Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, p ...

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Šeštadienį vyksta Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojama konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“. Jos metu įvairūs specialistai diskutuoja apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste. Pasak buvusio Europos Komisijos nario ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europai Vytenio Povilo Andriukaičio Lietuvos Konstitucijoje įteisintas savivaldos modelis yra netinkamas ir pasenęs, o Europos Sąjungai pradedant įgyvendinti naująjį Žaliąjį susitarimą jau kitąmet, Lietuvos savivaldybės susidurs su teisinėmis problemomis, negalėdamos savarankiškai dalyvauti procesuose, įsisavinti lėšas ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. „Mes turime vienos pakopos savivaldą, savivaldybių tarybos yra kompetentingos tik, pagal Konstituciją, spr ...

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?...“

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten - medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, - V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė. Būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaun ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

- Pirmoji 2020-ųjų plenarinė sesija kupina darbų ir sprendimų: Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstant ekologinėms katastrofoms, prioritetinėmis temomis buvo klimatas ir aplinkos tausojimas. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas Europos žaliasis kursas sulaukė stipraus palaikymo. Priimtoje rezoliucijoje palankiai įvertinome Europos Sąjungos (ES) planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlome teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.  Taip pat norėtume nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu raginame sukurti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Pritariame ketinimui įtraukti jūrų transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat mažinti ...

Close