Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje.
Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma.
Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai susidaro dėl daugybės priežasčių, tarp kurių ir diskriminacija, ir priverstinės karjeros atostogos prižiūrint bei auginant vaikus, o vėliau – sudėtingesnis grįžimas į darbo rinką. Didelis moterų skaičius dirbančių mažai apmokamuose sektoriuose, tokiuose kaip slauga, socialinis darbas, švietimas, kultūra, valymo paslaugos, pardavimai ir panašiai.
Darbo kodeksą reikėtų papildyti naujomis pataisomis, kurios užtikrintų, kad tiek vyrai, tiek moterys, dirbantys tą patį darbą, gautų vienodą uždarbį.
Moterys, dirbančios mažiau apmokamuose sektoriuose ne tik gauna mažesnius atlyginimus, bet, kaip jau minėjome, atsiduria didesnėje rizikos grupėje dėl koronaviruso sukeltos pandemijos. Slaugoje ir aptarnaujančiame sektoriuje dirbančioms moterims, apskritai, turi būti sudaromos specialios sąlygos, tokios kaip papildomas apmokėjimas už papildomas rizikas darbe ir gaunant tą patį atlyginimą, nustatoma keturių darbo dienų savaitė.
Moterys Lietuvoje taip pat rečiau skiriamos į vadovaujančias pareigas, o ir jas užimančioms, „Eurostat“ duomenimis, mokamas net 23% mažesnis darbo užmokestis nei vyrams.
LR Seimas 2019 m. priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis numatoma prievolė įmonėms, ieškančioms darbuotojų, viešai skelbti siūlomą atlyginimą. Jei įstatymo nesilaikoma, įmonės yra baudžiamos finansinėmis baudomis. Darbo kodeksą reikėtų papildyti naujomis pataisomis, kurios užtikrintų, kad tiek vyrai, tiek moterys, dirbantys tą patį darbą, gautų vienodą uždarbį. Jei įmonės neturėtų objektyvių argumentų, pagrindžiančių atlyginimų skirtumų, jai grėstų rimtos finansinės baudos, žinoma, ženkliai didesnės nei įmonei pavyktų sutaupyti moteriai mokant mažesnį atlyginimą.
Atlyginimų skirtumo mažinimas nėra vien savitikslis lygių galimybių užtikrinimas moterims. Gaudamos mažesnius atlyginimus moterys gauna ir ženkliai mažesnę pensiją nei vyrai, todėl uždarbio skirtumo panaikinimas – raktas į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą šalyje.
Galima teigti, kad pati Vyriausybė buvo blogas moterų diskriminacijos pavyzdys. Vienu metu S. Skvernelio Vyriausybėje nebuvo nei vienos moters ministrės.
Teko girdėti iniciatyvų, kuriomis norima Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų dieną, padaryti laisvadieniu moterims. Laisvadienis tikrai nepakenktų, tačiau tokia iniciatyva labiau panašėja ne į diskriminaciją, o į atviras patyčias iš moterų. Įvertinus atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų, susidaro daugiau nei mėnuo laiko, kurį moteris, dirbdama tą patį darbą kaip ir vyrai, dirba nemokamai.
Sprendžiant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo klausimą, neužtenka vien europinių rezoliucijų, Darbo kodekso ar kitų teisės aktų pakeitimų. Reikia sveiko proto ir iniciatyvos, kurios per pastaruosius ketverius metus itin trūko. Galima teigti, kad pati Vyriausybė buvo blogas moterų diskriminacijos pavyzdys. Vienu metu S. Skvernelio Vyriausybėje nebuvo nei vienos moters ministrės.
Nors protarpiais lygių galimybių klausimais panašėjame į Vidurio Rytų valstybes, tačiau prošvaisčių turime: šalia visų laikų geriausio moterų teisių užtikrinimo Švedijoje, puikų pavyzdį rasime ir kaimyninėje Latvijoje. Pasaulio bankas 2019 m. įvertinęs moterų teisių užtikrinimą už pažangą, Latviją priskyrė prie Švedijos ir dar kelių valstybių, užtikrinančių lygias moterų teises.
Galime ramiai laukti stebuklo ir teigiamų pokyčių moterų teisių klausimuose, o galime imtis iniciatyvos ir viską pakeisti čia ir dabar. Šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose turime puikią galimybę tai padaryti, juolab, kad kita proga atsiras tik dar po ketverių metų.
