstradicijos sutarčių su Kinija suspendavimo arba nutraukimo procesas faktiškai nejudėjo. Šių metų spalio mėnesį EŽTT byloje dėl Taivano piliečio, kurį Lenkija ruošėsi išduoti Kinijai, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, k ...

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Kuomet kažko ilgai laukiame, pats laukimo procesas gali virsti liūdnu ritualu, o galiausiai – absurdo teatru. 20 metų užsitęsusios batalijos dėl partnerystės reglamentavimo yra puikus tokio laukimo pavyzdys. Nuo 2000-ųjų, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, girdėjome vis išradingesnius argumentus, kodėl Šeimos knygoje numatytas partnerystės institutas yra nereikalingas. Galime prisiminti „seną gerą“ dabartinio Seimo vicepirmininko Paulius Saudargo komentarą: „Du gaidžiai kiaušinio nepadės“, arba užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teiginį, kad partnerystė - tai „konstitucinis Trojos arklys“, o taip pat jau klasika tapusį argumentą, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“. Tačiau net dabar, kai Seime jau egzistuoja politinė jėga, pasiruošusi besąlygiškai ginti LGBTQ+ teises, absurdo nemažėja. Anaiptol, partnerystės įstatymas buvo žadėtas po 100 pirmų na ...

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę legali ...

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Vytenis Andriukaitis. Seimo sesija – karo Ukrainoje akivaizdoje

Prasideda Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija, ji bus išskirtinė, nes vyks ypatingomis geopolitinio konflikto sąlygomis. Panaši į 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sesiją, kai pradėjo byrėti stalininis sovietinis blokas, o Lietuva pasinaudojo istorine galimybe atkurti Nepriklausomybę ir įtvirtinti demokratinę Respubliką. Šiandien kare su Rusija Ukraina kovoja ne tik už savo Nepriklausomybę, bet ir už savo teisę įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Autoritarinio ir totalitarinio V. Putino valdymo gniaužtuose esanti Rusija kaunasi už savo kuriamą šovinistinį „Ruskij Mir” pasaulį, paremtą specifinėmis rusiškomis slavofilų vertybėmis ir imperinėmis ambicijomis. Šiame geopolitiniame kare susiduria net tik dvi valstybės, bet ir vertybės, valdymo formos bei ideologijos. V. Putino Rusija skelbia, kad jos vertybės paremtos pravoslaviška krikščioni ...