Tag Archives: Lyčių lygybė

LSDP frakcijos Seime seniūne išrinkta R.Budbergytė

LSDP frakcijos Seime seniūne išrinkta R.Budbergytė

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūne trečiadienį išrinkta Rasa Budbergytė. Ji keičia vienus metus frakcijai vadovavusį Julių Sabatauską, kuris ir toliau eis opozicijos lyderio pareigas. „Labai džiaugiuosi tuo, kad net veikiant sudėtingomis sąlygomis mūsų frakcijai pavyko būti konstruktyvia opozicija. Frakcijos seniūne tampu atsakingu momentu - svarstomas biudžetas. Biudžetas, kuriam mes, socialdemokratai, negalime pritarti, nes pažadai medikams, mokytojams ir kitiems viešojo sektoriaus atstovams dėl atlyginimų kėlimo yra neištesėti. Socialdemokratų  tikslas - didinti žmonių pajamas ir galimybes, nes kol kas pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje išlieka milžiniškas “, - sako R. Budbergytė. LSDP frakcija seniūną renka rotacijos principu – vadovybė keičiama kasmet. J. Sabatauskas pažymi, kad į kai kurios socialdemokratų pasiūlymus val ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Aukščiausio lygio vadovų vieši pasisakymai, neišprusimas ir politinės kultūros stoka stabdo valstybės demokratijos vystymąsi, didina socialinę neteisybę ir nelygybę. Modernėjančioje Lietuvoje atsiranda vis daugiau moterų, kurios nebijo siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvios sprendimų priėmėjos vaidmens. Tik labai gaila, kad, jei jos „iššoka aukščiau bambos“, pasišaipymas, pasmerkimas tampa viešas ir labai „skanus“, o tai atbaido kitas moteris būti proaktyviomis. Labai dažnai tenka girdėti: moterų niekas nediskriminuoja, jos turi visas galimybes siekti karjeros, norimas pareigas gali užimti bet kuri, juk svarbiausia –kompetencija ir t.t. Kartais tenka net gerokai pavargti, kad įrodytum, jog ne taip jau viskas paprasta. Galbūt daliai vyrų sunku suprasti, kaip moteris veikia išankstinės visuomenės nuostatos, tam tikrų vaidmenų, dar ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia ...

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Trečdalis. Maždaug tiek Lietuvos žmonių mano, kad vieni kitais galime pasitikėti. Suomijoje šis rodiklis – du kartus aukštesnis. Daugelį mūsų problemų galima būtų išspręsti bendradarbiaujant. Tiesti pasitikėjimo tiltus galima nešališkai valdant, mažinant lyčių atotrūkį, sprendžiant tautinių mažumų problemas – iš to laimi visi. Apie tai diskutuota Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme. Gyventojų pasitikėjimas vienas kitu – būtina sąlyga mūsų šaliai žengti į priekį. Anot Gintauto Palucko, LSDP pirmininko, pasitikėjimo dalykai yra sunkiai matuojami, vertinami, nes neužtenka vien technokratinio pasiruošimo: daugelis nuostatų reikalauja ir pažangaus mąstymo. „Mūsų įvairias problemas lemia kultūrinė tradicija“, - kalbėjo jis. „Jei nėra pasitikėjimo, žmogus paliekamas vienas, tik su jam prieinamomis galimybėmis. Kur link tai veda? Korupcija. Tai – pasitikėjimo t ...

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Natūrali tvarka yra labai paprasta. Gimei moterim – kaltink save. Tavo tikimybė patirti skurdą bei smurtą bus kur kas didesnė, užtat tikimybė gauti išsilavinimą ir užimti vadovaujančias pareigas bus ženkliai mažesnė; greičiausiai, Tu mažiau uždirbsi ir gausi mažesnę pensiją. Ir kuo labiau natūralioje, tradicines vertybes garbinančioje valstybėje gimei – tuo ryškesnis bus Tavo pažeminimas ir atskirtis. Kuo mažiau šalis saugo žmogaus teises, kuo mažiau jos politikoje lyčių lygybės elemento, tuo dažnesni ir sunkesni bus moterų ir mergaičių teisių pažeidimai. Tiesa, dar melskis, kad negimtum kaime, nes tuomet visi išvardinti sunkumai užgrius su keliaguba jėga. Kaip rodo išsamūs tyrimai – nuo Jungtinių Tautų agentūrų iki Europos Komisijos, nuo nevyriausybinių organizacijų iki nacionalinių vyriausybių duomenų rinkimo (išnašose pateiksiu tik keletą, nes Google rasite de ...

Close