Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

COVID-19 – didžiulė nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.  Labiausiai liga pavojinga yra vyresnio amžiaus ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tuo tarpu jauni žmonės šią ligą įveikia lengviau, dažnai sergama besimptome šios ligos forma. Tačiau nepaisant mažesnio šios ligos poveikio jaunų žmonių sveikatai, jos neigiama įtaka moksleiviams labai stipri. Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija iki šiol pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu, sėdint namie prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda. Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat i ...

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vėl grįžtama prie Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Klausimų yra gana daug. Ir drįstu suabejoti, ar visi jie apmąstyti. Keletą jų paryškinsiu. Ar tai iš tiesų bus Nacionalinis susitarimas dėl švietimo (Susitarimas), ar tik parlamentinių politinių partijų ir vienos kitos visuomeninės organizacijos parengtas kūrinys? Ar šis Susitarimas bus tik švietimo ar ir mokslo klausimais? Kaip plačiai bus diskutuojamas jo turinys ir ar bus atsižvelgiama į visuomenės nuomonę? Gal apsiribojama tik pristatymu? O kaip bus įforminamas jo statusas? Turint omenyje, kad įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), tai šis susitarimas turėtų būti patvirtintas LRS. Galų gale, ar šio dokumento įgyvendinimui bus finansiškai pagrįstas priemonių planas? O gal jį ištiks toks pat likimas kaip 2017 m. LRS patvirtintų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių (joms nebuvo parengtas ...

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?"

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?“

Mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į forumą, kuriame diskutuos ir pateiks siūlymus, kokia turėtų būti skaitmeninė medžiaga, kad mokytojai ir mokiniai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti. Forumo iniciatorė Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad skaitmeninis turinys mokykloms lig šiol yra išblaškytas, dalimi jo, dėl techninių kliūčių, lig šiol neįmanoma pasinaudoti. Parlamentarės teigimu, pandemija tik išryškino tas problemas, apie kurias švietimiečiai kalba jau seniai, tačiau iš šios situacijos galima pasimokyti ir pagaliau imtis konkrečių veiksmų. „Skaitmeninis turinys chaotiškas, kai kada – beviltiškai pasenęs. Tačiau kaip gali būti kitaip, jei iki šiol nėra net skaitmeninės medžiagos kokybinių kriterijų? Dabar yra pats laikas investuoti į kokybišką turinį, kuris būtų naudingas ir mokytojams, ir mokiniams ...

O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė. Pasak Seimo narės, didinti aukštojo mokslo finansavimą būtina, tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiomis priemonėmis, kokias siūlo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. „Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus mažinimas reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų. Juolab, kad ketinama didinti finansavimą vienam studentui. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. Vyriausybės sprendimas yra socialiai neteisingas“, - sako O. Leiputė. Seim ...

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Švietimo, ugdymo, studijų kokybė prieš rinkimus politikų (ir ne tik) buvo kartojama tarsi mantra. Taip, tai labai svarbus akcentas. Bet realybė yra kitokia, nes kokybei gerinti reikalingi realūs, neatidėliotini darbai, o ne tik dar nenuskaidrintos vienos ar kitos kokybės sąvokos kartojimas. Juk tikrai ne pažadais ar kokiais užkalbėjimais pagerės bendrasis ugdymas mokykloje. Akivaizdu – bendrojo ugdymo mokyklai nedelsiant reikia pagalbos. Ir nereikia stebeilytis vien į mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ar vadovus. Didžioji jų dalis stengiasi veiksmingai pritaikyti nuotolinį mokymą, organizuoti ugdymo/si procesą, rengia mokymo/si medžiagą ir pan. Nemažai jų jau pavargę ir nusivylę pažadukais. Tad šįkart atsigręžkime į tas institucijas, kurios turi mokyklai pagelbėti. Akivaizdu, kad nuotoliniam mokymui tinkamai nepasirengta ir antro karantino laikotarpiu. ...

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į diskusiją, kurioje aiškinsis, ar Lietuva iš tikrųjų padeda mokytojams tobulėti ir pateiks siūlymus, ką daryti, kad situacija keistųsi. Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės organizuojamoje diskusijoje pranešimus apie mokytojų profesinį tobulinimąsi ir esamą padėtį skaitys Prezidentūros, Lietuvos švietimo centrų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto atstovai. Diskusijoje dalyvaus ir kandidatė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas dr. Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją iniciavusios V. Targamadzės teigimu, tyrimai rodo, kad Lietuva tarp EBPO valstybių pirmauja pagal profesinio tobulinimosi intensyvumą, o didžioji dalis Lietuvos mokytojų mano, kad jų kolegos atviri inovacijoms. „Tačiau jei mokytojai intensyviai mokosi ir yra linkę įgy ...

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...

Close