Lygios galimybės Archives

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Socialdemokratai: L. Kasčiūnui trūksta kompetencijų vadovauti nacionalinio saugumo komitetui

Socialdemokratai mano, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stokoja kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas. Socialdemokratų frakcija kelia klausimą dėl L. Kasčiūno viešai skelbiamų nuostatų suderinamumo su Lietuvos naryste NATO ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad L. Kasčiūnas sistemingai naudojasi savo, kaip komiteto pirmininko, padėtimi „transliuoti“ žinutėms, nesuderinamoms su Lietuvos įsipareigojimais lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės principams. „Jis niekada neslėpė savo priešiškumo esminėms NATO ir kitų Lietuvos partnerių nuostatoms dėl nediskriminavimo ir įvairovės. Šias nuostatas L. Kasčiūnas yra ne kartą pavadinęs ideologija ir manipuliacija“, – pažymi A. Sysas. Nuo L. Kasčiūno nuolat kliūv ...

Veiksmo savaitė už moterų teises baigėsi vilties nata: „Veikime šiandien, kad rytoj nenubustume pragare“

Baigėsi dar kovo 8-osios išvakarėse prasidėjusi Veiksmo savaitė už moterų teises #kovo8kasdien, tapusi patirties mainų ir solidarumo erdve labai skirtingoms moterims: socialinėms darbuotojoms, slaugytojoms, politikėms, aktyvistėms ir bendruomenių lyderėms. Jas sieja viltis, kad beprecedentė visuomenės sveikatos krizė, sukelta Covid-19 pandemijos, netaps socialine ir žmogaus teisių katastrofa. „Nors pandemija pasaulio mastu ištrynė dešimtmečius progreso moterų teisių srityje, dar yra vilties, kad ši krizė taps lūžio tašku“, – sako viena iš Veiksmo savaitės sumanytojų, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė, Seimo narė Orinta Leiputė. „COVID-19 krizė pagilino jau esamą nelygybę“, – tęsia ji. „Moterys prarado darbus, pasitraukė iš viešo gyvenimo, užsikrovė šeimos narių priežiūros naštą. Daugelis jų pateko į smurto dėl lyties spąstus. Kovidas tapo ketvirt ...

Socialdemokratinis jaunimas kviečia į „vyražinystės“ diskusiją

Baltojo Kaspino festivalis - vienintelis sisteminio smurto lyties pagrindu prevencijos renginių ciklas Lietuvoje. Juo metu siekiama atkreipti dėmesį į visas smurto rūšis. Todėl kartu su labdaros ir paramos fondu „Frida” Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus miesto skyrius organizuoja Jaunimo forumą: kaip vyrai „vyržina” moteris? Renginys vyks Lapkričio 27 d. per Zoom platformą. Registracija: shorturl.at/mAEHV „Mansplaining’as“ (angl. man - vyras, explain - aiškinti) - daugiau nei atsitiktinis individų elgesys. Tai puikus kasdien sutinkamos mikroagresijos pavyzdys, su kuriuo susiduria ne viena moteris. Šis elgesio modelis, nuvertinantis moterų patirtis, žinias ir balsą, pirmą kartą aprašytas Rebecos Solnit 2012 metais, ir nuo to laiko sukėlęs daug karštų diskusijų. Ši garsi feministė teigia, jog „Mansplaining’as nėra universali vienos lyties pro ...

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas – gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Jau neįsivaizduojame daugybės dalykų – bendravimo, informacijos gavimo ir perdavimo, daugelio veiklos, profesinių sričių be skaitmeninių technologijų. Jeigu bandome įsivaizduoti, tai viskas keliskart sulėtėja. Neįtikėtina, kaip technologijos per gana trumpą laiką pakeitė mūsų gyvenimą. Betgi ne visur į gerąją pusę. „Su telefonais“ rankose gimusios ir augančios kartos beraštystė daug kam krenta į akis. Nemoralizuosiu. Tai šiandienos mokslininkų, galbūt edukologų analizių ir išvadų sritis. Kalbėsiu apie ypač jautrią neįgaliųjų socialinę grupę - neregius. Jų gyvenimą technologijos ypač paveikė. Tie, kas naudojasi kompiuteriais, specialiomis programomis, dabar tikrai gauna daug įvairesnės informacijos, taip pat ir galimybių mokytis, bendrauti, užsiimti įvairiomis veiklomis. Bet čia dar labiau išryškėja kaip ir bendrai visuomenėje atsirandanti tendencija – likti pa ...

R. Popovienė: neregiai susiduria su milžiniškais iššūkiais

Baltosios lazdelės dieną, kuri kasmet visame pasaulyje minima spalio 15-ąją, Lietuvos neregiai išeina į miestų viešąsias erdves skaityti ir rašyti Brailio raštu. Kviesdami į akciją „TAIP mano raštui mano mieste" pečius surėmė didžiausi leidėjai Brailio raštu: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC). „Nuėjęs beveik dviejų šimtų metų kelią, Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija – naujausiomis technologijomis. Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima padiktuoti kompiuteriui balsu? Šis iššūkis kelia rimtą pavojų neregių raštingumui ir apie tai garsiai kalba tarptautinė neregių bendruomenė", - sako Seime spaudos konferenciją kartu su neregių organizacijomis surengusi socialdemokratė Raminta Popovienė. Pasiekta labai daug – bet ar sugeba ...

Ar ateities neregiai pasmerkti beraštystei?

2020 m. spalio 15 d. 11 val. vyks Seimo socialdemokratų frakcijos narės Ramintos Popovienės spaudos konferencija „Ar ateities neregiai pasmerkti beraštystei?“. Baltosios lazdelės dieną, kuri kasmet visame pasaulyje minima spalio 15-ąją, Lietuvos neregiai išeina į miestų viešąsias erdves skaityti ir rašyti Brailio raštu. Kviesdami į akciją „TAIP mano raštui mano mieste“ pečius surėmė didžiausi leidėjai Brailio raštu: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC). „Vis dėlto nuėjęs beveik dviejų šimtų metų kelią, Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija – naujausiomis technologijomis. Šis iššūkis kelia rimtą pavojų neregių raštingumui ir apie tai garsiai kalba tarptautinė neregių bendruomenė. Manoma, kad ateity gali sunykti ne tik Brailio raštui skirtos ...