Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XXVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai, politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene.“ „Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių. „Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų i ...

Gintautas Paluckas. Seimo pirmininkės kritika (nelygių) galimybių pasui rodo, kad valdžioje dar yra blaiviau mąstančių

Gintautas Paluckas. Seimo pirmininkės kritika (nelygių) galimybių pasui rodo, kad valdžioje dar yra blaiviau mąstančių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo Imuniteto pasų programą. Džiaugiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje yra žmonių, kurie blaiviai ir logiškai vertina situaciją. Imuniteto paso idėja yra bloga ne tik dėl to, kad tam būtų veltui leidžiami pinigai ir kuriamos papildomos biurokratinės komplikacijos eiliniams piliečiams ir verslui. Valstybė daro klaidą kurdama iliuzišką saugumo jausmą tokio paso turėtojams, užuot skatinusi atsargumą ir atsakomybę. Stebint, kokia logika grindžiamas imuniteto pasas – esą pakanka vien testo, kad patvirtintum savo imunitetą, – valstybė daro klaidą kurdama iliuzišką saugumo jausmą tokio paso turėtojams, užuot skatinusi atsargumą ir atsakomybę. Testai yra brangūs, jų pertekliaus niekada nebus – taigi imuniteto pasus turės tik tie, kurie gali sau leisti susimokėti už testą. Vakcinų, deja, trūksta visiems. Galiausiai ...

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

Praėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje balsavome už rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui. Nelygybė ir skurdas ir didėja, ypatingai tarp skirtingų mūsų visuomenės klasių. Jei gyvenimo kokybė per pastaruosius dešimtmečius Europoje iš esmės pagerėjo, ji nepagerėjo visiems žmonėms vienodai. Turime kovoti su dirbančiųjų žmonių nelygybėmis ir skurdu. Siekdami užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui, mes – Socialistai ir demokratai Europos Parlamente – aktyviai dirbame, siekdami užtikrinti padorų minimalų atlyginimą kiekvienam ES piliečiui. Kova su pajamų nelygybe ir skurdu yra prioritetinė – negalime leisti skursti dirbantiesiems. Principas, jog darbas yra geriausia kovos su skurdu priemonė, tinka ne visais atvejais. Tam tikruose sektoriuose yra mokami tokie maži atlyginimai, kad net dirbant neįmanoma padoriai pragyven ...

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Principas „Darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“, deja, šiandien tinka ne visais atvejais. Šį principą dar labiau sumenkina COVID-19 pandemijos padariniai, kai dalis dirbančiųjų prarado ir šiaip jau nedideles pajamas. Gėdingai mažus atlyginimus uždirbančių ar uždirbusių žmonių padėtis, esant ekonomikos nuosmukiui, tampa dar silpnesnė. Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Pandemija tik dar labiau padidino problemas Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą. Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus ...

J. Olekas: Vaikų dienos proga raginame naikinti nelygybę, su kuria jie susiduria nuo mažų dienų

J. Olekas: Vaikų dienos proga raginame naikinti nelygybę, su kuria jie susiduria nuo mažų dienų

Pasaulinės vaikų dienos proga daugiau nei 300 Europos politikų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų pasirašė bendrą kvietimą, reikalaudami kuo greičiau užtikrinti Europos vaikų garantijos ir naujos kartos ES finansavimo įsigaliojimą, kurie Europos ateities kartoms atneš dideles ir pastebimas naudas. Prie kvietimo prisidėjo ir europarlamentaras Juozas Olekas. Viena didžiausių Europos silpnybių yra grėsmės žmonių gerovei, dėl ko didėja nelygybė ir visuomenė tampa labiau pažeidžiama ekonomikos, aplinkos ir sveikatos krizių padariniams. COVID-19 pandemija pažeidžiamiems namų ūkiams sukėlė dar daugiau dramatiškų iššūkių. Dokumento rengėjai teigia, kad atėjo laikas stiprinti Europos ambicijas ir ragina sukurti Vaikų sąjungą, kuri turėtų tvirtus įgaliojimus prisidėti prie kiekvieno žmogaus gerovės kūrimo. Kvietimas kurti Vaikų sąjungą yra pagrįstas ...

J. Olekas: sveikinu istorinį Komisijos pasiūlymą dėl ES minimalaus atlyginimo

J. Olekas: sveikinu istorinį Komisijos pasiūlymą dėl ES minimalaus atlyginimo

Esame žingsniu arčiau sąžiningo ir padoraus atlyginimo visiems europiečiams užtikrinimo. Europos Komisija pasiūlė direktyvą dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio. ”Europoje atėjo laikas imtis visų priemonių: užtikrinti vienodai teisingą Europinę gyvenimo kokybę – sąžiningas, realijas atitinkantis minimalus atlyginimas yra svarbi šio tikslo dalis“, - teigia Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Praėjusią savaitę Europos Komisijos paskelbtas pasiūlymas yra Europos Socialistų ir Demokratų pergalė ir socialinės Europos darbotvarkės dalis. Teisingi minimalūs atlyginimai buvo pagrindinis Socialistų partijos 2019-ųjų metų rinkimų kampanijos reikalavimas, kurį ketinama įgyvendinti. Remdamasi sunkiu Komisijos nario Schmito darbu, kairioji politinė šeima sutelkta siekiant sukurti veiksmingą minimalių atlyginimų sistemą ir tvirtas kolektyvines derybas. Trumpai tariant, ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Close