Vytenis Andriukaitis. Paslaugūs kvailiai? Apie „vertybininkus“ Lopatą, Kasčiūną ir Maldeikį

Vytenis Andriukaitis. Paslaugūs kvailiai? Apie „vertybininkus“ Lopatą, Kasčiūną ir Maldeikį

Trečiadienį, sausio 5 d., per LRT turėjome galimybę stebėti žurnalistės Rasos Tapinienės laidą : „Lietuva kalba. Ar Vyriausybės sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje buvo pamatuotas?“ Tiesą pasakius, smagi tai būtų laida, jei nebūtų taip nejuokinga. Žurnalistė R. Tapinienė pakvietė diskusijai tris atstovus iš Seimo valdančiosios daugumos - Matą Maldeikį, Raimondą Lopatą ir Lauryną Kasčiūną ginti Vyriausybės sprendimą bei tris jų oponentus iš verslininkų ir pramonininkų pusės Marių Horbačiauską ir Rimą Varkulevičių bei Seimo opozicijos atstovą Saulių Skvernelį Vyriausybės sprendimui kritikuoti. Kodėl ta laida galėjo priklausyti smagių laidų žanrui, atsakyti nebūtų buvę taip jau ir sunku, mat trys valdančiosios daugumos atstovai tikrai puikiai atliko legendinio Rusijos pasakėčių kūrėjo Ivano Krylovo du trumpus kūrinius. Žinia, jie tikrai patys to n ...

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Lietuvoje „vertybinė” užsienio politika apnuogina daugelį problemų. Taip pat – ir problemas, susijusias su žmogaus teisių įgyvendinimu Lietuvos politinėje tikrovėje. Žmogaus teisių dieną, kuri buvo minima gruodžio 10 dieną, kaip niekad svarbu matyti mūsų tikrovę. Taip, visuomenėje gana gilūs nesutarimai įvairiose žmogaus teises liečiančiose srityse. Jei apžvelgsime socialines žmonių teises – teisę į orų atlyginimą, teisę į lygias galimybes darbe, teisę į orią senatvę, teisę jaustis savarankišku ir nediskriminuojamu, jei turi negalią ir t. t. – pamatysime, kaip dar esame toli nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų to laikytis. Jei apžvelgsime kitas žmogaus teises ir laisves, tai pamatysime, kad vyrauja nusiteikimas vienas žmogaus teises iškelti aukščiau už kitas. Ir taip stengtis supriešinti visuomenę. Taip, štai vieni gina „tradicines šeimos vertybes” ...

Socialdemokratai intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo

Socialdemokratai intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo

„Mums visiems linkiu sėkmės „išrišant“ šią problemą, tikiuosi, neužtruksime iki kadencijos pabaigos“, – sakė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas po susitikimo su LGBT+ asmenų mamomis Lina Plieniūte, Rasa Račiene ir Jolanta Vaitiekūniene, kurių iniciatyva Seime vyksta susitikimai su parlamentarais dėl Seime stumdomo Partnerystės įstatymo. LGBT+ bendruomenei atstovaujančios mamos sakė norinčios suprasti, kas lemia tai, kad daugelis Seimo narių pasisako prieš vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimą. Viešnios kalbėjo, kad jų vaikai dėl nepripažįstamų teisių jaučiasi antrarūšiais piliečiais: „Kai ateina metas kurti šeimą, valstybė atsuka nugarą“. Jos priminė Estijos pavyzdį: čia jau įteisinta vienalytė santuoka ir „dangus neužgriuvo“. Susitikimo metu diskutuota apie įvairias situacijas, kai dėl nepripažįstamos partnerystės kenčia vaikai: j ...

Vytenis Andriukaitis. Už Rasą Račienę ir LGBT vaikų mamas

Vytenis Andriukaitis. Už Rasą Račienę ir LGBT vaikų mamas

Mes, vyresnieji, atsimename 1988-1989 metus, kai Lietuvos motinos stojo ginti savo vaikų nuo prievartinio jų šaukimo į sovietinę kariuomenę. Kaip atkakliai jos kovojo už savo sūnų išlaisvinimą, už tai, kad jie galėtų atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Tai skatino tuometę mūsų visuomenę tikėti Lietuvos nepriklausoma ateitimi ir žmogaus teisių įtvirtinimu atgimusioje Lietuvoje. Motina vardan savo nekalto vaiko pasiryžusi iškęsti patyčias, minios brutalias užgaules, smurto protrūkį, ir tai yra istorijos patikrinta drama. Ir Biblija jautriai, su pagarba ir tikėjimu aprašo motinų kančią ir skausmą, kai žūsta nekalti vaikeliai arba ant Kryžiaus nukankinamas niekuo nenusikaltęs Žmogus. Kai prabyla diskriminacijos jau nebegalinti pakelti Motina, – tada didelė visuomenės dalis ima suprasti, kad atėjo Laikas keisti padėtį. Spalio 22 d. Zarasuose vykusioje Stepono Kair ...

Antradienį - diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Antradienį – diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Atėjo laikas Europos sveikatą pastatyti nuo galvos ant kojų. Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto (Vilnius) rengiamos diskusijos „Už Europos sveikatos sąjungą“ dalyviai Europos Komisijos (2014-2019 m.) narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą,  Vytenis Povilas Andriukaitis ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas aptars, kaip dabartinė Europos sveikatos politika atitinka Europos piliečių poreikius, ir pateiks pasiūlymus, kaip pagerinti europiečių sveikatą, įsteigti Europos sveikatos sąjungą bei įtvirtinti ją Europos Sąjungos (toliau – ES) sutartyse. Statistika rodo, kad tarp ES šalių sveikatos sistemų tvyro didžiulė atskirtis. Lėšos vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriasi kelis kartus. 2018 m. ES vidurkis siekė 2 372,99 Eur. Vienam Danijos žmogui teko 4 408 Eur, Vokietijos - 3 912 Eur, Prancūzijos - 3 319 Eur, Ispanijos - 1 626 Eur, Portugalijos ...

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas" Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

Turtingas rugsėjis, Mokslo ir žinių diena prasidėjęs. Kadangi pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, tai nedrįstu abejoti bendra aukšta mūsų apsišvietusios visuomenės kultūra. Juolab kad nuo garsiosios vieno aktyvaus veikėjo frazės, ištartos 1988 m. per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, jog „gyvenam kultūros griuvėsiuose", prabėgo daugiau kaip trisdešimt metų. Tad nauja karta užaugo, lyg ir nesužalota anų laikų kultūros griuvėsių. Kodėl turiu pagrindo taip teigti? Mano Facebook paskyroje išsiplėtojo tikrai įdomi diskusija dėl rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo likimo. Dešimtys tūkstančių apsilankymų, palikusių ir išliekamąją vertę turinčius įvairiausių komentarų. Tad temos aktualumu neabejoju. Žinoma, ir komentarai, ir replikos, ir nuomonių įvairovė manęs nenustebino. Viską galima būtų apibendrinti į „ ...

Dėl grubios klaidos vadovėlyje vaikams – kreipimasis į ministeriją: faktai apie Smetoną yra iškraipyti

Dėl grubios klaidos vadovėlyje vaikams – kreipimasis į ministeriją: faktai apie Smetoną yra iškraipyti

Pasirodžius informacijai, jog 2016 metais išleistame 4 klasės matematikos vadovėlyje skelbiami tikrovės neatitinkantys faktai apie perversmo būdu prezidento postą 1926 metais užėmusį Antaną Smetoną, socialdemokratai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Ministerija raginama atsakyti, kaip tokios mokymosi priemonės patvirtinamos, taip pat – ar šis vadovėlis vis dar naudojamas ugdymo procese. Arkadijaus Kiseliovo ir Danutės Kiseliovos  sudarytame vadovėlyje pateikiamas uždavinys, kurio sąlygoje skelbiama tokia tezė: „1926 m. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona". Taip pat priduriama: „Praėjus 83 metams, vyko septintojo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Juose šalies vadove išrinkta Dalia Grybauskaitė." Į netikslius istorinius faktus dėmesį atkreipęs Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaiti ...

Close