Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Toks perspektyvus ir jaunas policijos pareigūnas apie naktinio klubo tualete išžagintą ir sumuštą aštuoniolikmetę pasakė tai, ką, deja, galvoja didžioji mūsų visuomenės dalis: pati kalta! Ir prisigėrė, (tikriausiai!), ir raitėsi. Kad šio įvykio liudininkų buvo daugiau, nei tas klubas talpintų lankytojų per metus, galime spręsti iš gausių internautų komentarų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie piktinosi tokiais „angelo sargo“ žodžiais ir požiūriu. Visais atvejais, jaunojo pareigūno perspektyvos nebe tokios  šviesios. Bet ar tai turėtų paguosti? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra neafišuojama visuomenės norma? Visų pirma, kyla klausimas, iš kur visa tai? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra ...

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Susirinkome bičiulių rate ir svarstome, kur slepiasi lyčių stereotipai? Atsakymo nereikia ieškoti ilgai: jie – mūsų galvose. Bet klausimas, kaip juos iš ten iškrapštyti, yra gerokai sudėtingesnis. Atrodytų, išdėlioji faktus, kurių gausiai prikaupta ES Lyčių lygybės institute, ir nuostatų sraigteliai turėtų pasisukti. Lyčių lygybė daro teigiamą poveikį visuomenės socialinei ir ekonominei raidai, gimstamumui, laimės pojūčiui, šeimų tvarumui. Ypač teigiamai ji veikia vyrų būties kokybę: mažesnis depresijos lygis, rizika būti nužudytam, didesnis pasitenkinimas gyvenimu, įskaitant seksualinį, ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė. Moterys tokiose visuomenėse turi geresnes sąlygas realizuoti savo potencialą, puoselėti drąsias svajones ir įgyvendinti sumanymus. Netgi vaikams rizika patirti fizinį tėvų smurtą yra mažesnė, kai šeimos santykiai grindžiami partnerystės ir lygyb ...

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų dvasinis skurdas

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų dvasinis skurdas

Nors ir nesu psichologas, bet būnant aktoriumi turi susipažinti su žmogaus psichologija. Ir ta dešiniųjų Godos Juocevičiūtės, Mariaus Kundroto, V. Radžvilo ir panašių psichologija, paskaičius  jų tekstus choru kritikuojančius „Briuselio režimo leftistinę propagandą“ ir ypač  kovą su patyčiomis man kužda, kad kažkas labai negerai su vien tik dešiniuoju pusrutuliu mastančiais veikėjais. Ne, nenori tie veikėjai išeiti iš savo nacional romantiškų utopijų į gyvą pasaulį, kuriame tikrovė jiems taip įkaltų į smegenis, kad maža nepasirodytų. Ir štai tada, jiems išėjus į gyvą pasaulį, jie susidurtų  su 60 000 per metus sudaužytų, užguitų Lietuvos moterų begarsiu šauksmu jų namuose.  Patiriančių ir psichologinį smurtą 24 valandas per parą/7 dienas per savaitę. Bet jeigu panorėtų, tai tektų nustoti tyčiotis iš, pasak G. Juocevičiūtės „skundų madas sekančių kudakuotojų“. Bet – ...

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjusi tarptautinė kampanija „16 dienų prieš smurtą“ jau įpusėjo ir tęsis iki gruodžio 10 d. Jos metu daug kalbama apie įvairias priemones, galinčias pasitarnauti smurto prieš moteris panaikinimui. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta labai daug, kad pasikeistų kultūra, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamu visuomenėje. Vienas iš reikšmingiausių teisinių aktų, galinčių pakeisti situaciją ir būti tiesiog vadovėliu norintiems panaikinti smurtą – taip vadinama Stambulo konvencija (pilnas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo). Lietuva yra pasirašiusi šią konvenciją, tačiau dar neratifikavusi, ir jos normos teisinėje sistemoje kol kas tiesiogiai negalioja. Todėl nutariau žvilgterėti į Europos Tarybos puslapį* ir pat ...

D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai susitarti be teismo. Reaguodama į Specializuotos pagalbos centrų prašymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Savižudybių ir smurto komisijos narė, registravo pataisą, numatančią privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms. Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises – pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d. šimtai nukentėjusių moterų turės taikiai tartis su smurtautoju. „Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai -  skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl to taikiai susitarti auka su smurtaut ...

EP priimtos rezoliucijos: Lietuva raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją

EP priimtos rezoliucijos: Lietuva raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją

Nauja Europos Komisija Penkeriems metams patvirtinta naujosios Europos Komisijos sudėtis, jai vadovaus Ursula von der Leyen. Naujoji Komisija darbą turėtų pradėti gruodžio 1-ąją. Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius bus atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. „Džiaugiuosi, jog von der Leyen vadovaujamoje Komisijoje moterų dalis yra didžiausia istorijoje: be išrinktosios pirmininkės, ją sudarys 11 moterų ir 15 vyrų." – sako Vilija Blinkevičiūtė. Vaikų ir moterų teisės Priimta rezoliucija, smerkianti išpuolius ir kampanijas prieš Stambulo konvenciją, kurios pagrįstos sąmoningu visuomenės klaidinimu ir melagingu minėtos konvencijos aiškinimu. Siūloma teikti prioritetą kovai su smurtu dėl lyties rengiamoje naujoje Europos lyčių strategijoje, taip pat parengti atitinkamą ES teisės aktą ir įtraukti smurtą prieš moteris į ES pripažintų nusikalt ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia ...

Close