vytenis andriukaitis Archives

V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga… ir paminklas Antanui Smetonai

Praėję Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai buvo gera proga pakalbėti apie demokratiją, jos vertybes, teisės viršenybės principą ir pačią teisinės valstybės sampratą. Diskusijų ir minėjimų centre, suprantama, buvo 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo panašumai bei skirtumai, aplinkybės, istoriniai kontekstai. Visuomenė, deja, labiau domėjosi ne pirmiau minėtų Konstitucijų deklaruojamomis vertybėmis, bet šių dienų aktualijomis, kurios neabejotinai turi ryšį su mūsų konstitucinėmis vertybėmis bei reikalavimais. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje politologai bei apžvalgininkai kalba apie viešojoje erdvėje vyraujančius „kultūrinius ar vertybinius karus”. Tai atsispindi rinkiminiuose debatuose, lemia jų rezultatus bei vienokius ar kitokius politinio šalių kurso pokyčius. 1948 m. priimtoje Visuotinėje Žmogaus teisių dek ...

Vytenis Andriukaitis. Nepanaudoti Seimo scenarijai pedofilijos skandale

Vėl skaudi, sukrečianti istorija, vėl lemtingos klaidos. Lietuvą ir toliau skaldo galimas nepilnamečių bei mažamečių seksualinio išnaudojimo naujas atvejis. Buvusiam Seimo nariui pareikšti įtarimai galimai atlikus sunkų nusikaltimą. Žinia, nekaltumo prezumpcija yra visus įpareigojanti konstitucinė nuostata. Ši nuostata nuo atsakomybės neatleidžia nė vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nesvarbu, ar jis politikoje dalyvaujantis pilietis, žurnalistas, advokatas, ar socialinių tinklų komentatorius. Teisingumą vykdo tik teismas, ir, kol teismo nutarties nėra, žmogaus kaltė neįrodyta. Seksualinis nepilnamečių, mažamečių prievartavimas arba išnaudojimas – sunkus nusikaltimas. Ypač sunki yra pačių nukentėjusiųjų padėtis. Todėl teisinis reguliavimas į pirmą vietą iškelia jų apsaugos klausimus. Tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisminiame nagrinėjime, tiek ir po jo ...

Vytenis Andriukaitis. Nori taikos – turėk taikos planą

2023 m. pradžią ženklina putinistinės Rusijos pastangos didinti mobilizaciją, koncentruotis į aktyvesnius karo veiksmus Ukrainoje nesigailint savo karių gyvybių ir žudant civilius gyventojus Ukrainoje. „Si vis pacem, para bellum“ – „nori taikos – ruoškis karui“ – senas aforizmas, gimęs Romos imperijos laikais, dar IV amžiuje. To meto romėnų karo istorikas, rašytojas ir karo teoretikas Vegecijus, kaupęs tų karų aprašymus, nagrinėjęs įvairias to meto karybos taktikas bei pasekmes, apibendrino tai taip: vadinasi, jei galvoji apie savo šalies taiką, privalai būti kariškai stiprus ir pasirengęs priešo atgrasymui. Tuomet priešas bijos ir tu ilgam išsaugosi taiką. Po kiek laiko ši išvada pagimdė tą visiems žinomą ydingą aforizmą, ilgam įsitvirtinusį žmonijos istorijoje ir tapusį sparnuotu posakiu, lyg ir savaime pateikiančiu „receptą taikai“. Deja, jokios tvirtos ir ...

Vytenis Andriukaitis. Sausio 13-oji šiandien

Prie Seimo - laužai, apšvietimas, minėjimas. Taip, tai skiriama tų 1991 - ųjų Sausio 13-osios nakties ir auštančios dienos atminimui. Jau virš trisdešimties metų prabėgo nuo visai ano meto Lietuvos visuomenei nepamirštamų ir tiesiogiai išgyventų skausmingų ir kruvinų įvykių. Mes, tų įvykių dalyviai, dabar tai vertiname kaip pačias įspūdingiausias mūsų Himne giedamos Vienybės valandas ir dienas. Tuomet, tomis dienomis niekas neklausinėjo, kas tu esi - tremtinys ar komunistas, tarybinis funkcionierius ar disidentas! Tada niekas niekam nesakė: “ Buvusių komunistų ar komjaunuolių nebūna!”. Tada kiekvieno buvimas gyvose barikadose buvo esminis. Ir kolaborantai tada buvo aiškūs - LKP ant TSKP platformos nariai, jedinstveninkai. O taip pat priešas buvo aiškus - tai agresiją pradėjęs SSKP Centro Maskvoje konservatyvus flangas ir KGB bei sovietų armijos daliniai. Gi ...

Vytenis Andriukaitis. Kai Varpas gaudžia jau 85-ąjį gimtadienį

Per šių metų Vėlines lankydamas kapus Žemaitijoje į namus grįžau pro Veiviržėnus. Vingiuotu keliu važiuodamas iš Veiviržėnų link Klaipėdos-Vilniaus magistralės staiga pakelėje pamačiau gražias rodykles: „Signataro Jurgio Šaulio gimtinė” ir „Signataro Kazimiero Antanavičiaus gimtinė“. Rodyklės rodė link Balsėnų kaimo. Vasario 16-osios Akto signatarui Jurgiui Šauliui pastatytas stogastulpis, o Kovo 11-osios Akto signatarui Kazimierui Antanavičiui – jo buvusios sodybos vietą ženklinantis kryžius. Tame, šiandien nedideliame, Balsėnų kaime, per kurį link Minijos vingiuoja Šlūžmė, o ten ją pasitinka upelė Balsė, vaikystes leido du ekonomistai, du Signatarai, du garsūs Žemaitijos ir Lietuvos žmonės. Žinia, jų vaikystes ir epochas skiria dešimtmečiai, bet jų vardai jau lieka šimtmečiams. Štai koks įspūdingas šio banguoto reljefo, kalneliais ir miškais pasidabinusio kr ...

Vytenis Andriukaitis. Ar jau laikas rengti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją?

Štai toks provokuojantis mano pranešimo, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“ pavadinimas. Negaliu sakyti, kad esu šios provokacijos autorius. Per tuos kelis mūsų nepriklausomybės dešimtmečius tokių iniciatyvų būta. Pavieniai teisininkai, dažnai naujai vienu ar kitu laikotarpiu susikūrusių ar ir besikuriančių politinių partijų atstovai kėlė bei dabar kartais kelia tokias idėjas. Reikia pasakyti, kad per daugelį rinkimų tokių partijų, raginusių kurti naują Konstituciją, programiniai įsipareigojimai taip ir likdavo gražia utopija, pasibaigusia sulig viena ar kita rinkimine kampanija. Gal tik kažkada Naujosios Sąjungos – socialliberalų frakcijos nariai, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo bandę inicijuoti tokias diskusijas Seimo komisijose, bet rimtesnės eigos tai neįgavo. Tiesa, ke ...

V. Andriukaitis apie A. Sakalą: Tavo aukštas skrydis kaitino kraują ir džiugino Lietuvą

Kalba, pasakyta Antakalnio kapinėse, atsisveikinant su Aloyzu Sakalu *** Brangūs Atgimimo epochos bendražygiai, mieloji Lietuva, Man teko labai atsakinga užduotis prabilti apie Aloyzą Sakalą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vardu. Juk mes, 124 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, balsavę tą lemtingą Kovo 11-ąją už šį dokumentą, buvome ir esame skirtingi, turėjome ir turime skirtingą požiūrį bei vertinimus vieni kitų atžvilgiu. Nelengva pasakyti kalbą, kuri atskleistų kiek įmanoma bendresnį požiūrį į Aloyzo Sakalo asmenybę ir kuriai pritartų kuo daugiau signatarų. Taip, tarp tų 124 deputatų buvo ir rezistentų, ir politinių kalinių, ir disidentų, ir komjaunuolių, ir savarankiškos LKP narių, ir nepartinių - toks platus tuometės Lietuvos visuomenės atspindys. Dabar net negali patikėti, kad lyg ir varžovai, o kartais - lyg ...