Nerimo signalas: jaunieji mokslininkai „išsekę", moterims – spaudimas rinktis šeimą vietoj mokslo

Nerimo signalas: jaunieji mokslininkai „išsekę“, moterims – spaudimas rinktis šeimą vietoj mokslo

Išsekę, skurstantys, demotyvuoti – tokią jaunųjų mokslininkų būklę atskleidė naujas tyrimas, kurį Seime pristatė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai. Seimo nariai socialdemokratai Orinta Leiputė ir Algirdas Sysas įsitikinę, kad esamas sąlygas būtina keisti. 2021 m. baigtas tyrimas parodė, kad pasirinkusiems doktorantūros studijas jaunuoliams labai sunku suderinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą. Daugiau kaip 80 proc. doktorantų sakė jaučiasi išsekę. Tyrimą pristatęs Arūnas Žiedelis pažymėjo, kad moterų išsekimas – didesnis negu vyrų. LJMS pirmininkė Salomėja Vanagienė atkreipė dėmesį į tai, kad doktorantų amžiaus vidurkis – 30 m. „Pagal amžių esame vieni aktyviausių visuomenės narių, norime kurti šeimą, apsirūpinti būstu. Bet esame traktuojami kaip studentai. Ties 30-aisiais metais baigiasi motinystės išmokos. Jeigu įstojai į doktorant ...

„Paskutinis šansas Vyriausybei": švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti", tesėti pažadus nedelsiant

„Paskutinis šansas Vyriausybei“: švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti“, tesėti pažadus nedelsiant

Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa. Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus ne nuo kitų metų rugsėjo, o nuo sausio. Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pabrėžė, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Anot K. Juknio, jau dabar akivaizdu, jog „finansavimo švietimui tiesiog nėra". Profsąjungos pirmininkas apgailestavo, kad mini ...

Socialdemokratai partijų susitarimą dėl švietimo pasirašys, bet su išlygomis: viena jų – nevalstybinės mokyklos

Socialdemokratai partijų susitarimą dėl švietimo pasirašys, bet su išlygomis: viena jų – nevalstybinės mokyklos

Opozicinė Socialdemokratų partija pasirašys parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų, tačiau su išlygomis, nes dalis partijos siūlymų susitarime neatsispindi. Taip nusprendė partijos valdyba ir frakcijos Seime nariai. Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad norint sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti išsilavinimo, būtina peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų. Taip pat, pasak socialdemokratų, privalu įtvirtinti principą, kad privačios švietimo įstaigos yra nesiekiančios pelno, o vaikų atrankų į mokyklas vykdymas – ribojamas. Šiuos siūlymus socialdemokratai teikia partijų susitarimo priede. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, ...

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos idėja turi ypatingą reikšmę. Jos svarba gerokai peržengia rutininius švietimo politikos klausimus. Švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų. Kas dar svarbiau – visos pagrindinės šalies politinės partijos  – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – pabrėžia švietimo reikšmę Lietuvos ateičiai sukurti. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia visokeriopą naudą tiek individo, tiek visuomenės lygiu. Be to, aktyvi ir įtraukianti švietimo politika sudaro sąlygas įgalinti žmogų, kuria jų tarpusavio solidarumo saitus ir skatina visuomenės pažangą. Sumanymas, kad šiaip jau priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios politinės jėgos sueitų ir sutartų dėl bendrų švietimo politikos gairių, yra labai ambicingas ...

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

COVID-19 – didžiulė nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.  Labiausiai liga pavojinga yra vyresnio amžiaus ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tuo tarpu jauni žmonės šią ligą įveikia lengviau, dažnai sergama besimptome šios ligos forma. Tačiau nepaisant mažesnio šios ligos poveikio jaunų žmonių sveikatai, jos neigiama įtaka moksleiviams labai stipri. Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija iki šiol pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu, sėdint namie prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda. Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat i ...

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vėl grįžtama prie Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Klausimų yra gana daug. Ir drįstu suabejoti, ar visi jie apmąstyti. Keletą jų paryškinsiu. Ar tai iš tiesų bus Nacionalinis susitarimas dėl švietimo (Susitarimas), ar tik parlamentinių politinių partijų ir vienos kitos visuomeninės organizacijos parengtas kūrinys? Ar šis Susitarimas bus tik švietimo ar ir mokslo klausimais? Kaip plačiai bus diskutuojamas jo turinys ir ar bus atsižvelgiama į visuomenės nuomonę? Gal apsiribojama tik pristatymu? O kaip bus įforminamas jo statusas? Turint omenyje, kad įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), tai šis susitarimas turėtų būti patvirtintas LRS. Galų gale, ar šio dokumento įgyvendinimui bus finansiškai pagrįstas priemonių planas? O gal jį ištiks toks pat likimas kaip 2017 m. LRS patvirtintų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių (joms nebuvo parengtas ...

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?"

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?“

Mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į forumą, kuriame diskutuos ir pateiks siūlymus, kokia turėtų būti skaitmeninė medžiaga, kad mokytojai ir mokiniai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti. Forumo iniciatorė Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad skaitmeninis turinys mokykloms lig šiol yra išblaškytas, dalimi jo, dėl techninių kliūčių, lig šiol neįmanoma pasinaudoti. Parlamentarės teigimu, pandemija tik išryškino tas problemas, apie kurias švietimiečiai kalba jau seniai, tačiau iš šios situacijos galima pasimokyti ir pagaliau imtis konkrečių veiksmų. „Skaitmeninis turinys chaotiškas, kai kada – beviltiškai pasenęs. Tačiau kaip gali būti kitaip, jei iki šiol nėra net skaitmeninės medžiagos kokybinių kriterijų? Dabar yra pats laikas investuoti į kokybišką turinį, kuris būtų naudingas ir mokytojams, ir mokiniams ...

Close