Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Nelaimės ir pergalės suvienija mus. Džiaugiasi širdis matant Lietuvos gyventojų neabejingumą ir pagalbą Ukrainos žmonėms karo metu.  Džiaugiasi ir tuomet, kai mūsų sportininkai olimpinėse varžybose iškovoja prizines vietas. Nors pastaruoju metu šių pergalių pasitaiko vis mažiau, tačiau apima neapsakomas jausmas, kuomet Lietuvą garsinantys sportininkai pasaulio akivaizdoje gieda tautišką giesmę. Paralimpinių žaidynių fone būtina pastebėti, kad šiose varžybose dalyvaujančių mūsų sportininkų ryžtas, atsidavimas ir į pasiruošimą žaidynėms įdėtas darbas bei pastangos niekuo nenusileidžia kitų sportininkų triūsui. Skiriasi tik požiūris į žmonės. Gerovės valstybės kūrimo fone, po 2021 metų Tokijo paralimpinių varžybų, visuomenėje imta ypač garsiai aptarinėti premijų skirtumus tarp olimpinėse ir paralimpinėse varžybose medalius iškovojusių sportininkų. Paralimpinėse žai ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Iš 200 tūkstančių ...

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Orinta Leipute komentaru apie moterų teises ir nelygias vyrų ir moterų galimybes, kreipėmės į Lietuvos moteris ir paraginome pačioms aktyviau imtis iniciatyvos sprendžiant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų bei skurdo klausimų keliamas problemas. Kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukėme ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų atsiliepimų apie vyrų ir moterų lygių galimybių problematiką. Nestebina, kuomet lygių galimybių klausimas didžiausią erzelį kelia konservatyviems vyresnio amžiaus vyrams, kurie įpratę matyti moterį prižiūrinčią namus ir auginančią vaikus. Labiau nustebino, o gal net nuliūdino, kai kurių moterų komentarai, kuriais jos išreiškė palaikymą savo vyrams ir pasisakė prieš lygias vyrų ir moterų galimybes. Esą moterys ir vyrai apskritai yra skirtingi, todėl neturėtų užsiimti tomis pačiomis veiklo ...

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Close