Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Švietimo, ugdymo, studijų kokybė prieš rinkimus politikų (ir ne tik) buvo kartojama tarsi mantra. Taip, tai labai svarbus akcentas. Bet realybė yra kitokia, nes kokybei gerinti reikalingi realūs, neatidėliotini darbai, o ne tik dar nenuskaidrintos vienos ar kitos kokybės sąvokos kartojimas. Juk tikrai ne pažadais ar kokiais užkalbėjimais pagerės bendrasis ugdymas mokykloje. Akivaizdu – bendrojo ugdymo mokyklai nedelsiant reikia pagalbos. Ir nereikia stebeilytis vien į mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ar vadovus. Didžioji jų dalis stengiasi veiksmingai pritaikyti nuotolinį mokymą, organizuoti ugdymo/si procesą, rengia mokymo/si medžiagą ir pan. Nemažai jų jau pavargę ir nusivylę pažadukais. Tad šįkart atsigręžkime į tas institucijas, kurios turi mokyklai pagelbėti. Akivaizdu, kad nuotoliniam mokymui tinkamai nepasirengta ir antro karantino laikotarpiu. ...

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į diskusiją, kurioje aiškinsis, ar Lietuva iš tikrųjų padeda mokytojams tobulėti ir pateiks siūlymus, ką daryti, kad situacija keistųsi. Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės organizuojamoje diskusijoje pranešimus apie mokytojų profesinį tobulinimąsi ir esamą padėtį skaitys Prezidentūros, Lietuvos švietimo centrų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto atstovai. Diskusijoje dalyvaus ir kandidatė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas dr. Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją iniciavusios V. Targamadzės teigimu, tyrimai rodo, kad Lietuva tarp EBPO valstybių pirmauja pagal profesinio tobulinimosi intensyvumą, o didžioji dalis Lietuvos mokytojų mano, kad jų kolegos atviri inovacijoms. „Tačiau jei mokytojai intensyviai mokosi ir yra linkę įgy ...

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu. „Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto mini ...

Vilija Targamadzė. Rekomendacijų mokykloms rašytojai, neatitrūkite nuo realybės

Vilija Targamadzė. Rekomendacijų mokykloms rašytojai, neatitrūkite nuo realybės

Skaitau įvairias rekomendacijas bendrojo ugdymo mokykloms ir suprantu, kad prirašyti rekomendacijų galima įvairių, net visiškai atitrūkusių nuo realios situacijos ir mokyklos galimybių. Pradėsiu ne nuo ugdymo proceso organizavimo, nes apie jį jau daug prirašyta. Pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto ministras džiaugsmingai pranešė apie gautus naujus geltonus autobusiukus. Tik pamiršo pasakyti, kad juose yra alkotesteriai, tai po dezinfekavimo bent pusvalandį, ko gero, vairuotojas negalės užvesti variklio. Kaip tada užtikrinti transporto priemonės dezinfekavimą ir kaip saugiai susodinti mokinius? Medicinines kaukes ar kitas apsaugos priemones dėvėti privalu, bet ne visi gali jas turėti, ir ar turės tuo momentu – neaišku. Tai kas tada mokiniui ją duos? O gal jo tada nevežti? Kelis reisus vargiai galės mokyklos organizuoti – tam reikia papildomų lėšų. Apskritai, ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Close