V. Blinkevičiūtė: biudžetas galėtų būti socialiai teisingesnis – kainų šokas žmonėms smogė itin skaudžiai

V. Blinkevičiūtė: biudžetas galėtų būti socialiai teisingesnis – kainų šokas žmonėms smogė itin skaudžiai

Seime prasidedant pirmajam kitų metų valstybės biudžeto svarstymui, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad rekordinės infliacijos metu biudžetas galėtų būti kur kas socialiai teisingesnis. Politikė pabrėžia, kad Lietuvoje turto ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), taigi ir milijardinę energetinės krizės padariniams spręsti numatytą paramą galima skirstyti taikliau. „Daugelis tiek tarptautinių, tiek Lietuvos ekspertų pabrėžia, kad numatyti elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmai yra netaiklūs. Nėra vertinama, kiek žmogus gauna pajamų, kiek suvartoja energijos, todėl rėmimo mechanizmą derėtų koreguoti ir atsižvelgti į tas grupes, kurios pažeidžiamos labiausiai. Tokiu atveju ir piniginė parama žmonėms būtų ženklesnė“, – teigia V. Blinkevičiūtė. Pasak LSDP pirmininkės, did ...

Juozas Olekas. Mokykimės iš Europos mokėti sąžiningus mokesčius

Juozas Olekas. Mokykimės iš Europos mokėti sąžiningus mokesčius

Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų (S&D) aljansas visada siekė sąžiningos mokesčių sistemos. Europos Sąjungos struktūrų priimti sprendimai dėl sąžiningų mokesčių skatina ir Lietuvą peržvelgti savo mokesčių surinkimo situaciją. 2017 m. ES patvirtino pirmąjį juodąjį mokesčių rojų sąrašą. Deja, į jį nepateko kai kurios ES šalys, kurios irgi yra mokesčių rojai, nes tų šalių vadovai ir finansų ministrai tiesiog blokuoja ES reformas. Tarptautinių korporacijų ir globalių pinigų srautų pasaulyje atskiros šalys, veikiančios pačios vienos, prarado gebėjimą įvesti sąžiningas mokesčių taisykles. Kadangi dėl mokesčių taisyklių turi sutarti visos 27 ES narės, tai leidžia atskiroms šalims - narėms dėl jų trumparegiško savanaudiškumo blokuoti mokesčių teisingumo iniciatyvas. Tenka pripažinti, kad, kalbant apie teisingumą mokesčių srityje, ES kartais neturi teisės veikt ...

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XXVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai, politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene.“ „Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių. „Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų i ...

Gintautas Paluckas. Seimo pirmininkės kritika (nelygių) galimybių pasui rodo, kad valdžioje dar yra blaiviau mąstančių

Gintautas Paluckas. Seimo pirmininkės kritika (nelygių) galimybių pasui rodo, kad valdžioje dar yra blaiviau mąstančių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo Imuniteto pasų programą. Džiaugiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje yra žmonių, kurie blaiviai ir logiškai vertina situaciją. Imuniteto paso idėja yra bloga ne tik dėl to, kad tam būtų veltui leidžiami pinigai ir kuriamos papildomos biurokratinės komplikacijos eiliniams piliečiams ir verslui. Valstybė daro klaidą kurdama iliuzišką saugumo jausmą tokio paso turėtojams, užuot skatinusi atsargumą ir atsakomybę. Stebint, kokia logika grindžiamas imuniteto pasas – esą pakanka vien testo, kad patvirtintum savo imunitetą, – valstybė daro klaidą kurdama iliuzišką saugumo jausmą tokio paso turėtojams, užuot skatinusi atsargumą ir atsakomybę. Testai yra brangūs, jų pertekliaus niekada nebus – taigi imuniteto pasus turės tik tie, kurie gali sau leisti susimokėti už testą. Vakcinų, deja, trūksta visiems. Galiausiai ...

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

Praėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje balsavome už rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui. Nelygybė ir skurdas ir didėja, ypatingai tarp skirtingų mūsų visuomenės klasių. Jei gyvenimo kokybė per pastaruosius dešimtmečius Europoje iš esmės pagerėjo, ji nepagerėjo visiems žmonėms vienodai. Turime kovoti su dirbančiųjų žmonių nelygybėmis ir skurdu. Siekdami užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui, mes – Socialistai ir demokratai Europos Parlamente – aktyviai dirbame, siekdami užtikrinti padorų minimalų atlyginimą kiekvienam ES piliečiui. Kova su pajamų nelygybe ir skurdu yra prioritetinė – negalime leisti skursti dirbantiesiems. Principas, jog darbas yra geriausia kovos su skurdu priemonė, tinka ne visais atvejais. Tam tikruose sektoriuose yra mokami tokie maži atlyginimai, kad net dirbant neįmanoma padoriai pragyven ...

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Principas „Darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“, deja, šiandien tinka ne visais atvejais. Šį principą dar labiau sumenkina COVID-19 pandemijos padariniai, kai dalis dirbančiųjų prarado ir šiaip jau nedideles pajamas. Gėdingai mažus atlyginimus uždirbančių ar uždirbusių žmonių padėtis, esant ekonomikos nuosmukiui, tampa dar silpnesnė. Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Pandemija tik dar labiau padidino problemas Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą. Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus ...

J. Olekas: Vaikų dienos proga raginame naikinti nelygybę, su kuria jie susiduria nuo mažų dienų

J. Olekas: Vaikų dienos proga raginame naikinti nelygybę, su kuria jie susiduria nuo mažų dienų

Pasaulinės vaikų dienos proga daugiau nei 300 Europos politikų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų pasirašė bendrą kvietimą, reikalaudami kuo greičiau užtikrinti Europos vaikų garantijos ir naujos kartos ES finansavimo įsigaliojimą, kurie Europos ateities kartoms atneš dideles ir pastebimas naudas. Prie kvietimo prisidėjo ir europarlamentaras Juozas Olekas. Viena didžiausių Europos silpnybių yra grėsmės žmonių gerovei, dėl ko didėja nelygybė ir visuomenė tampa labiau pažeidžiama ekonomikos, aplinkos ir sveikatos krizių padariniams. COVID-19 pandemija pažeidžiamiems namų ūkiams sukėlė dar daugiau dramatiškų iššūkių. Dokumento rengėjai teigia, kad atėjo laikas stiprinti Europos ambicijas ir ragina sukurti Vaikų sąjungą, kuri turėtų tvirtus įgaliojimus prisidėti prie kiekvieno žmogaus gerovės kūrimo. Kvietimas kurti Vaikų sąjungą yra pagrįstas ...

Close