Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Per dvejus karantino mėnesius Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių skaičius dar nuolat didėja. Dar vis krūpčiojame kone nuo kiekvieno pranešimo apie naujas koronaviruso aukas. Tuo tarpu kai kas suskaičiavo, pavyzdžiui, psichologas Gintaras Chomentauskas, kad tai sudaro mažiau nei vieną nuošimtį visų mirčių per šį laikotarpį. Kiekviena gyvybė yra nelygstamos vertės, artimiesiems netekties skausmas yra nepagydomas. Tačiau visų kitų – mirusių nuo infarkto, insulto, pankretito, piktybinių navikų, žuvusių keliuose, nusižudžiusių – per tą laiką lyg ir nepastebėta, nors kai nuo kai kurių ligų mirčių statistika irgi smarkiai išaugo. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net 57 nuošimčius visų mirčių, bet šiandien šių ligonių gelbėjimas atidėtas geresniems laikams. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia ...

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino gyventojui turi būti sudaryta galimybė gauti 500 eurų valstybės paskolą be palūkanų, grąžinti ją reikėtų po dvejų metų. Tokį siūlymą Vyriausybei ketvirtadienį pateikė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Žmonės turi turėti galimybę, jei nukentėjo nuo karantino, užtikrinti savo šeimų aprūpinimą. Kaip rašoma LSDP kreipimesi į premjerą Saulių Skvernelį, Lietuvos gyventojams valstybė turi pasiūlyti tiesioginę pagalbą – kiekvienam Lietuvos nuolatiniam gyventojui, jei šis nukentėjo nuo karantino ir su tokiu prašymu kreipėsi, dvejiems metams suteikti vienkartinę 500 eurų beprocentinę paskolą. Pirmenybę tokiai paskolai gauti siūloma teikti žmonėms, dirbantiems įmonėse, kurios yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. „Visos valstybės pagalbos karantino ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...

J. Olekas: „Žmonės ir iki atsigavimo turi turėti kažkokį pragyvenimo šaltinį“

J. Olekas: „Žmonės ir iki atsigavimo turi turėti kažkokį pragyvenimo šaltinį“

Penktadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje, kurioje Europos Parlamento (EP) nariai Lietuvos žurnalistams atsakė į aktualius einamuosius klausimus, EP narys Juozas Olekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu – užtikrinti tiesioginę finansinę pagalbą žmonėms, siekiant gyventojų nepalikti skurde. Nors Lietuva šiuo metu laikosi Europos Sąjungos viduryje, valdančiųjų reakcija, įvedant apribojimus, buvo pavėluota ir neproporcinga. Pandemijos metu būtina atkreipti dėmesį ir į ilgalaikes problemas – kaip sveikatos kompetencijos paskirstymas tarp ES bei šalių – narių ir nepakankamo dėmesio visuomenės sveikatos apsaugai – bei kovoti su kylančiomis problemomis, siekiant užtikrinti reikalingą pagalbą žiniasklaidai, kovoje su Europoje kylančiomis melagingomis žiniomis, tame tarpe ir apie COVID-19. Tiesa, Europos Parlamento narys teigia, kad Lietuv ...

Close