V. Blinkevičiūtė: jei konservatoriai griaus ir uždarinės mokyklas, susitarimui dėl švietimo – galas

V. Blinkevičiūtė: jei konservatoriai griaus ir uždarinės mokyklas, susitarimui dėl švietimo – galas

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė reikalauja stabdyti „žalingą švietimo įstaigų pertvarką", kurią rengiasi įgyvendinti Vyriausybė. Politikės teigimu, jeigu konservatoriai ir liberalai, nesitardami su savivaldybėmis, uždarinės dalį švietimo įstaigų rajonuose, socialdemokratai iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos trauksis. „Dalies mokyklų griovimas ir uždarinėjimas – nesitariant nei su bendruomenėmis, nei savivaldybėmis ­– reikštų mūsų šalies vaikų diskriminaciją ir rūšiavimą. Prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Įsivaizduokite, kokią žalą vaikų mokymuisi gali padaryti jų vežiojimas dar ilgesniais nuotoliais – kai kuriais atvejais net iki 50 kilometrų. Valstybė negali vaikų skirstyti ir taip toliau skatinti galimybių nelygybę. Visi Lietuvos vaikai – nesvarbu, kuriame šalies ...

Vitalijus Mitrofanovas. Mokyklų tinklą stiprinti reikia ryžtingai ir nesitikėti greitų rezultatų

Vitalijus Mitrofanovas. Mokyklų tinklą stiprinti reikia ryžtingai ir nesitikėti greitų rezultatų

Dauguma šalies savivaldybių šiuo metu dėlioja savo mokyklų tinklo pertvarkymo planus. Akmenės rajono savivaldybėje mokyklų tinklas jau beveik pabaigtas stiprinti – pokyčiai vyksta net nuo 2007-ųjų. Taigi galiu pasidalinti savo patirtimi ir keliais patarimais šiuos darbus dar tik pradedančioms savivaldybėms. Mokytojams – didesni atlyginimai Stiprindami mokyklų tinklą, pirmiausia galime užtikrinti gerą atlyginimą mokytojams: jie gali dirbti pilnu krūviu, o ne mažoje mokykloje turėti vos kelias pamokas ir gauti labai varganą atlygį. Galime pasidžiaugti, kad mūsų savivaldybėje mokytojų atlyginimai pagal dydį yra antri po sostinės. Mano galva, tai sutvarkyto ugdymo įstaigų tinklo pasekmė. Mokyklų tinklą stiprinti svarbu siekiant ir ugdymo kokybės. Mokykla turi suteikti vaikui tam tikrų žinių, nes nuo tų žinių, jų kokybės priklauso jauno žmogaus ateitis. Mūsų savival ...

Spaudos konferencija „Mokyklų naikinimo metas“

Spaudos konferencija „Mokyklų naikinimo metas“

Kiek mokyklų išliks po švietimo įstaigų tinklo „optimizavimo“? Valdantiesiems skubant „įsisavinti“ ES lėšas, socialdemokratai įspėja: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nuskurdins 85 proc. mokyklų ir suduos mirtiną smūgį mažosioms mokykloms. „Skubėdama įsisavinti ES pinigus, valdžia ėmėsi visokių pertvarkų. Jau kalbėjome apie ligoninių naikinimą (žmonės turės važiuoti pas gydytoją į artimiausią didmiestį). Atėjo ir mokyklų eilė. Kiek jų bus uždaryta? Klestės tik saujelė išrinktųjų „tūkstantmečio mokyklų“? Net patys konservatoriai dėl to jau barasi tarpusavyje“, – pažymi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas, penktadienį Seime rengiantis spaudos konferenciją. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Rokiškio rajono švietimo įstaigų asociacijos vadovė Dainora Mineikienė, VU docentas Liutauras Gudžinskas ir buvęs mokytoja ...

Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų siūlomam visos dienos mokyklos modeliui

Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų siūlomam visos dienos mokyklos modeliui

Šiandien, ketvirtadienį, Seimas pateikimo stadijoje pritarė Socialdemokratų partijos frakcijos narės prof. Vilijos Targamadzės, kartu su kitais frakcijos nariais, registruotam Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo pradiniame ugdyme ir, esant poreikiui, kitose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu, o visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje.“ „Šis pasiūlymas yra nukreiptas į visos dienos vaikų užimtumą. Tai apima ir formalų švietimą, pamokas, ir neformalų ugdymo procesą, kultūrinius renginius ir panašiai. Visos dienos mokyklos poreikis labiaus ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Nenoriu būti liūdnu pranašu, bet panašu, kad šios Vyriausybės laukia itin sunkus ruduo. Ne tiek dėl negebėjimo spręsti iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių pabėgėlių krizės, kiek dėl negebėjimo ieškoti ilgalaikių sprendimų ir dialogo su savo pačios piliečiais. Šiandieninį valstybės valdybą galima drąsiai vadinti madingu žodžiu „hibridinis“, po kuriuo slepiasi keistų, trumpalaikių ir dažnai nepaaiškinamų sprendimų priiminėjimas. Hibridinis valdymas pasireiškia, tarkim, bandymais surasti būdus, kaip priversti žmones suprasti, kad valdančiųjų priimami sprendimai nesitariant turėtų būti laikomi savaime suprantami ir tinkamiausi. Hibridinio valdymo metodas gali būti naudojamas ne tik vidaus reikalų ar sveikatos apsaugos sistemose, jis puikiai tinka ir švietimui. Hibridinis valdybas švietime, greičiausiai jau nuo artėjančios Rugsėjo 1-osios, pasireikš kaip hibridini ...

Close