vytenis andriukaitis Archives

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europos Komisija (EK) su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) Briuselyje organizavo Pasaulinį susitikimą dėl skiepijimo. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į sėkmingiausią sveikatos apsaugos sistemos priemonę – skiepus – kurie pasaulyje gelbsti milijonus gyvybių. Konferencijoje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje prastėjant epidemiologinei situacijai profilaktiniai skiepai vaikams turėtų tapti privalomais, o atsakomybę už tai prisiimti turėtų valstybė. Skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. „Siekiant mažinti išvengiamų ligų riziką, skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. Ypač – kai kalbama apie privalomuosius profilaktinius skiepus vaikams, kurie turi prigimtinę teisę į gyvybę. Profilaktinė apsauga skiepijant yra pagrįsta moksliniu požiūriu ir šalyse, kuriose savanoriško skiepijimo rodikliai gan auk ...

V. Andriukaitis siūlo galimybę atšaukti Seimą referendumu, atsisakyti prezidentinių privilegijų

Kandidatas į prezidentus Vytenis Andriukaitis siūlo įteisinti galimybę referendumu atšaukti Seimą, naikinti prezidento privilegijas: mažinti šalies vadovo atlyginimą, o baigus kadenciją atsisakyti prezidentinės rezidencijos. Apie tai jis pranešė spaudos konferencijoje, kurios metu pristatė po konsultacijų su visuomene atnaujintą „Lietuva gali“ programą. Siūlo Latvijos pavyzdį „Vienas esminių punktų, kurį pateikė visuomenės atstovai. Jis neišpasakytai reikšmingas. Jis leistų tinkamai atsakyti į šiandien skambančius „valstiečių“ lyderio Karbauskio gąsdinimus esą jie pasitrauks ir apskritai padėtų išspręsti visiškai susikompromitavusio Seimo klausimą. Kaimyninės Latvijos pavyzdžiu turėtų būti įtvirtintas Seimo atšaukimo mechanizmas“, - sako V. Andriukaitis. Pasak kandidato, dabar Lietuvos žmonės neturi būdų kadencijos metu paveikti Seimo sprendimų, kurie kartais ga ...

Vytenis Andriukaitis. „Valstiečių“ politika: išsiurbti provinciją

Kaip traktuoti vidinę provincijos žmonių migraciją į didžiuosius Lietuvos miestus? Šiandieninė Vyriausybė ją traktuoja kaip džiugų nedarbo regionuose ir provincijoje problemos sprendimą. Tačiau, sudėjus vidinę migraciją ir masinę emigraciją iš Lietuvos, susiduriame su sodybų tuštėjimu, nustekenančiu vietinę miestelių ir kaimelių kultūrą, tą tikrąjį lietuviškumo stuburą. Sisteminių, solidarumo ideologija paremtų provincijų gelbėjimo sprendimų nebuvimas bado akis. Kalbėjimas bendrais nuvalkiotais šūkiais apie pasiryžimą keisti padėtį penkių žmonių šeimai kur nors Pasvalyje, arba ką tik sukūrusiems šeimą, bet nenorintiems palikti Kuršėnų ar Valkininkų, norintiems sugrįžti iš emigracijos atgal į Matuizos kaimelį Varėnos rajone, arba į Barzdus, Griškabūdžius Šakių rajone, nieko nesako. Sugrįžusiųjų integracija tampa sugrįžusiųjų reikalu, o vietinių baimė prarasti darb ...

V. Andriukaitis: Išėjimo knygos simboliu lieka J. Marcinkevičius

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. II-oji 5 skyriaus dalis (pirmoji čia) Na, o Išėjimo knygos rašymas, ko gero, priklauso tik Kovo 11-osios signatarų plunksnai - toks įspūdis susidaro dabar girdint kai kurių signatarų pasisakymus, atrodo, norima pasisavinti nepriklausomybės atgavimo faktą? Bet Nepriklausomybės atgavimas, mano giliu įsitikinimu, prasidėjo anksčiau negu aktas pasirašytas, be to, priklauso ir žuvusiems prie televizijos bošto, ir stovėjusiems plikomis rankomis prieš tankus, ir visiems, kurie tomis dienomis nebuvo abejingi mūsų ateičiai. Išėjimo knyga pradedama rašyti 1988–1990 m., iki Kovo 11-osios. Žinia, ją stimuliuos Lenkijos „Solidarnošč“, V. Havelo „Chartija 77“ Čekoslovakijoje, procesai Vengrijoje, popiežius Jo ...

V. Andriukaitis: į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų žmonių veikla

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 5 SKYRIUS SĄJŪDŽIO UŽKULISIAI Baigiantis penktajam okupacijos dešimtmečiui, Baltijos šalyse ėmė kurtis išsivaduojamieji judėjimai, Lietuvoje – Sąjūdis. Atrodo, visi jūsų keliai vedė į Sąjūdį. Iš tiesų gal taip ir galima būtų sąlyginai pasakyti, kad visi mano keliai vedė į Sąjūdį. Taip, jie vedė, apsaugodami mane nuo labai didelių klaidų, o vienokių ar kitokių mažesnių klaidų išvengti, kaip ir kiekvienam žmogui, nepavyko. Į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo dešimčių ir šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų, žmonių veikla. Troškimas kitokios, teisingesnės Lietuvos plukdė mus viena kryptimi. Tuomet Lietuva buvo margaspalvė kaip kaimo moterų skarelės, bet nesusipriešinusi ir vieningesnė negu ...

V. Andriukaitis apie „Sąjūdžio“ pradžią: reikėjo ne „persitvarkymo“, o „pertvarkos“

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 4 SKYRIUS BALTOS MEŠKOS PAMIRŠTOS Ar galėjo to vaisingo gyvenimo medžio visi lapai žaliuoti totalitarizmo gniaužtuose? Nereikia visko supaprastinti ir gyvenimą įrėminti į kokius nors rėmus. Daugelis mano kartos žmonių gali patvirtinti, kad mes gyvenome ne mažiau įdomų gyvenimą nei dabartiniai dvidešimtmečiai. Dabar jaunoji karta turi iškreiptą įsivaizdavimą apie mūsų prabėgusias dienas. O ir dalis žmonių, turėjusių vienokių ar kitokių nuoskaudų, bando nupiešti labai jau supaprastintą vaizdą – stalinizmas, totalitarizmas, sovietinis genocidas, viskas juoda, juodos spalvos, o Lietuva – nepertraukiamai visus penkiasdešimt metų kovojusi su okupacija tauta. Kai mirė J. Stalinas, buvau tik trejų metų, tad teis ...

Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Įsivaizduokime, kad Lietuva – dešimt žmonių. Maždaug vienas iš jų gyvena labai gerai, du – skurde (vienas iš šių – absoliučiame skurde), trys – kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu. Ar taip gyvensime ir toliau? Neabejoju, kad gali būti kitaip ir tikiu, kad visa tai pakeisti Lietuva gali jau dabar. „Nėra teisybės“, – štai ką kasdien girdžiu bendraudamas su Lietuvos žmonėmis. Didelę dalį Lietuvos visuomenės kankina ekonominės baimės: žmonės nerimauja dėl mažų atlyginimų ir pensijų, dėl didėjančių kainų, juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Nesaugūs jaučiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kodėl? Didžioji problema – nusistovėjęs mąstymas, kad svarbi tik rinka ir pliki skaičiai. BVP augimas svarbus, bet kas iš jo, jei daugelis to nejaučia? Tikrieji šalies rodikliai – žmonių sveikatos būklė, jų gyvenimo kokybė ir socialinio saugumo lygis. ...