Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas. Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”. Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio? Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant karpyti finansavimą gydymo įstaigoms, kurios neskuba atkurti teikiamų paslaugų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. G. Paluckas sveikatos apsaugos ministrą ragina nedelsiant keisti rekomendacijas, o ne kaltinti gydymo įstaigas dėl to, kad šios tinkamai neatlieka darbo. Bausti įstaigas dabar atimant finansavimą reiškia viena: ir toliau jas žlugdyti ir atimti iš žmonių galimybę galų gale gauti tas planines paslaugas. „Dabar yra sukurta baimės ir grėsmės atmosfera, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos virto kone privalomomis. Štai pavyzdys: jei ligoninėje atsiranda užkratas, kažkas suserga, visa tai lydi ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl įstaigų vadovai i ...

Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Per dvejus karantino mėnesius Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių skaičius dar nuolat didėja. Dar vis krūpčiojame kone nuo kiekvieno pranešimo apie naujas koronaviruso aukas. Tuo tarpu kai kas suskaičiavo, pavyzdžiui, psichologas Gintaras Chomentauskas, kad tai sudaro mažiau nei vieną nuošimtį visų mirčių per šį laikotarpį. Kiekviena gyvybė yra nelygstamos vertės, artimiesiems netekties skausmas yra nepagydomas. Tačiau visų kitų – mirusių nuo infarkto, insulto, pankretito, piktybinių navikų, žuvusių keliuose, nusižudžiusių – per tą laiką lyg ir nepastebėta, nors nuo kai kurių ligų mirčių statistika irgi smarkiai išaugo. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net 57 nuošimčius visų mirčių, bet šiandien šių ligonių gelbėjimas atidėtas geresniems laikams. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net ...

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino gyventojui turi būti sudaryta galimybė gauti 500 eurų valstybės paskolą be palūkanų, grąžinti ją reikėtų po dvejų metų. Tokį siūlymą Vyriausybei ketvirtadienį pateikė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Žmonės turi turėti galimybę, jei nukentėjo nuo karantino, užtikrinti savo šeimų aprūpinimą. Kaip rašoma LSDP kreipimesi į premjerą Saulių Skvernelį, Lietuvos gyventojams valstybė turi pasiūlyti tiesioginę pagalbą – kiekvienam Lietuvos nuolatiniam gyventojui, jei šis nukentėjo nuo karantino ir su tokiu prašymu kreipėsi, dvejiems metams suteikti vienkartinę 500 eurų beprocentinę paskolą. Pirmenybę tokiai paskolai gauti siūloma teikti žmonėms, dirbantiems įmonėse, kurios yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. „Visos valstybės pagalbos karantino ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Close