Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Valdantieji vėl siūlo pamaloninti pareigūnus – šįkart muitininkus

Valdantieji vėl siūlo pamaloninti pareigūnus – šįkart muitininkus

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai prieš likus vos kelioms dienoms iki Prezidento rinkimų Seimui pateikė projektus siūlančius Muitinės departamento bei teritorinių muitinių vadovams skirti valstybines pensijas ir papildomas garantijas. Taip pat siūloma valstybines pensijas skirti ir kai kuriems kitiems muitinės darbuotojams. Vėl valstybėje kuriamos išskirtinės žmonių grupės, gaunančios didesnes pajamas ir privilegijas. „Lietuvos mokslininkai ir ekspertai ne kartą kritikavo mūsų pensijų sistemą, kad ji - griozdiška, nevieninga su daugybe išimčių ir netgi tarptautiniai ekspertai neigiamai įvertino mūsų pensijų skyrimo tvarką, o dabar tokie siūlymai tik dar labiau iškraipytų visą sistemą, juolab, kad „valstiečiai“ nori pakeisti kai kurių muitinės darbuotojų statusą ir prilyginti juos pareigūnams atbuline data. Toks precedentas prieštarauja logikai, ...

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Užlopei duobes gatvėje – visi mato. Parke įrengei sūpynes ir laipynes – mamos geru žodžiu mini. Dar suoliukus gražius pastatei, sėdi močiutės ir pritariamai linguoja galvas. Prieš rinkimus galėsi spausdint plakatus su „prieš“ ir „po“ nuotraukomis. Tačiau, ar lankstinuką papuoštų patogesnės lovos globos namuose, didesnės išlaidos slaugytojoms ir socialiniams darbuotojams ar didesnės išmokos sergantiems, negalią turintiems ir šiaip mažiau likimo pateptiems? Tikriausiai ne, nes jeigu puoštų, tai miestų ir rajonų savivaldybių biudžetuose tam būtų skirta daug daugiau lėšų nei dabar. Klausiate kiek? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai apie 3 proc. bendrame biudžeto pyrage. Kai kuriose ir mažiau. Pavyzdžiui, Druskininkai socialinėms reikmėms skiria vos 1,3 proc. biudžeto, Palangos savivaldybė – 1,5 proc. Galbūt poreikio nėra? Tačiau tame ...

Socialdemokratų frakcija: pensijų pristatymas į namus yra žmonių teisė, o ne valdžios malonė

Socialdemokratų frakcija: pensijų pristatymas į namus yra žmonių teisė, o ne valdžios malonė

Socialdemokratų frakcija, siekdama, kad nebepasikartotų situacija, kai pensijų pristatymas į namus atskiruose regionuose smarkiai vėlavo, įregistravo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas. Priėmus šias pataisas pensijas į namus galės pristatyti tik universaliosios pašto paslaugos teikėjas, galintis garantuoti tinkamą ir laiku įvykdomą paslaugos atlikimą. Vienas iš įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narys Linas Balsys, teigia, kad chaosas dėl laiku nepristatytų į namus pensijų įvyko dėl netinkamo viešųjų paslaugų pirkimo reglamentavimo. „Tokia chaotiška situacija susiklostė todėl, kad kai kuriose vietovėse pensijų į namus pristatymui viešuosius pirkimus laimėjo įmonės, kurios nebuvo pajėgios paslaugą teikti laiku ir kokybiškai. Priėmus mūsų siūlomas pataisas pensijų pristatymo į namus paslaugą galėtų teikti tik universalios paslaugos teikėjas. Juo Vyriausy ...

Antrasis Socialdemokratinės vizijos svarstymas: ką daryti, kad taptume sėkminga visuomene

Antrasis Socialdemokratinės vizijos svarstymas: ką daryti, kad taptume sėkminga visuomene

Socialdemokratai pristatė priemones, kurios mažintų nelygybę, apsaugotų gyventojų pajamas, svarstė sveikatos apsaugos sistemos viziją. Tarp teikiamų siūlymų – universali nacionalinė senatvės pensija, esamų pensijų pakopų reforma, nauja paramos vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais tvarka, socialinių paslaugų plėtra, prieinama sveikatos  priežiūros sistema, išvengiamo mirtingumo mažinimas. Visa tai buvo aptariama viešame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme „Gerovės valstybė: socialinė politika ir viešosios paslaugos“. G.Paluckas: „Svarbiausia pasirūpinti žmogumi” Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad svarbiausia – pasirūpinti žmogumi: kad šis jaustųsi saugus netekęs darbo, o už mokesčių mokėtojų pinigus teikiamos paslaugos turėtų gerinti kokybę, kad jomis būtų galima ...

Socialdemokratai svarstys, kaip keisti pensijų sistemą, reformuoti sveikatos apsaugą

Socialdemokratai svarstys, kaip keisti pensijų sistemą, reformuoti sveikatos apsaugą

Socialdemokratai pristatys priemones, kurios mažintų nelygybę, apsaugotų gyventojų pajamas, svarstys sveikatos apsaugos sistemos viziją. Tarp teikiamų siūlymų – universali nacionalinė senatvės pensija, esamų pensijų pakopų reforma, nauja paramos vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais tvarka, socialinių paslaugų plėtra. Visa tai bus aptariama viešame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme „Gerovės valstybė: socialinė politika ir viešosios paslaugos“. Svarstyme dalyvaus ekonomistai Romas Lazutka ir Teodoras Medaiskis, medikas Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė, politologas Liutauras Gudžinskas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Penktadalis turtingiausių Lietuvos gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunan ...

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vyresni, pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos žmonės pagaliau vis dažniau atsiduria dėmesio centre. Vis dažniau jiems darbdaviai siūlo dar arba vėl padirbėti. Šalies demografinėms problemoms spręsti Vyriausybė parengė strategiją, kurioje numatyta skatinti pensinio amžiaus sulaukusius žmones likti darbo rinkoje. Pasigirsta siūlymų ilginti pensinį amžių, nors šios kalbos ir ketinimai tuoj pat paneiginėjami. Fone skamba darbdavių raginimai kuo skubiau ir laisviau įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kurios Lietuvos darbo rinkoje dažniausiai siejamos su Ukraina ir Baltarusija. Kitaip tariant, tas valdžios ir darbdavių dėmesys senjorams – ne iš gero gyvenimo. Apmaudu, kad vis dar prasprūsta požiūris į mūsų vyresniuosius, tik kaip į darbo rinkos vienetus, kaip į „Sodros“ klientus-vartotojus, o ne į garbingo amžiaus žmones, kurių dauguma sunkiai suduria galą su galu ir ...

Close