Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Nenoriu būti liūdnu pranašu, bet panašu, kad šios Vyriausybės laukia itin sunkus ruduo. Ne tiek dėl negebėjimo spręsti iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių pabėgėlių krizės, kiek dėl negebėjimo ieškoti ilgalaikių sprendimų ir dialogo su savo pačios piliečiais. Šiandieninį valstybės valdybą galima drąsiai vadinti madingu žodžiu „hibridinis“, po kuriuo slepiasi keistų, trumpalaikių ir dažnai nepaaiškinamų sprendimų priiminėjimas. Hibridinis valdymas pasireiškia, tarkim, bandymais surasti būdus, kaip priversti žmones suprasti, kad valdančiųjų priimami sprendimai nesitariant turėtų būti laikomi savaime suprantami ir tinkamiausi. Hibridinio valdymo metodas gali būti naudojamas ne tik vidaus reikalų ar sveikatos apsaugos sistemose, jis puikiai tinka ir švietimui. Hibridinis valdybas švietime, greičiausiai jau nuo artėjančios Rugsėjo 1-osios, pasireikš kaip hibridini ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Lietuvoje švietimo sistema vis labiau atspindi dviejų greičių Lietuvą. Vieni tyliai, bet greitai ir užtikrintai plaukia jachtomis laisvosios rinkos jūra. Kiti – absoliuti dauguma – jau nuo mažens priversti į Žinių šalį irtis valtelėmis. Sveikindami nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos (toliau - Susitarimas) idėją socialdemokratai turi savo pasiūlymų. Esminių, be kurių būtų sunku iš esmės pakeisti švietimo sistemą. Pakeisti taip, kad vaikų mokymosi kokybė gerėtų, o jaunimas norėtų dirbti mokytojais, taip pat ir regionuose. Siūlome visuotinio viešosios (valstybės, savivaldybių) švietimo sistemos stiprinimo kryptį. Tokią, kokią jau seniau pasirinko Suomija, ir pasiekė puikių rezultatų. Tokią, kokią renkasi Estija ir Latvija, gerokai lenkiančios Lietuvą vaikų pasiekimais, nors dar prieš kelis dešimtmečius prie starto linijos stovėjome greta. Taigi ...

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos idėja turi ypatingą reikšmę. Jos svarba gerokai peržengia rutininius švietimo politikos klausimus. Švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų. Kas dar svarbiau – visos pagrindinės šalies politinės partijos  – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – pabrėžia švietimo reikšmę Lietuvos ateičiai sukurti. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia visokeriopą naudą tiek individo, tiek visuomenės lygiu. Be to, aktyvi ir įtraukianti švietimo politika sudaro sąlygas įgalinti žmogų, kuria jų tarpusavio solidarumo saitus ir skatina visuomenės pažangą. Sumanymas, kad šiaip jau priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios politinės jėgos sueitų ir sutartų dėl bendrų švietimo politikos gairių, yra labai ambicingas ...

Socialdemokratai: susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad padarytume esminį proveržį

Socialdemokratai: susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad padarytume esminį proveržį

Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje įvertino ruošiamą Nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo. „Situacija švietimo sistemoje mums kelią nerimą", – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Jos manymu, politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti, kad iki 2030 m. būtų laipsniškai pasiekti tvarūs švietimo ir mokslo finansavimo siekiai: 6 proc. nuo BVP švietimui, iš jų 2 proc. nuo BVP ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui; 3 proc. nuo BVP (įskaitant privataus sektoriaus investicijas) – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Parlamentarės profesorės Vilijos Targamadzės teigimu, švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų, tad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja yra sveikintina. „Švietimas – tai investicija, o ne „išlaidos", – pabrėžė profesorė. Ji sakė r ...

M. Sinkevičius: mokiniai nebeturi vėl tapti pandemijos įkaitais, esame jiems skolingi

M. Sinkevičius: mokiniai nebeturi vėl tapti pandemijos įkaitais, esame jiems skolingi

Ateinančiais mokslo metais būtina padaryti viską, kad mokiniai vėl netaptų epidemiologinės situacijos rodiklių įkaitais. Taip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius komentuoja savivaldybių Vyriausybei šiandien, birželio 18 dieną, teikiamus siūlymus, kaip tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams, kad mokiniai grįžtų į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu. „Raginame ministeriją nekartoti praeitų metų klaidų ir jau dabar tinkamai pasirengti rugsėjo 1-ąjai. Esame skolingi savo mokiniams, kurie daugiau nei pusę metų praleido uždaryti namuose prie kompiuterių tik todėl, kad mes, suaugusieji, neatlikome namų darbų. Todėl visiems mums – tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijoms - ne vasaros atostogos, o vaikų galimybės mokytis kontaktiniu būdu šiuo metu turėtų būti prioritetas,“ – teigia M. Sinkevičius. Pasak jo, laiku nepasirengę ...

Close