Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Justas Pankauskas. Trečiojo amžiaus universitetams reikalinga dešimt kartų didesnė valstybės pagalba

Justas Pankauskas. Trečiojo amžiaus universitetams reikalinga dešimt kartų didesnė valstybės pagalba

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip dar iki karantino bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs, net kai daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, senjorams tai negalioja. 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kaip stipriai tokia veikla senjorams yra reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviems. Skirti deramą dėmesį, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos senjorams rinktis, turėti savišvietai reikalingas priemones, keliauti ir pažinti – valstybės pareiga. Nes socialinio aktyvumo skatinimas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti įgaunant švietėjiškų žinių – tai pridėtinė orios senatvės užtikrinimo dalis. Nuolat pabrėžiama fizini ...

Arūnas Dudėnas. Trečiojo amžiaus universitetams – biudžetinis finansavimas

Arūnas Dudėnas. Trečiojo amžiaus universitetams – biudžetinis finansavimas

Nėra jokios abejonės, kad senjorų švietimas yra būtinas. Studijuodami senjorai ne tik prasmingai leidžia laiką, tačiau įgauna naujų žinių, kompetencijų, galimybę nuolat tobulėti, galiausiai, atitolina senatvę. Pastarasis faktas įrodytas gausybėje mokslinių tyrimų. Suaugusiųjų švietimu neabejoja ne tik mokslininkai, tačiau ir šalies įstatymų leidėjai, specialiu įstatymu reglamentavę suaugusiųjų neformalųjį švietimą. LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas reglamentuoja neformalaus suaugusiųjų švietimo tikslą, principus, organizacines ir finansines prielaidas asmenims mokytis, tobulėti ir gerinti gyvenimo kokybę. Vienas pagrindinių neformaliojo švietimo paslaugų tiekėjų šalyje, tenkinančių senjorų kompetencijų kėlimo ir užimtumo poreikius – Trečiojo amžiaus universitetai (TAU). Dažniausiai Trečiojo amžiaus universitetai gyvena iš ...

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas. Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”. Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio? Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai ...

Sutaria: senjorams neskiriamas pakankamas dėmesys

Sutaria: senjorams neskiriamas pakankamas dėmesys

Vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tai pripažįsta ir ekspertai, ir politikai, ir patys senjorai. „Išgirsti Kiekvieną“ – naujas projektas, kurio metu politikai, ekspertai bei įvairių visuomenės grupių ir profesijų atstovai ieškos atsakymų į žmonių patiriamas problemas. Kiekvienas pokalbis bus skirtas vis kitai sričiai, o pasiekti nutarimai – įamžinti raštu. Pirmasis epizodas – apie mokymąsi visą gyvenimą ir pagarbą vyresniems. Ar Lietuvoje senjorams pakankamai užtikrinamos galimybės gyventi orų ir visavertį gyvenimą? Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes? Viena iš pokalbio dalyvių, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė teigia, jog kiekvienam žmogui yra labai svarbūs trys dalykai, kuriais yra grindžiama ir trečiojo amžiaus universiteto veikla. „Kiekvienas žmogus t ...

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Close