Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Eugenijus Sabutis. Ar aplinkos ministro ambicijos klimato kaitos darbotvarkės įgyvendinime neliks tik popieriuje?

Eugenijus Sabutis. Ar aplinkos ministro ambicijos klimato kaitos darbotvarkės įgyvendinime neliks tik popieriuje?

Pačioje Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamente priimtas nutarimas „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“. Tai tikrai didelės apimties ir daug skambių įsipareigojimų turintis dokumentas. Nors šiuo metu visuomenės galvos užimtos atostogomis, nesibaigiančia pandemija, vakcinavimu, didėjančiomis dujų ir elektros kainomis ir ypač gilėjančia nelegalių migrantų krize, tačiau būtent šis dokumentas yra itin svarbus ir neturi taip paprastai ir beveik nepastebimai praeiti, nes jame nustatyti visiems mums svarbūs pačios valstybės ir mums numatomi įsipareigojimai keliems ateinantiems dešimtmečiams. Dokumentas sudėliotas kaip pavyzdingas „verslo“ planas, nes jame apžvelgiama neraminanti dabartinė situacija, susijusi su klimato kaita, jos sukeltais padariniais, laukiamais iššūkiais, jame nustatytos grėsmės ir galimybės, o taip pat sudėliojami at ...

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Praėjusią savaitę fiksuoti karščio rekordai – termometras už lango rodė 35 laipsnius, nuo asfalto dangos kylantis karštis, į veidą bloškiamas švelnaus vėjelio, sukuria sunkiai suvokiamą 43-45 laipsnių jutiminę oro temperatūrą. Vienintelė mintis ir noras tokiomis sąlygomis yra ieškoti bent kokio šešėlio, užuovėjos ar ežero. Deja, šešėlį surasti darosi vis sunkiau, o tikėtis, kad tokia savaitė buvo vienintelė ir daugiau karščio bangų mes nesulauksime yra labai naivu. Sveiki atvykę į mini pragarą, į miestus keptuves! Kalbėkime paprastai – klimatas šyla. Ne, ne oras, o klimatas. Tai nereiškia, kad neturėsime šaltų žiemų ar vėsių vasarų, kaip tik priešingai – temperatūros bus tokios ekstremalios, kad skirtumai tarp jų gali būti tiesiog neįsivaizduojami, panašūs į Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių pasiekimus (dėl futbolo visada liūdna). Karščio bangos taps kas ...

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Tai, kad gali nebelikti galimybės įsigyti elektrinį paspirtuką ar dviratį, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė Aplinkos ministerijos atstovai. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – yra buvę piktnaudžiavimo parama atvejų. Ar tikrai verta dėl pavienių nesąžiningų žmonių numarinti tokią populiarią priemonę, skatinusią atsikratyti senų, taršių kledarų ir rinktis mažiau taršią transporto priemonę? Jei paspirtukas, kaip įrankis, pasitarnavo atsisakyti taršių automobilių, priemonė pasiteisino ir ji turi būti tęsiama. Gal reikėtų verčiau sutvarkyti kompensacijos skyrimo tvarką taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų? Atsisakyti to, kas daugybę žmonių paskatino palikti automobilius ir mieste, bent jau šiltuoju metų laiku, keliauti elektriniais paspirtukais, dviračiais, yra visai neprotinga. Jei paspirtukas ...

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, p ...

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Šeštadienį vyksta Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojama konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“. Jos metu įvairūs specialistai diskutuoja apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste. Pasak buvusio Europos Komisijos nario ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europai Vytenio Povilo Andriukaičio Lietuvos Konstitucijoje įteisintas savivaldos modelis yra netinkamas ir pasenęs, o Europos Sąjungai pradedant įgyvendinti naująjį Žaliąjį susitarimą jau kitąmet, Lietuvos savivaldybės susidurs su teisinėmis problemomis, negalėdamos savarankiškai dalyvauti procesuose, įsisavinti lėšas ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. „Mes turime vienos pakopos savivaldą, savivaldybių tarybos yra kompetentingos tik, pagal Konstituciją, spr ...

Close